- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1591/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas ir Hamburg“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas ir Hamburg“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas ir Hamburg“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties dalies, kuria buvo patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Gamafondas“ prašymas pakeisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Minijos baldų prekyba“ bankroto administratorių iš uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“ į uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto administravimo partneriai“ uždarosios akcinės bendrovės „Gamafondas“ bankroto byloje Nr. B2-152-460/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas, patenkindamas UAB „Minijos baldų prekyba“ direktoriaus R. J. prašymą, 2009 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.
Šalies argumentai
UAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorė UAB „Gamafondas“ 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2008 m. gegužės – liepos mėnesiais BUAB „Minijos baldų prekyba“ buvo reorganizuota atskyrimo būdu, reorganizaciją organizavo ir įvykdė bendrovės akcijų savininkas ir direktorius R. J., kuris tapo ir naujai įsteigtos bendrovės UAB „Minijos baldai plius“ vieninteliu akcijų savininku ir direktoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino ir pripažino BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Šalies argumentai
Bankroto administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 2011 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl administratorės ataskaitos patvirtinimo. Nurodė, kad 2011 m. vasario 24 d. įvyko BUAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorių susirinkimas. Administratorės ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtino. Bankroto administratorė pažymėjo, kad didžiausią reikalavimą turinčios kreditorės UAB Gamafondas“ nuomonė dėl ataskaitos yra tendencinga, nustatyta prieš administratorę, nepagrįsta teisės aktų reikalavimais. Administratorė teigė, kad kreditorė UAB „Gamafondas“ elgiasi nesąžiningai, nes kitiems kreditoriams iki susirinkimo likus vienai dienai išsiuntė raštą „BUAB „Minijos baldų prekyba“ administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ keitimo pagrindai“. Prašyme nurodoma, kad kreditorė UAB „Gamafondas“ pateikė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos melagingą informaciją dėl „BUAB „Minijos baldų prekyba“ veiklos Panevėžyje. Be to, ši kreditorė nuolatiniais skundais, pareiškimais vilkina bankroto procesą ir trukdo jį vykdyti kuo ekonomiškiau, klaidina kitus kreditorius dėl administratorės iniciatyvos nebuvimo pripažįstant bankrotą tyčiniu. Administratorė pažymi, kad kreditorė UAB „Gamafondas“ nepateikė argumentų, kuo nauja jos siūloma administratorė administruotų bankroto procesą geriau negu UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.
Atsiliepimas
Kreditorė UAB „Gamafondas“ atsiliepime į bankroto administratorės prašymą prašė neatsižvelgti į bankroto administratorės nurodytus argumentus bei patenkinti UAB „Gamafondas“ teismui pateiktą prašymą. Nurodė, kad susirinkime buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti bankroto administratorės ataskaitos.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Gamafondas“ 2011 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto administratorę UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ kita administratore – UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Nurodė, kad administratorė vėlavo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, iki to laiko susirinkimas buvo du kartus atšauktas, ir tuo pažeidė Įmonių bankroto įstatymą. Pažymėjo, kad administratorė kartą atšaukdama susirinkimą kreditoriams teikė melagingą informaciją, nurodydama, kad Klaipėdos apskrities VMI paėmė įmonės finansinius dokumentus patikrinti. Kreditorės teigimu, buvo paimtos tik bendradarbiavimo sutartys dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Bankroto administratorė turėjo pareigą pranešti suinteresuotiems asmenims apie tai, ar įmonė vykdys sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, ar nevykdys. Pažymėjo, kad administratorė sąmoningai ir tikslingai vilkina bankroto procesą, nes du kartus ignoravo įsiteisėjusius teismo sprendimus. Administratorė neveikė aktyviai siekiant bankrotą pripažinti tyčiniu, praėjus 2 metams po bankroto bylos iškėlimo administratorė nepatikrino ir nepateikė išvadų dėl įmonės sudarytų sandorių, galėjusių turėti įtakos negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorė UAB „Gamafondas“ pažymi, kad didžiąją dalį kreditorių, balsavusių prieš sprendimą pakeisti bendrovės administratorę, sudarė tie kreditoriai, kuriems atstovauja asmenys, galimai susiję su įmonės privedimu prie bankroto. Nurodė, kad administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ nuolat pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, jos veikla neefektyvi ir neatitinka kreditorių lūkesčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kreditorės UAB „Gamafondas“ prašymą administratorė prašymą dėl administratorės pakeitimo prašė atmesti. Nurodė, kad apie Įmonių valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skirtą įspėjimą 2010 m. birželio 10 nieko nežinojo, todėl neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų ir paaiškinimų. Pažymi, kad kreditorė nuolat klaidina kitus kreditorius, teismą dėl nuomos sutarties nevykdymo. Administratorė pažymėjo, kad kreditorė žinojo apie įmonės bankrotą ir apie tai, kad įmonė veiklos nebevykdo, įmonės akcininko veiksmų dėl reorganizavimo neskundė. Administratorė teigė, kad kiti kreditoriai jokių pretenzijų nėra pareiškę, o kreditorė UAB „Gamafondas“ piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, vilkina bankroto procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ prašymą dėl administratorės ataskaitos patvirtinimo atmetė, o pareiškėjo kreditoriaus UAB „Gamafondas“ prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo tenkino ir pakeitė BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto administratorę UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ kita administratore – UAB „Bankroto administravimo partneriai. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad tarp kreditorių ir administratorės vyksta ginčas, kreditoriai balsavo prieš ataskaitos patvirtinimą, UAB „Gamafondas“ argumentai dėl ataskaitos nepatvirtinimo yra pagrįsti, argumentuoti, todėl yra pagrindas nepatvirtinti administratorės UAB „Pajūrio administratorių biuras“ ataskaitos. Taip pat iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ netinkamai vykdė bankroto procedūras, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 22 str. 1 d. nuostatą, todėl paskirta kreditorės pasiūlyta bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo BUAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorius UAB „Kaunas ir Hamburg“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo UAB „Gamafondas“ prašymą dėl administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pakeitimo administratore UAB „Bankroto administravimo partneriai“ atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė tik į didžiausio kreditoriaus UAB „Gamafondas“ nuomonę ir negina kreditorių, kurie negali lemti bankrutuojančios įmonės teisinio likimo. Administratorius atliko visus būtinus darbus, atliko privalomus veiksmus, pagrįstai nešaukė kreditorių susirinkimo pagal vieno kreditoriaus UAB „Gamafondas“ reikalavimą, nes atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, būtų buvę nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu pareiškėjo reikalavimu sušaukti kreditorių susirinkimą neparengus ataskaitos. Teismo motyvas, kad administratorius keistinas vien dėl to, kad netinkamai vykdė bankroto procedūrą (nesušaukė kreditorius UAB „Gamafondas“ reikalavimu kreditorių susirinkimo), nepagrįstas, nes ataskaitos parengimą trukdė atliekami patikrinimai ir ikiteisminis tyrimas.Administratoriaus pakeitimas pareikalautų papildomų ekonominių išteklių, kurie dar labiau sumažins galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus, pailgės bankroto procesas.Ginčas nuo pat bankroto bylos iškėlimo vyksta ne tarp kreditorių, o tarp kreditoriaus UAB „Gamafondas“ ir administratoriaus. Kreditorius UAB „Gamafondas“ viso BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto metu išimtinai siekė tenkinti tik savo vieno interesus, neatsižvelgiant į kitus kreditorius.Klaipėdos apygardos teismas nepateikė motyvų, kaip UAB „Bankroto administravimo partneriai“ administruos BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto procesą geriau negu administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Bankroto administravimo partneriai“ buveinė yra Vilniuje, o bankroto byla nagrinėjama Klaipėdoje, kur vyksta ir ikiteisminis tyrimas.Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. Ši teisės norma nesieja administratoriaus ataskaitos turinio ir imperatyvios administratoriaus pareigos ginčyti sandorių, priešingų įmonės tikslams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „Minijos baldų prekyba“ kreditorius UAB „Gamafondas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Bankroto administratorius net ir po teismo įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą, vėlavo tai padaryti, nedalyvavo bankrotą pripažįstant tyčiniu (neteikė informacijos, neišreiškė kreditoriaus prašymui palaikymo teisme), nesugebėjo nustatyti nė vieno abejotino ar ginčytino sandorio bei neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, jog jis siekia padėti bendrovės kreditoriams atgauti bent dalį jų prarastų lėšų. Įvertinus faktus, kad bendrovė yra pripažinta bankrutavusia tyčia, kad dėl šios įmonės veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas, akivaizdu, kad bankroto administratorius privalėjo itin kruopščiai patikrinti visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus.Iškėlus įmonei bankroto bylą, bendrovės valdymo organų funkcija (taip pat ir akcininkų) perima kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas. Kreditorių susirinkimai priima sprendimus balsų dauguma, taip pat buvo priimtas sprendimas ir šiuo atveju. Apeliantas nepateikė jokių duomenų dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo r balsavimo procedūrų pažeidimų, todėl nėra aišku, kodėl teismas neturėjo tenkinti kreditorių susirinkimo prašymo.Teismas negalėjo netenkinti kreditorių susirinkimo prašymo tik tuo atveju, jeigu būtų paaiškėję, kad kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidė kreditorių, balsavusių prieš, teises arba kad tokie nutarimai prieštarauja kažkokioms teisinėms nuostatoms. Tačiau apeliantas nei tokių įrodymų, nei tokių argumentų nepateikia. Taip pat nenurodė, kodėl kreditoriai turėtų manyti, kad administratorius dirba tinkamai.Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl pasiūlyta naujojo bankroto administratoriaus kandidatūra turėtų būti laikoma netinkama.Apelianto nurodytas argumentas, kad bankroto administratorius negalėjo tinkamai administruoti dėl to, kad buvo daromi patikrinimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra atmestinas, nes dėl nurodytų faktų bankroto administratorius galėjo gauti dar daugiau informacijos apie bankroto pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo bankroto administratorius netinkamai vykdo pareigas ir pakeitė įmonės administratorių kitu.
Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintas ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles“, jei administratoriaus kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-648/2011).
Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2-314/2009). Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktą teisę reikalauti atstatydinti administratorių turi kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Kitaip tariant, teismas turi išsiaiškinti, ar priežastys, dėl kurių nebeliko fiduciarinių (pasitikėjimo) teisinių santykių tarp administratoriaus ir įmonės kreditorių, yra susijusios su administratoriaus pareigų netinkamu vykdymu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi teisės tikrinti, ar bankroto administratorius paskirtas pagrįstai, tačiau gali įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų (ne)atlikimu, sprendimų (ne)priėmimu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių esant kreditorių susirinkimo nutarimui. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė keliais argumentais, pagrindžiančiais bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą: 1) Bankroto administratorius pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė pažeisdamas teismo nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką (susirinkimas sušauktas po keturių mėnesių nuo nutarties priėmimo dienos, nors nutartimi administratorius buvo įpareigotas sušaukti susirinkimą per 30 dienų). Su tokiu teismo teiginiu nesutikti nėra pagrindo, nes ĮBĮ 22 straipsnio pirmoji dalis imperatyvai nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. 2) Bankroto administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ nepagrįstai ilgai delsė sušaukti ir antrąjį kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiama dėl administratorės ataskaitos tvirtinimo. Ji nevykdė pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties, o nepagrįstai ją apskundė ir apeliacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Antrasis kreditorių susirinkimas sušauktas tik 2011 m. vasario 4 d (t. 4, b.l. 22-24).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovo bankroto administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo. Duomenų apie tai, kad šis administratorius negalėjo anksčiau sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo nėra. Be to, už šį pažeidimą Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-29 atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui skirta nuobauda – papeikimas. Administratoriaus nepagrįstas delsimas sušaukti antrąjį kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiami su jo pareigų vykdymo tinkamumu susiję klausimai, nepagrįstų skundė dėl kreditorių susirinkimo nutarimų padavimas, taip pat tai, jog per daugiau dvejus metus neišsiaiškintos nemokumo priežastys, nepradėtos likvidavimo procedūros ir galutinai nepatvirtinti kreditorių reikalavimai, įrodo, kad bankroto administratorius neoperatyviai ir netinkamai vykdo bankroto procedūras. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo bankrotas pripažintas tyčiniu įmonės kreditoriaus prašymu, nors atsakovo bankroto administratorė atliko gautų dokumentų teisinį tyrimą, tačiau tokio prašymo nereiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bankroto administratorius paskirta įmonės vadovo siūlymu, o šiuo metu ji yra netekusi daugelio kreditorių pasitikėjimo.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atstatydino atsakovo bankroto administratorių ir administruoti įmonę paskyrė kitą asmenį, kuris atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus.
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės bankroto administratoriaus pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.