Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BUAB „DC Holdingas“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ skundą dėl BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo Latvijos įmonė SIA „DC Holding“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). ĮBĮ 24 straipsnyje yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Procedūrinių 2012 m. birželio 6 d. BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ar nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė, tokių argumentų savo skunde nepateikia ir pareiškėjas.

Skundu pareiškėjas ginčija tris 2012 m. birželio 6 d. BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) nutarimą kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, 2) nutarimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo, ir 3) nutarimą „dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo“, kuriuo nutarta, kad AS „DC Holding“ pripažįsta išlaidas tik už 4 mėnesius, t.y. 23773,92 Lt, todėl bankroto administratorius įpareigotinas kompensuoti BUAB „DC Holdingas“ likusias lėšas, kurių kreditoriai nepatvirtino.

ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Taigi bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas. Kita vertus, jo padėtis yra dvilypė, nes administratorius gina visų kreditorių interesus. Nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti, tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Taigi administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo suteikia kreditorių susirinkimui. Tokia teisė taip pat suteikta kreditoriui, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismas netenkina prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Taigi, kreditorių daugumos teisė atstatydinti bankroto administratorių nėra absoliuti. Teismų praktikoje pažymima, kad teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditoriaus nepasitikėjimą ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių valios pakeisti esamą administratorių kitu jų siūlomu kandidatu (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1991/2011). Kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Kitaip tariant, teismas turi išsiaiškinti, ar priežastys, dėl kurių nebeliko fiduciarinių (pasitikėjimo) teisinių santykių tarp administratoriaus ir įmonės kreditoriaus, turinčio finansinių reikalavimų daugumą, yra susijusios su administratoriaus pareigų netinkamu vykdymu (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1591/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus pakeitimo priėmimo laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Kreditorių susirinkimui įstatymų nustatyta tvarka realizavus savo teisę priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, argumentai, susiję su šio prašymo pagrįstumu (t.y. pagrindų atstatydinti bankroto administratorių buvimu ar nebuvimu), paprastai teismo vertinami sprendžiant ar yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorių esant atitinkamam kreipimuisi, kuris pagal įstatymo nuostatas turi būti motyvuotas (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju atskiras prašymas atstatydinti bankroto administratorių per ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas -ginčijamas 2012 m. birželio 6 d. BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimas nėra realizuotas, t.y. teisinių pasekmių iš esmės nesukėlė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek teismui pateiktame skunde, tiek atsiliepime į jį pasisakoma dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindų egzistavimo, o suinteresuotas asmuo SIA „DC Holding“ atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą tikslinga pasisakyti ir dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų buvimo.

Iš į bylą pateikto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad už bankroto administratoriaus atstatydinimą balsavo SIA „DC Holding“ ir UAB „Airista“, kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo prieš. Nutarimas iš esmės priimtas SIA „DC Holding“ kaip didžiausio bendrovės kreditoriaus balsais. Iš balsavimo rezultatų matyti, kad kiti bendrovės kreditoriai nepasitikėjimo bankroto administratoriumi ar jo veikla nereiškia. Kaip matyti iš pateikto BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, pateikdamas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo, SIA „DC Holding“ savo pasiūlymą motyvo tuo, kad bankroto administratorius nevykdo savo pareigų, nevykdo kreditorių įpareigojimų, netinkamai, neekonomiškai administruoja BUAB „DC Holdingas“, be pagrindo iššvaistė bankrutuojančios bendrovės lėšas, tačiau šiame pasiūlyme nėra nurodomi konkretūs šias aplinkybes pagrindžiantys faktai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos bei administravimo sąnaudų patvirtinimo, patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. Šia nutartimi be kita ko konstatuota, kad duomenų apie tai, jog administratorius ataskaitiniu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigas, nėra, kreditoriai nepagrįstai kaltina administratorių bankroto procedūrų ir dokumentų bei turto perėmimo vilkinimu, nes dokumentai bei turtas laiku neperduoti administratoriui ne dėl jo kaltės, taip pat atmesti kaip neįrodyti kreditorių kaltinimai administratoriui šališkumu ir veikimu kreditoriaus UAB „Kristiana“ interesais. Aptariama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o suinteresuotas asmuo šioje byloje, pateikdamas atsiliepimą į skundą dėl BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo kai kurių nutarimų panaikinimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis norima kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ir kurios būtų pagrindas atstatydinti bankroto administratorių. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitos, ją gali tvirtinti teismas. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo įgyja res judicata galią ir juo nustatytos faktinės aplinkybės kreditorių nebegali būti ginčijamos ar vertinamos kitaip, nei įvertinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Įvertinus esamo bankroto administratoriaus įdirbį bankroto byloje, tai, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, bankroto administratoriaus keitimas vien dėl jo nesutarimų su Latvijos bendrove SIA „DC Holding“, ypač atsižvelgiant į šio kreditoriaus teisinį statusą (vienintelis bankrutuojančios bendrovės akcininkas), dėl kurio galimi konfliktai su bankroto administratoriumi, siekiančiu nešališko bendrovės ir visų kreditorių atstovavimo, įmonės bankroto priežasčių tinkamo išaiškinimo, neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo principo, pažeistų bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių interesus. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo nėra pagrįstas ir todėl teismo panaikinamas.

Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo.

BUAB “DC Holdingas” administratorius taip pat ginčija 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo bankroto administratoriui UAB „Finansinių partnerių grupė” buvo nustatytas 12 000 Lt atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas” bankroto bylos iškėlimo (2011 m. sausio 27 d.) iki IV – ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.). Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino patirtas 46 454,64 Lt administravimo sąnaudas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., kartu nurodydamas, kad teisė tvirtinti administratoriaus atlyginimą suteikta kreditorių susirinkimui, o ne teismui.

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kiekvieno bankroto administratoriaus suinteresuotumas gauti kuo didesnį atlyginimą už jo teikiamas paslaugas, toks interesas yra teisėtas, tačiau jis turi būti derinamas su kreditorių interesu gauti kuo didesnę dalį jų reikalavimų patenkinimo. Nė vieno iš šių interesų negalima paneigti, ir reikia siekti protingos jų pusiausvyros. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1376/2012). Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012). Nors teismas neturi įgaliojimų spręsti dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, jis gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant administratoriaus atlyginimo dydžio atitiktį nurodytiems kriterijams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2012). Taigi, kreditorių susirinkimas nėra visiškai laisvas, spręsdamas dėl atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nustatymo – kilus ginčui, kreditoriai turi tinkamai pagrįsti, kodėl nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis laikytinas protingu ir atitinkančiu ĮBĮ nustatytus specialiuosius kriterijus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siūlymas patvirtinti administratoriui 12 000 Lt atlyginimą kreditoriaus SIA „DC Holding“ buvo pateiktas raštu, nenurodant jokių tokio siūlymo motyvų (b.l. 23), pačiame kreditorių susirinkime SIA „DC Holding“ nedalyvavo, todėl šie motyvai taip pat nebuvo pateikti. Atsiliepimu į skundą šioje byloje SIA „DC Holding“ nurodo, kad patvirtintas atlyginimas administratoriui atitinka protingumo kriterijus, nes yra 3000 Lt per mėnesį, tačiau turėtų būti mokamas tik už 4 mėnesių laikotarpį. Tokią savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad bankroto administratorius sąmoningai vilkina bankroto procesą, ginčydamas kiekvieną kreditorių susirinkimo sprendimą, be to, realūs darbai buvo atliekami tik 4 mėnesius. Su tokiu suinteresuoto asmens argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirma, kaip jau minėta, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., t.y. tinkamas administratoriaus funkcijų vykdymas konstatuotas už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Šia nutartimi be kita ko konstatuota, kad BUAB „DC Holdingas“ bankroto procesas yra pakankamai sudėtingas, įmonės buhalteriniams dokumentams sutvarkyti ir išanalizuoti reikėjo daug laiko ir lėšų, įmonė turi daug kreditorių, kurių kreditorinius reikalavimus reikėjo įvertinti, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudariusi ne vieną sandorį, kurio atitikimas įmonės veiklos tikslams kelia abejonių ir kuriuos reikėjo išanalizuoti, be to, įmonė jai iškėlus bankroto bylą dar vykdė veiklą, nuomojosi patalpas. Esant tokioms aplinkybėms suinteresuoto asmens argumentas, kad bankroto administratorius realią veiklą vykdė tik 4 mėnesius, negali būti pripažintas pagrįstu.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentu, kad bankroto administratorius sąmoningai vilkina bankroto procedūras. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas užtruko dėl užtrukusio bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimo, dėl kurio, kaip konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, bankroto administratoriaus kaltės nėra. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimu, taip pat jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl iš naujo šioje byloje nėra analizuojamos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir BUAB „DC Holdingas“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratorius yra kreipęsis į teismą dėl BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti administratoriaus ataskaitos panaikinimo ir ataskaitos patvirtinimo (skundas teismo pripažintas pagrįstu), taip pat su skundu šioje byloje. Tai, teismo manymu, nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius vilkina bankroto procesą nepagrįstai ginčydamas kreditorių priimtus sprendimus.

Kadangi atsiliepime į skundą nurodyti argumentai nepatvirtina ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto administratoriaus atlyginimo atitikties ĮBĮ nustatytiems kriterijams, atlyginimo dydis, atsižvelgiant į įmonės bankroto proceso sudėtingumą, taip pat administratorių atlyginimus panašių kategorijų bylose, kelia pagrįstų abejonių, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas panaikinamas ir klausimas grąžinamas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti kreditorių susirinkimą svarstant atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nustatymo klausimą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiui nustatyti ir į administratoriaus paruoštą ir teismo patvirtintą 2012 m. vasario 24 d. veiklos ataskaitą pripažįstamas pertekliniu, nes kreditorių susirinkimo pareiga atsižvelgti į nurodytus kriterijus kyla iš atitinkamų ĮBĮ nuostatų, nustatančių administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, ir CPK nuostatų, įtvirtinančių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumą.

Dėl kreditorių susirinkimo 3- ojo nutarimo „Dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo“.

Bankroto administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkime (komitete) dėl faktiškai patirtų išlaidų, t. y. ar veikė patvirtintos sąmatos ribose (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl įmonės jau patirtų išlaidų, t. y. finansinės veiklos atskaitos tvirtinimo, o ne dėl sąmatos, kuri jau patvirtinta ir kuri nustato administratoriui tam tikros finansinės veiklos ribas, tvirtinimo. Reikalavimas administratoriui pagrįsti patirtų išlaidų poreikį bei dydį reiškia, kad administratorius teikia kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti įmonės administravimo metu patirtas išlaidas, kurios paprastai neviršija jau patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytų dydžių.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. ir patvirtino patirtas 46 454,64 Lt dydžio administravimo sąnaudas už minėtą ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atlyginimą administratoriui. Teismas sprendė, kad visos administravimo išlaidos yra protingos, jos neviršija Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl klausimas dėl administratoriaus patirtų 46 454,64 Lt dydžio administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. nebegali būti svarstomas iš naujo. Ta aplinkybė, kad kreditoriai nurodytų išlaidų nepatvirtino, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas klausimas, kilus ginčui, išspręstas teismo procesiniu sprendimu, nėra teisiškai reikšminga. Kadangi ginčijamu nutarimu spręstas klausimas dėl administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo (t.y. klausimas, jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi), ir administratorius įpareigotas kompensuoti lėšų sumą, viršijančią 23 773,92 Lt, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo turiniui, todėl yra neteisėtas ir teismo naikinamas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo BUAB „DC Holdingas“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ skundą tenkinti.

Panaikinti BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo bankroto administratoriui UAB „Finansinių partnerių grupė“ buvo nustatytas 12 000 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. sausio 27 d.) iki IV- ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.), BUAB „DC Holdingas“ 2012 birželio 6 d kreditorių susirinkimo nutarimą dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo ir BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ atstatydinimo iš BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratoriaus pareigų. Klausimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo perduoti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.