Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-60-544/2016

Teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00603-2015-4

2016 m. sausio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. C. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo tenkintas ieškovo atstovo prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 29 d. buvo priimtas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje trečiuoju asmeniu įtrakta UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 11051,24 Eur skolos, 8,30 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismui nustačius, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, 2015 m. birželio 18 d. nutartimi buvo nustatytas pasiruošimas teismo posėdžiui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2015 m. rugsėjo 29 d. 10.00 val. Visagino miesto apylinkės teisme. Bylos šalys apie posėdžio datą bei laiką buvo informuotos tinkamai, procesiniai dokumentai išsiųsti per EPP posistemį. 2015 m. rugsėjo 29 d. byloje buvo gautas ieškovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog dėl didelio atstumo tarp Klaipėdos ir Visagino vykti į teismo posėdžius būtų neproporcinga, kadangi tuo būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos. Kartu buvo pareikštas pageidavimas teismo posėdį atidėti, jeigu atsakovas ar trečiasis asmuo pateiktų į bylą naujus įrodymus.

2015 m. spalio 8 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas advokato D. C. prašymas dėl baudos panaikinimo bei Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies dėl atstovo dalyvavimo pripažinimo būtinu pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdį prašė atidėti tik tuo atveju, jeigu posėdžio metu ar prieš jį atsakovas ar trečiasis asmuo pateiktų į bylą naujų įrodymų ir teismas nuspręstų juos pridėti prie bylos. Kadangi naujų įrodymų pateikta nebuvo, teismas klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netgi negalėjo svarstyti, o bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Skundžiama 2015 m. rugsėjo 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas advokato D. C. prašymo panaikinti paskirtą 150 Eur baudą netenkino, tačiau panaikino nutarties dalį, kuria ieškovo atstovo advokato D. C. dalyvavimas 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas, teikdamas teismui prašymą, nebuvo tikras, kad byla bus išnagrinėta iš esmės per vieną posėdį be ieškovo atstovo dalyvavimo, o, be to, nenumatė galimybės, jog atsakovas teiks prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Teismo nuomone, ieškovo atstovas elgėsi nesąžiningai, nes teismui pateiktame prašyme dėl nedalyvavimo ar bylos atidėjimo išreiškė dvigubą sąlyginį reikalavimą, savo elgesiu nesiekė užtikrinti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta operatyviai, neatvykdamas į teismo posėdį trukdė atsakovo, trečiojo asmens atstovo ir teismo darbą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju šioje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atstovui advokatui paskyrė 150 Eur baudą už tai, kad jis neatvyko į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo nutartį, o taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko advokatui D. C. nepagrįstai skyrė 150 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 246 str. yra reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kartu pabrėžtina, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

CPK 42 str. 5 d. numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK 246 str. 4 d. įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi akivaizdu, kad proceso šalims yra suteikta teisė nedalyvauti teismo posėdyje, jei dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, o taip pat yra gautas šalies prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo atstovo advokato prašymas Visagino miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti teismo posėdžiuose nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovams, kadangi dėl didelio atstumo tarp Klaipėdos ir Visagino būtų neproporcinga vykti į teismo posėdžius, tuo bereikalingai didinant bylinėjimosi išlaidas. Pagal bylos duomenis, pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo baigtas, buvo surinkti visi reikalingi įrodymai. Apelianto prašyme buvo išdėstyta ir tai, kad tik tuo atveju, jei atsakovas ar trečiasis asmuo pateiktų naujų įrodymų ir teismas juos priimtų, prašoma 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį atidėti tam, jog ieškovas galėtų įvertinti naujus įrodymus ir parengti atsikirtimus dėl jų. Taigi ieškovo atstovas, pasinaudodamas jam suteikta teise teikti prašymą nagrinėti bylą ieškovo ir jo atstovui nedalyvaujant, dar dieną prieš teismo posėdį pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Tokie duomenys nepatvirtina, jog apeliantas elgėsi nesąžiningai ar neatsakingai, todėl tokio elgesio nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis. Čia pažymėtina, jog CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan., tačiau aptariamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo atstovo siekio tyčia trikdyti teismo ar kitų proceso dalyvių laiką ar juos gaišinti, priešingai, buvo prašoma bylą nagrinėti pagal byloje pateiktus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir tai, jog pasiruošimas nagrinėti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kadangi abi šalys yra juridiniai asmenys. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog iš esmės visi reikšmingiausi šalių argumentai ir įrodymai turėjo būti išdėstyti ir nurodyti šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl ko, nesant jokių naujų pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas išties galėjo nagrinėti civilinę bylą iš esmės. Aplinkybę, jog baudos institutas ieškovo atstovo atžvilgiu buvo pritaikytas nepagrįstai, patvirtina ir tai, kad jo dalyvavimas 2015 m. rugsėjo 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Kartu pažymėtina, jog aplinkybę, kad nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pripažinti ieškovo atstovo advokato dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, patvirtina ir faktas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies sutiko su advokato D. C. pateiktu prašymu ir panaikino skundžiamos nutarties dalį, kurioje ieškovo atstovo advokato D. C. dalyvavimas 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

Taigi apibendrinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą advokatui, nes jis pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam ir ieškovui nedalyvaujant, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos teismo nutarties dalis dėl ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. C. prašymo panaikinti 150 Eur baudą, paskirtą 2015 m. rugsėjo 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, naikinama ir klausimas šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, advokato D. C. prašymas panaikinti 150 Eur baudą, paskirtą 2015 m. rugsėjo 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Dovydui C. V. miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skirtą 150 Eur baudą.

Likusią skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.