- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-692-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14947-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.29.1.1Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 1.2.29.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1. 2014 m. liepos 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda (1560 litų);
2. 2020 m. sausio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 34 MGL dydžio bauda (1700 eurų), bauda nesumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2020 m. balandžio 2 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), iš broliui R. B. priklausančio automobilio „AUDI A6“ AVANT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pagrobė R. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo - nusinešė į AB „Swedbank“ Prienų Klientų aptarnavimo centrą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), ir siekdamas atlikti bankines operacijas brolio R. B. vardu, pats prisistatydamas R. B., banko darbuotojai D. B. pateikė R. B. pasą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: 2020 m. balandžio 2 d., apie 10.48 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Swedbank“ Prienų Klientų aptarnavimo centre, neturėdamas įgaliojimo veikti brolio R. B. vardu, neteisėtai prisistatė R. B., ir pateikęs AB „Swedbank“ banko darbuotojai D. B. pavogtą R. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė bankines operacijas R. B. vardu ir pasirašė šiuose dokumentuose: prašyme nutraukti indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodyme, elektroninių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, memorialiniame orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kliento klausimyne fiziniams asmenims bei šiuos dokumentus pateikė banko darbuotojai. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 115), kad jis pasiėmė brolio pasą iš automobilio Audi A6, nuėjo į banką, jame prisistatė brolio vardu ir pasirašė brolio vardu dokumentus, tame tarpe, kad nutraukia indėlį. Pasiėmė brolio asmens dokumentą, todėl, kad į jo sąskaitą klientai už jo padarytus darbus vedė pinigus, o jos norėjo patikrinti ar buvo pervesti pinigai už atliktus darbus. Brolio asmeniškai neprašė patikrinti sąskaitos, kadangi buvo susipykę. Įėjus į banką jo neklausė nieko, nes buvo užregistravęs vizitą telefonu. Prisistačiau banke brolio vardu. Išeidinėjant iš banko, jį pažino valytoja, kadangi yra pažįstami, todėl išsiaiškino, kad jis ne tas asmuo, tačiau jį iš banko išleido. Grįžęs namo viską papasakojo broliui, padavė pasirašytus dokumentus broliui, kuris iškart nuvyko į banką išsiaiškinti aplinkybių, o po kelių dienų jį iškvietė apklausai policijos pareigūnai. Visi banke pasirašyti dokumentai yra jo parašais už brolį. Brolis sužinojęs ką padarė niekaip neragavo, tik išvyko aiškintis į banką, o po kiek laiko jie susitaikė.
4. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnis), veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir nekviečiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo R. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:
4.1. 2020 m. balandžio 8 d. „Swedbank“ pranešimas su priedais, kuriame nurodyta, kad Prienų Klientų aptarnavimo skyriuje kliento R. B. vardu prisistatęs asmuo, pateikęs jo vardu išduotą LR piliečio pasą, paprašė nutraukti turimą 4018,27 Eur indėlį, pasirašė sutartį, patvirtinimą. Dokumentų kopijos, su rankraštiniu įrašu „R. B.“ ir šalia esančiu parašu: 2020 m. balandžio 2 d. Prašymas nutraukti indėlį, mokėjimo nurodymas, elektroninių paslaugų tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, morialinis orderis, kliento klausimynas fiziniams asmenims (b. l. 5-6, 7-17);
4.2. kompaktinis diskas ir 2020 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad yra du failai: „Prienu KAC iejimas avi“ - 2020 m. balandžio 8 d. 08.43“ ir „Prienu KAC kasa avi“ - 2020 m. balandžio 8 d. 08.42. 1 faile - užfiksuotas vaizdo įrašas, kai į patalpą moteris atidariusi iš patalpos vidaus duris įleidžia į vidų vyriškį. 2 faile - užfiksuotas vaizdo įrašas, kai prie moters, sėdinčios patalpoje už stalo prieina vyriškis, kuris jai pateikia LR pasą, dokumentus, po to pasirašinėja ant moters pateiktų dokumentų ir išeina. Užfiksuotas vyriškis yra R. B. (b. l. 19, 20-21);
4.3. nukentėjusiojo R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis paaiškino, kad AB „Swedbank“ nuo senai turi sąskaitą, taip pat yra sudaręs indėlio sutartį, kurio suma 4018,27 Eur. Šio indėlio sutarties neplanavo nutraukti, norėjo toliau taupyti. Taip pat, jo vardu turimoje banko sąskaitoje 2020 m. balandžio 2 d. dienai buvo ir pinigų, kiek tiksliai, negali pasakyti, neprisimena. Iš asmens dokumentų jis turi tik LR piliečio pasą, asmens tapatybės kortelės neturi. LR piliečio pasą jis laikė jam priklausančiame ir jo naudojamame automobilyje „AUDI A6“, valstybinio numerio neprisimena. Šiuo automobiliu naudojasi jis, bet kai paprašo, duoda naudotis ir savo jaunesniam broliui R. B.. Su broliu R. B. santykiai normalūs, sutaria gerai. R. B. uždarbiauja užsienyje, bet prieš paskelbiant karantiną grįžo ir gyvena jiems abiem priklausančiuose namuose. Šiuo metu R. B. niekur nedirba, kartais jam padeda ūkyje. Jis jam niekada nesiskundė, kad jam trūksta pinigų. Jeigu reikdavo, paprašydavo ir jis jam paskolindavo. Nežino ar brolis žinojo, kad jis savo automobilyje laiko savo LR piliečio pasą. Neprisimena kur 2020 m. balandžio 2 d., ryto metu buvo R. B., bet jam jis tikrai nesakė, kad važiuos į banką. R. B. savo LR piliečio paso nedavė. 2020 m. balandžio 2 d., gal apie pietus jam paskambino AB „Swedbank“ Prienų skyriaus darbuotoja, kuri prisistatė ir paprašė skubiai atvykti į banko skyrių Prienuose. Tuo metu R. B. jau buvo grįžęs, bet nieko nesakė. Greitai kviečiamas nuvyko į banką. Broliui R. B. nesakė, kad vyksta į banką. Atvykus į banką, banko darbuotoja, kuri jam ir skambino, paprašė jo asmens dokumento, bet jis su savimi savo LR piliečio paso neturėjo, pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Banko darbuotoja jam paaiškino, kad buvo atvykęs vyriškis, kuris prisistatė R. B. bei pateikė R. B., t. y. jo LR piliečio pasą bei paprašė sudaryti sutartį dėl elektroninės bankininkystės, taip pat pasirašė dėl indėlio nutraukimo 4018,27 eurų. Jis banko darbuotojai paaiškino, kad jis tą dieną anksčiau į banko skyrių Prienuose pats nebuvo atvykęs ir neketino sudarinėti jokių sutarčių. Banko darbuotoja parodė jam foto nuotrauką kompiuterio monitoriuje ir paaiškino, kad tai šis žmogus buvo atvykęs į banką ir sudarė elektroninių paslaugų sutartį, nutraukė indėlį. Iš jam pateiktos atpažinti foto nuotraukos jis atpažino, kad tai yra jo brolis R. B.. Banko darbuotoja jam paaiškino, kad įvykus tokiai situacijai ji sugrąžino indėlį į jo sąskaitą, atstatė kitus šio įvykio metu atliktus nuskaičiavimus nuo jo banko sąskaitos, todėl jis nuostolio nepatyrė. Pasitikrino savo sąskaitoje turimus pinigus, indėlį, viskas buvo tvarkoje, piniginė suma nuo jo banko sąskaitos nuskaičiuota nebuvo, bankui pretenzijų nepareiškė. Sugrįžo namo, kur buvo jo brolis R. B.. Jo paklausė ar tai jis buvo banke ir prisistatęs juo sudarė sutartį ir nutraukė indėlį, kurio visa suma buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą. R. B. prisipažino, kad tai jis buvo banke, prisistatė juo ir pasirašė jo vardu dokumentus, tačiau koks jo tikslas buvo nesakė, nieko nepaaiškino. Pinigų nuo jo banko sąskaitos R. B. neišgrynino, jam jokios žalos nepadarė. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Jis jam savo asmens dokumento nedavė ir neprašė jo vardu sudarinėti sutarties ar atlikti kitas operacijos. Broliui R. B. pretenzijų neturi, žala nepadaryta. AB „Swedbank“ 2020 m. balandžio 2 d., prašyme nutraukti indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodyme, elektroninių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo parašas, ir ne jo ranka rašyta jo vardas ir pavardė. Jis šių nurodytų dokumentų nepasirašė (b. l. 44-46);
4.4. liudytojos D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuri paaiškino, kad ji dirba konsultante AB „Swedbank“ Prienų Klientų aptarnavimo centre, esančiame Prienuose, (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 2 d. dirbo ir viena aptarnavo iš anksto registruotus asmenis. 11 val. atvykimui buvo užsiregistravęs R. B. dėl SMART internetinės bankininkystės. Apie 10.48 val., į banką atvyko 11 val. užsiregistravęs asmuo, kurį prie įėjimo durų įleido valytoja R. F.. Asmuo užsiregistravęs kaip R. B. atėjo prie jos darbo stalo, jai pateikė LR piliečio pasą, išduotą R. B. vardu ir paaiškino, kad pernai metais buvo atliktas pavedimas iš jo banko sąskaitos ir įmonė, kuriai turėjo būti pervesti pinigai teigė, kad yra negavusi jo pervestos pinigų sumos. Šis asmuo jai paaiškino, kad jam yra grasinama antstoliais ir pateikė jai to laikotarpio pavedimą atliktą iš R. B. banko sąskaitos. Ji peržiūrėjusi šio asmens pateiktą dokumentą jam paaiškino, kad pavedimas tikrai yra atliktas, pinigai į šią sąskaitą tikrai negrįžę ir panašiai, paaiškino, kad tikrai viskas atlikta teisingai. Išsiaiškinus, kad atliktas pavedimas gerai yra, šiam asmeniui pasiūlė užpildyti kliento klausimyną, kurio metu ji tikslino šio asmens vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, elektroninį paštą ir kitus asmens duomenis, kurių metu šis asmuo nurodė, kad jis yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė asmens kodą, kuris atitiko LR piliečio pase nurodytą asmens kodą, adresą Prienai, (duomenys neskelbtini), kitus būtinus duomenis, kuriuos ji pažymėjo kompiuterinėje formoje, ją atspausdino ir jam pateikė pasirašyti. Šis jos aptarnaujamas asmuo pasirašė šiame klausimyne, ir paprašė sudaryti elektroninių paslaugų sutartį. Ji jam pasiūlė susikurti SMART, bet jis atsakė, kad nenori telefonu SMART naudotis, nori generatoriaus. Tada pildė patvirtinimą, kad išduodamas generatorius, taip pat elektroninių paslaugų sutartį, kurias atspausdino ir pateikė šiam asmeniui pasirašyti. Šiuose dokumentuose asmuo pasirašė kaip R. B. ir pasirašė parašu. Pasirašius elektroninių paslaugų sutartį ji šiam asmeniui išaiškino naudojimosi PIN generatoriumi tvarką. Už PIN generatoriaus išdavimą ji užpildė memorialinį orderį, ant kurio pasirašė šis asmuo kaip R. B. ir pasirašė parašu. Tada asmuo paprašė sužiūrėti jam sąskaitas, nurodė, kad turi indėlį apie 4000 eurų, kurį jis norės nutraukti ir persivesti pinigus į savo einamąją sąskaitą. Ji sutikrinusi banko sąskaitas rado indėlį, kurio suma 4018,27 eurų. Šį indėlį ir norėjo asmuo nutraukti. Tada jam pateikė pasirašyti prašymą nutraukti indėlį ir pavedimą, kuriuose jis pasirašė R. B. ir pasirašė parašu. Nutraukus indėlį piniginė indėlio suma iškart keliauja į to asmens naudojamąją banko sąskaitą. Šio asmens - R. B. vardu buvo anksčiau išduota kodų kortelė naudotis banko elektroninėmis paslaugomis, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio jos jau negalioja, todėl šis asmuo negalėjo naudotis banko elektroninėmis paslaugomis, todėl išduodant PIN kodų generatorių jam atsirado galimybė disponuoti ir naudotis elektroniniu būdu banke esančiomis piniginėmis lėšomis. Šis asmuo elgėsi ramiai, užtikrintai, visur prisistatydamas R. B., turėdamas tokio asmens vardu LR piliečio pasą, kitus dokumentus. Kadangi šis asmuo ant veido dėvėjo medicininę kaukę, todėl pagal pateiktame LR piliečio pase esančią foto nuotrauką ji neturėjo galimybės detaliai identifikuoti šio asmens veido bruožų. Atlikus visas šio asmens prašomas operacijas, t. y. nutraukus banko indėlį, užpildžius kliento klausimyną, sudarius ir išdavus elektroninių paslaugų sutartį, šis asmuo pasiėmė savo pateiktą LR pasą, memorialinį orderį, instrukciją ir PIN generatorių, atsistojo ir ji jį išlydėjo. Kai šį asmenį išleido iš banko patalpų, valytoja atėjo dezinfekuoti patalpos ir baldų, tada joms abiem kalbant valytoja R. F. pasakė, kad žino asmenis kaip B., t. y. du brolius R. ir R., nes anksčiau yra gyvenusi jų kaimynystėje. Ji jai pasakė, kad ką tik aptarnavo R. B.. R. F. atsakė, kad tai buvo ne R. B., o jo brolis R. B.. Ji nedelsiant pradėjo aiškintis tikslu identifikuoti ar tai tikrai buvo ne R. B., rado jų banko duomenyse R. R. telefono numerį ir bandė jam prisiskambinti keletą kartų, bet jis neatsiliepė. Greitai banko sistemoje blokavo internetinį banką, kad jis nepasinaudotų pinigais. Jai neperskambino R. B., dirbo toliau ir sprendė ką tokiu atveja daryti. Surado banko sistemoje R. B. telefono numerį ir juo paskambino. Atsiliepusio asmens paklausė ar kalba su R. B., jo pasiteiravo ar jis buvo užsiregistravęs atvykimui į banką konsultacijai ir paprašė būtinai atvykti į banką. Apie pietų metą jai paskambino iš konsultacijų centro darbuotoja, kuri pasakė, kad yra jos perspėjimas banko sistemoje dėl R. B. aptarnavimo, kuris kreipėsi dėl to, kad negali naudotis elektronine bankininkyste, t. y. yra viskas užblokuota, nurodė, kad ką tik buvo banke, o niekas neveikia, viskas užblokuota. Ji šiai darbuotojai pasakė, kad šį asmenį atsiųstų pas ją į banką šios problemos išsprendimui. Tačiau, tas asmuo neatvyko, todėl ji suprato, kad skambino savo broliu R. B. apsimetęs R. B., kuris bandė prisijungti prie elektroninių paslaugų, bet nepavyko. Atvykus po kiek laiko jos kviestam asmeniui - R. B. pamatė, kad tai ne tas pats asmuo, kurį ji aptarnavo ryto metu banke kaip R. B.. Paprašė jo pateikti savo asmens dokumentą, kurio jis ieškojo savo daiktuose, bet nerado. Tuomet ji jam paaiškino visą situaciją, t. y. kad buvo į banką atėjęs jo brolis R. B., kuris pateikė R. B. LR pasą ir atliko bankines operacijas. R. B. atpažino jos sistemoje parodytą R. B. nuotrauką ir patvirtino, kad tai jo brolis R. B.. Ji užpildė iš naujo R. B. klausimyną ir jam paaiškino, kad šiuo atveju jis nepatyrė jokių nuostolių, kadangi visos atliktos operacijos R. B. jo R. B. vardu yra blokuotos, pinigai pasisavinti nebuvo, jis nepatyrė žalos. R. B. nurodė, kad jis tokiu atveju pretenzijų bankui neturi ir toliau šią situaciją aiškinsis su savo broliu R. B. (b. l. 52-54);
4.5. liudytojos R. F. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuri paaiškino, kad ji dirba AB „Swedbank“ Prienų Klientų patarnavimo centre valytoja. 2020 m. balandžio 2 d., ji dirbo ir įleidinėjo pro duris klientus, kurie buvo iš anksto užsiregistravę pas banko konsultantę D. B.. Apie 10.48 val. į banką prie įėjimo durų atėjo vyriškis. Jai D. B. liepė įleisti į banko vidų šį vyriškį ir pasakė, kad turi ateiti R. B.. Ji žino R. B. ir jo brolį R. B., kadangi prieš daug metų buvo kaimynai. Atidariusi banko duris pamatė stovintį vyriškį, kurį įleido ir jis nuėjo pas D. B.. Šis vyriškis jai neprisistatė, ji jo nepažino, jis įeidamas ant veido užsidėjo medicininę kaukę, todėl nespėjo gerai jo įsidėmėti. Vyriškį toliau aptarnavo D. B.. Ji tvarkė banko patalpas. Kai vyriškis išėjo ji nuėjo prie D. B. darbo stalo dezinfekuoti baldus ir aplinką. D. B. pasakė, kad ką tik buvo ir ji aptarnavo vyriškį vardu R. B.. Kadangi, ji žino ir pažįsta R. B., o šis vyriškis buvo daug stambesnio kūno sudėjimo ir tikrai ne R. B., ji D. B. pasakė, kad ką tik jos aptarnautas vyriškis yra tikrai ne R. B., kurį ji gerai žino iš matymo. D. B. jai pasakė, kad negali būti, nes ir pasą jai pateikė R. B.. D. B. pradėjo aiškintis šią situaciją, o ji tvarkėsi. Matė po to, kad pas D. B. buvo atėjęs jau pats R. B. ir tada paaiškėjo, kad prieš tai apsimetęs broliu R. B. buvo atėjęs jo brolis R. B., kurio ji tuo metu nepažino. Daugiau šio įvykio aplinkybių nežino, kadangi tiek su R. B., tiek su R. B. bendravo D. B. (b. l. 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas ir vertinimas
5. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formą, tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikšmę turinti informacija (Kauno apygardos teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-348/2020).
6. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-209-2012).
7. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. B. dėl nusikalstamų veikų padarymo pasitvirtino. R. B. kaltas dėl jam inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų, nukentėjusiojo parodymai ir aukščiau įvertinti kiti rašytiniai dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. B. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, be to, jis pagrobė dokumentą ir jį panaudojo. Šias kaltinamojo pripažintas aplinkybes, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, be to, jis pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, patvirtino ir pats nukentėjusysis, bei liudytojos ikiteisminio tyrimo apklausose. Byloje paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita aukščiau iširta bylos medžiaga neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo R. B. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, nes R. B. 2020 m. balandžio 2 d., apie 10.48 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Swedbank“ Prienų Klientų aptarnavimo centre, neturėdamas įgaliojimo veikti brolio R. B. vardu, neteisėtai prisistatė R. B., ir pateikęs AB „Swedbank“ banko darbuotojai D. B. pavogtą R. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė bankines operacijas R. B. vardu ir pasirašė šiuose dokumentuose: prašyme nutraukti indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodyme, elektroninių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, memorialiniame orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kliento klausimyne fiziniams asmenims bei šiuos dokumentus pateikė banko darbuotojai. Be to, jis pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2020 m. balandžio 2 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), iš broliui R. B. priklausančio automobilio „AUDI A6“ AVANT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pagrobė R. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo - nusinešė į AB „Swedbank“ Prienų Klientų aptarnavimo centrą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), ir siekdamas atlikti bankines operacijas brolio R. B. vardu, pats prisistatydamas R. B., banko darbuotojai D. B. pateikė R. B. pasą. Taigi, kaltinamojo R. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį bei įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.
Bausmės skyrimas
8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
9. Kaltinamasis R. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrindo inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė recidyvistas, nėra, nes nors jis ir teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tačiau kaltinamasis nagrinėjamu atveju teisiamas už tyčinius nusikaltimus būdamas teistas ne už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis, bet būdamas teistas už neatsargų nusikaltimą, juolab sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomas asmens teistumas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. B. teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės - nesumokėjęs jam 2020 m. sausio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudos (b. l. 71-82), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 68-69), nors nurodė, kad gauna darbines pajamas iš užsienyje įkurtos įmonės, tačiau byloje tokių duomenų nėra, iš Sodros duomenų matyti, jog nedirba (b. l. 66), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 67).
10. Vertinant kaltinamojo R. B. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau du kartus teistas už tyčinio ir už neatsargaus nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus, neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus vos keliems mėnesiams, vėlei padarė keletą tyčinių nusikaltimų: vieną nesunkų, kitą apysunkį, be to yra baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo kaltinamojo R. B. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad R. B. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.
11. Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos baudos, kurių nuteistasis nesumokėjo ir vėl nusikalto, todėl prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl R. B. yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nors R. B. nurodė, jog dirba užsienyje savo įkurtoje įmonėje, gauna darbines pajamas, turi santaupų, tačiau minėtų aplinkybių nepagrindė rašytiniais įrodymais, nors kaip prokurorė nurodė, to ikiteisminiame tyrime jo taip pat ne kartą buvo prašyta pateikti, juolab kaip matyti iš bylos duomenų ir iš paties kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu ankstesnė baudos bausmė pagal baudžiamąjį įsakymą nėra įvykdyta, bauda nesumokėta, kas leidžia abejoti kaltinamojo deklaratyviai nurodyta aplinkybe dėl darbinių pajamų, santaupų turėjimo, todėl pagrįstai tikėtina, kad jis nebūtų pajėgus sumokėti už šias nusikalstamas veikas teismo paskirtos baudos (b. l. 81, 115). Be to, vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytų nusikaltimų pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo R. B. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi R. B. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. sausio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant.
12. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.
13. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
14. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Vienok, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri šiuo atveju palengvino nuteistojo teisinę padėtį, nes numato, kad pirmą kartą nuteistam asmeniui arešto bausme, jos vykdymas gali būti atidėtas, jei yra nustatytos šiame įstatyme numatytos sąlygos. Taigi, nuo nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo įstatymo leidėjo valia dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pasikeitė. Tačiau šiuo atveju taikytina palankiausia nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri leidžia asmenims, nuteistiems pirmą kartą arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ko nenumatė nusikaltimų padarymo metu galiojusi minėto straipsnio redakcija.
15. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis dėl šių nusikalstamų veikų atsakomybės nevengė, savo nusikalstamas veikas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, todėl teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka R. B. asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir į tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nori išvažiuoti į užsienį dirbti, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
16. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas (BPK 109, 113, 115 straipsniai)
17. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti nėra (BPK 94 straipsnis).
18. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 21 parų arešto bausme;
- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - 51 paros arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti subendrintą 51 paros arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę 34 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. sausio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudos bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę 34 parų arešto bausmę ir 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. B. paskirtos 34 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, R. B. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 5 val., neišvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Išaiškinti R. B., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nuosprendžio vykdymą pavesti Probacijos tarnybai, antstoliams.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.