Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. P. 2024 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-71-ANR_N-1-2024 (ROIK: 23228680643) pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. P. 2024 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-71-ANR_N-1-2024 A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 120 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 10 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), A. J. priklausantys du šunys (vienas iš jų – vokiečių aviganis), lakstė be priežiūros. A. J. pakartotinai per vienerius metus neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Šunys viešoje vietoje buvo be pavadėlio ir be šeimininkės priežiūros. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

2024 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. P. 2024 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-71-ANR_N-1-2024 (toliau – ir Nutarimas). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, teisėja E. J. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi pareiškėja A. J. yra Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų darbuotoja – (duomenys neskelbtini), šis nusišalinimas 2024 m. vasario 7 d. patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo, atliekančio administracinės veiklos priežiūros funkcijas, Martyno Galvičiaus rezoliucija. 2024 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl administracinio nusižengimo bylos perskyrimo, bylą nagrinėti paskirtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius.

Pareiškėjos A. J. skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jai skirtą nuobaudą arba skirti mažesnę baudą, kadangi darbo užmokestis yra minimalus, dirba valytojos darbą, gyvena ir dirba viena, turi pasirūpinti ne tik gyvūnų maitinimu, jų priežiūra, bet ir viena išlaikyti būstą, pasirūpinti malkomis. Nurodo, kad kadangi buvo savaitgalis, trumpam išeidama į kaimo parduotuvę neįsitikino, ar gerai uždarė kiemo vartus ir jos šunys išbėgo bei nubėgo pas šalia gyvenančius kaimynus. Parduotuvėje buvo apie 10 min., kai grįžo, šunys buvo kieme, todėl net nepagalvojo, kad jie buvo išbėgę iš kiemo, apie tai sužinojo tik vėliau. Tuo metu, kol šunys buvo be priežiūros, jokios žalos nei kaimynams, nei kitiems gyvūnams nepadarė, šunys yra labai draugiški ir niekuomet nėra sužaloję žmogaus. Pažymi, kad gyvūnai yra prižiūrėti, suženklinti. Gyvena nuosavame name, teritorija yra aptverta, kadangi dirba pilną darbo dieną, šunis palieka užtvertoje teritorijoje, tad gyvūnams nėra varžoma judėjimo laisvė, jie nėra rišami.

Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą pažymi, kad pareiškėja A. J. už analogiškus pažeidimus yra bausta du kartus: 2023 m. rugpjūčio 18 d. jai paskirta 15 Eur bauda, nes buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojų raštiškas skundas dėl netinkamos gyvūnų priežiūros. Taip pat 2023 m. gruodžio 28 d. jai paskirta 120 Eur bauda dėl padaryto pakartotinio pažeidimo, kadangi vėl buvo gautas gyventojų skundas. Nurodoma, kad už abu pažeidimus pareiškėjai buvo paskirta minimali piniginė bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. parodė, kad nesutinka su bauda, nes kaimynai yra konfliktiški ir kol nesusipyko, tai tuos šunis patys glostė. Labai gailisi, bet kaime daug valkataujančių šunų, pas ją taip pat ateidavo svetimi šunys, jie yra net sugadinę duris, bet ji nesiskundė. Kaimynų nepasirinksi, jos šunys nekanda, o kaime daug kas turi šunų.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracine tvarka nubausto asmens A. J. skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra. A. J. neneigia palikusi pravirus vartus ir taip neįsitikinusi, kad šunys neturėtų galimybės pabėgti, neužtikrino kitų asmenų ir gyvūnų saugumo, tačiau prašo, atsižvelgiant į jos mažas pajamas, baudos neskirti arba ją sumažinti.

Skundžiamu nutarimu A. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, asmeniui užtraukia baudą nuo 120 iki 230 Eur.

Minėta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; šio straipsnio 2 dalis nustato, jog katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas; 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo 38 punktas nustato, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs joje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad A. J. pagal administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį patraukta pagrįstai. Be pačios pareiškėjos paaiškinimų, kuri pripažino, kad paliko neuždarytus savo vartus, todėl jos laisvai namo teritorijoje laikomi šunys buvo išėję iš jai priklausančios privačios teritorijos, A. J. kaltę patvirtina A. S. pareiškimas bei paaiškinimai, jog A. J. šunys 2023 m. gruodžio 10 d. pakartotinai buvo palaidi, lakstė po (duomenys neskelbtini) gatvę, puldinėjo, trukdė išvažiuoti, o skambinant šeimininkei telefonu, ši neatsiliepė.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus nustatyta, kad A. J. 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 09.55 val. (duomenys neskelbtini) A. J. priklausantys du šunys gatvėje lakstė vieni bei pavadėlio ir be šeimininkės priežiūros. Šiais veiksmais A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiau aptarti duomenys papildo vieni kitus ir patvirtina, kad A. J. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl ji skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažinta kalta dėl šio nusižengimo padarymo. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, A. J. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, todėl skirti mažesnę ar visai jos neskirti galima tik jos atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada nagrinėjamu atveju yra negalima. A. J. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 3 dalyje, yra keliantis realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, turtui, išbėgę šunys (kurių vienas yra vokiečių aviganių veislės), todėl toks neatsakingas pareiškėjos elgesys, padarytas pakartotinai negali būti vertinamas atlaidžiai. Pažymėtina, kad be šių dviejų administracinių nusižengimų, A. J. už analogiško administracinio nusižengimo padarymą buvo bausta ir 2019 m., kas rodo, kad iš jai skiriamų nuobaudų ji nedaro reikiamų išvadų ir kartoja analogiškus nusižengimus. Dėl šių priežasčių vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad asmuo gauna minimalias pajamas, nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apeliantės naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati A. J., o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jos padaryto nusižengimo, riziką. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė tam tikrą administracinę atsakomybę už aplaidžią augintinių priežiūrą ir lengvinti tokio pažeidėjos teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjos interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis padarius administracinį nusižengimą, jau buvo įvertintas skiriant jai minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (baudą).

Teismas konstatuoja, kad nutarimas dėl A. J. nubaudimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog A. J. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl 2024 m. sausio 9 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-71-ANR_N-1-2024 yra pagrįstas ir teisėtas, nes minimalios nuobaudos – baudos – skyrimas yra proporcingas A. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir efektyvus siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundo ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-71-ANR_N-1-2024 (ROIK: 23228680643) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.