Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas O. J., institucija teikianti išvadą byloje: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina M. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

-priteisti iš atsakovo O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150 eurų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

-nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną M. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

-priteisti iš atsakovo O. J. įsiskolinimą- 1650 Eur, kuris būtų padengtas per 11 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 11 mėnesių laikotarpį;

-nustatyti atsakovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. J. tvarką:

l) Pasiima sūnų vasaros atostogų metu, prieš tai perspėjant prieš mėnesį apie savo atostogų grafiką, pusei atostogų, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. paskutinę atostogų dieną.

2) Nuo 2021 metų t.y. neporiniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną vaikas švenčia su mama, antrą Kalėdų dieną- tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškai ir šv. Velykų dienos ;

- priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ji gerai prižiūri ir auklėja sūnų, pagal savo galimybes teikia jam išlaikymą, jo auklėjimui, švietimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas. Jos santykiai su vaiku yra labai šilti ir artimi, sūnus yra labai prie jos prisirišęs. Tuo tarpu atsakovas nerodo dėmesio ir pastangų vaiko auklėjimui, todėl negali suteikti reikiamos priežiūros sūnui. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi tai pasitarnaus vaiko teisėms ir interesams užtikrinti, jo harmoningos ir sveikos asmenybės vystymuisi.

Atsakovas savo noru visiškai nepadeda išlaikyti sūnaus. M. auga, jo poreikiai didėja. Akivaizdu, kad už tokią sumą, kurią gauna už vaiką t. y. 100 eurų neįmanoma vaikui išgyventi, todėl, mano, kad reikalinga iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 150 eurų kas mėnesį. Augant M. iš esmės dar padidės jo poreikiai. Vaiko poreikių patenkinimui bei imant ir jo dalį dėl komunalinių mokesčių, viso reiktų apie 250 eurų išlaikymo kas mėnesį. Nors jų sūnui greit bus tik 1 metai ir jis dar nesimoko, tačiau jau netrukus eis į lopšelį, vėliau pradės lankyti mokyklą ir jau dabar nori tam jį pradėti ruošti ir lavinti, be to berniukui reikalingos dvi operacijos ir turbūt jam bus nustatytas atitinkamas neįgalumas dėl įgimtų problemų su pirštukais. Šiuo metu gegužės mėnesį ji važiuos su sūnumi pas gydytojus konsultuotis, kada bus galima sūnui daryti operaciją, nes kairės rankytės yra suaugę du pirštai. Be to dar sūnui reikalinga panaikinti žymę , esančią jo galvytėje.

Mano, kad šiai dienai sūnui kas mėnesį reikalinga skirti apie 250 eurų. Prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių vaiko išlaikymui dėl jos sunkesnės materialinės padėties, kadangi iš dokumentų matyti, kad yra tik 16 metų amžiaus, augina vaiką ir dar niekur nedirba, todėl jos pajamas sudaro 270 Eur ,t.y. 100 eurų už sūnų vaiko pinigų, 60 eurų jai išmoka, ir 110 eurų socialinė pašalpa. 2020 metais jos vieno mėnesio pajamų vidurkis buvo tik apie 104 eurus. Kadangi ji su mama nuomoja namą už 150 eurų, dar reikia mokėti mokesčius už jį, kas sudaro apie 100 Eur, dar yra išlaidos sauskelnėms, aprangai, vaistams, higienos priemonėms ir pan. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje ir jai nedirbant sunku pragyventi ir išlaikyti bei tinkamai aprūpinti M. Dėl šios priežasties iš atsakovo prašo priteisti sūnui kas mėnesį 150 eurų dydžio materialinį išlaikymą. Tikslių atsakovo pajamų nežino, tačiau žino, kad atsakovas gauna neįgalumo pinigus, taip pat iš Užimtumo tarnybos bei pašalpas už Covid laikotarpį apie 257 eurus kas mėnesį .Tai sudaro kelis šimtus eurų. Jai nėra žinoma, kad jis turėtų kokių kreditorinių įsipareigojimų.

Nurodė, jog M. J. būtinosioms mėnesio reikmėms reikia: 1) maistui namuose 80 Eur/mėn.; 2) drabužiams (apatiniams ir viršutiniams, įvairių sezonų), avalynei (kiekvieno sezono, vidaus ir lauko) - 30 Eur/mėn.; 3) higienos priemonėms - 40 Eur/mėn. (sauskelnėms apie 30 eurų, specialios servetėlės, rankšluostukai, muiliukai, šampūnai); 4) išlaidos kanceliarinėms prekėms, spalvojimo knygelėms, pasakų knygutėms ir pan.) - 10 Eur/mėn.; 5) lavinamiesiems žaisliukams, kitoms lavinimo (kaladėlės ir pan.), 10 Eur/mėn, 6) vaiko poilsio reikmėms - 10 Eur/mėn.; 7) sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, ir kt.) - 20 Eur/mėn.; 8) vaiko dalis mokant komunalinius mokesčius - 50 Eur /mėn. Visa tai sudaro vaikui 250 eurų per mėnesį, kurių ji viena nepajėgi skirti.

Santaupų, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, o finansiškai jai padeda mama ir sesuo. Automobilio įsigyti neturi galimybės, todėl nuvykti pas gydytojus ir kitais reikalais padeda sesuo. Jos nuomone, atsakovo šiuo metu finansinė padėtis yra geresnė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nors ir turintis sveikatos problemų vyras, tačiau dirbti pagal galimybes gali. Jis, būdamas geresnėje finansinėje padėtyje, turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo ne 125 Eur/mėn., o didesne dalimi nei ji, t.y. po 150 Eur/mėn., o ji sūnui išlaikyti skirtų 100 Eur/mėn.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo iš atsakovo O. J. priteisti išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. J., gim. 2020-03-12, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150 eurų ( šimtas penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskirti ją nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja .

Atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl už 11 mėnesių prašo priteisti 1650 Eur, t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 150 Eur. Sutinka, kad įsiskolinimas- 1650 Eur, kurį prašo iš atsakovo priteisti, būtų padengtas per 11 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė taip pat prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Ji pasiūlė minimalią bendravimo tvarką, tačiau nurodė, jog iš esmės neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su sūnumi, leistų susitikti, kartu pabendrauti, tačiau atsakovas iniciatyvos nerodė. Ieškovė nori, kad sūnaus ryšys su tėvu nenutrūktų, sutinka, kad jie susitiktų ir vasaros atostogų metu, neprieštaravo intensyvesniam sūnaus ir tėvo bendravimui.

Atsakovas O. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesinius dokumentus buvo gavęs asmeniškai. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo , apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 123 straipsnį . Iki posėdžio pradžios atsakovas teismui nepateikė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių ,įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, skirtas išlaidas vaiko išlaikymui.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. J. gim.(duomenys neskelbtini)b.l.7)

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog skyrius įvertinęs faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į vaiko amžių mano, kad M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina M. D. nepažeidžia mažamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų .Skyrius ištyrė ieškovės šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, jog faktiškai ieškovė nuo 2020 m. birželio mėnesio su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamoje namo dalyje, kurią sudaro du kambariai ir virtuvė. Būstas yra netoli miesto centro, yra patogumai-vandentiekis, kanalizacija, vanduo šildomas elektriniu boileriu, įrengtas vonios kambarys, yra sąlygos laikytis higienos. Būsto šildymas-krosninis. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Būste pakankamai švaru ir tvarkinga. Vaikas gyvena viename kambaryje su mama, miega savo lovytėje, turi žaidimams skirtą erdvę. Namų aplinka yra saugi. Mažamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Tame pačiame name gyvena ieškovės motina R. D., kuri padeda M. rūpintis vaiku, susimokėti būsto nuomą. Mažametis nuo rugsėjo 1 d. pradės lankyti Biržų vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli gyvenamosios vietos. Mama tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, reguliariai veda jį pas pediatrą, atlikti skiepai. Nurodė, jog ieškovės šeimai nuo 2020 m. kovo 25 d. buvo skirta atvejo vadyba Pasvalio rajono savivaldybėje, o nuo 2020 m. spalio 29 d. atvejo vadyba vykdoma Biržų rajono savivaldybėje. Jaunai mamai teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, socialinio darbuotojo pagalba. Atvejo vadybininkės teigimu, ieškovė geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, konsultuojasi su ja rūpimais klausimais, laikosi pateiktų rekomendacijų. Per laikotarpį nuo šeimos apsigyvenimo Biržuose, skyrius nėra gavęs pranešimų apie galimą vaiko nepriežiūrą, ar kitus jo teisių pažeidimus. Atsakovui O. J. atvejo vadybos paslaugos bei reikalinga pagalba teikiamos Rokiškio rajone. Lankantis pas ieškovę buvo pastebėta, jog mažametis yra žvalus, prižiūrėtas, prisirišęs prie mamos ir kartu gyvenančios močiutės. Ieškovės teigimu, vaiko tėvas mažai domisi sūnumi, pernai jį aplankė du kartus, o šiais metais dėl karantino jo nelankė, skambina retai, sūnaus išlaikyti nepadeda.

Įvertinus šalių vaiko amžių matyti, jog vaikas savo nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų dar negali išreikšti. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė paaiškino, jog pateiktą išvadą palaiko.

Atsižvelgiant į išdėstytą galima daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių sūnus bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Nepilnamečio vaiko ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos augti, jo poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovas teismui nepateikė priešingą poziciją pagrindžiančių įrodymų, neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove. Konstatuotina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl šis reikalavimas tenkinamas – nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina M. D..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.) reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvai, įstatyminę asmeninę pareigą išlaikyti savo vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties, įstatyminė tėvų pareiga išlaikyti vaikus suponuoja ir pareigą teikti įrodymus apie realią turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš bylos dokumentų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas reguliariai neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Išvadą teikianti institucija nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškovė rūpinasi visais pagrindiniais nepilnamečio vaiko poreikiais, dengia jo išlaikymo, priežiūros, lavinimosi veiklos išlaidas. Iš SIS programos duomenų matyti, kad atsakovas O. J. yra vienas gyvenantis asmuo. Jis turi neįgalumą, jo darbingumo lygis-45 procentai. Jo gaunamos pajamos yra šalpos neįgalumo pensija-apie 170 Eur,taip pat turimi duomenys rodo, jog atsakovas nuo 2020 m. kovo 2 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, sausio mėnesį gavo darbo paieškos išmoką-96,92 Eur. Atsakovas gauna paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.(b.l.28-30). Atsakovas O. J. jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, ar išmokas nepateikė. Išreikalavus duomenis iš Sodros matyti, kad jis niekur nedirba (b.l.15), transporto priemonių neturi (b.l.14).Jo vardu yra registruotas 31,93 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini)(b.l.13).

Institucijos teikiančios išvadą surinktais duomenimis, nustatyta, jog ieškovė M. D. nedirba, o mokosi (duomenys neskelbtini)9 klasėje. Teigia, jog baigusi 10 klasių mokysis toliau, ketina įgyti specialybę. Šiuo metu jos pragyvenimo šaltinis yra gaunamos išmokos-išmoka vaikui ir socialinė pašalpa, iš viso -290 Eur per mėnesį. Kadangi šeimos materialinė padėtis nelengva, todėl ji gauna paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų. Nekilnojamojo, ar vertingo kilnojamojo turto ieškovė neturi.

Skyrius sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu iš atsakovo, nes prašomo dydžio išlaikymas užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius, siūlė taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametis šalių sūnus M. J. yra mažametis. Ieškovė nurodė kokie yra vaiko poreikiai ir kokia suma yra reikalinga vaikui išlaikyti per mėnesį (250 Eur) , kuri atitinka šių dienų realią padėtį. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra mažametis, jo poreikiai su amžiumi ženkliai padidės, pragyvenimo lygis išaugo (brangsta maistas, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai, keliones, kitos būtiniausioms reikmėms skirtinos išlaidos). Be to vaikas yra augantis, o sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba. Vaikų apranga dėl spartaus augimo ir vystymusi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Ieškovė pagal finansines galimybes teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau ji viena nepajėgi visapusiškai užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikių, tuo labiau atsižvelgtina į jos jauną amžių, į tai, kad pati dar yra moksleivė.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jo išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių sūnus yra mažametis, vienerių metų amžiaus. Ieškovė jį prižiūri, rūpinasi, išlaiko. Ieškovei reikalingos išlaidos sūnaus maitinimui, drabužiams ir avalynei, būstui išlaikyti (šiuo metu naudojasi kartu su ieškovės motina išsinuomotu būstu, prisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas atsižvelgiant į bute gyvenančių asmenų kiekį), higienos reikmenims, sveikatai, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Nors ir atsakovas yra tik iš dalies darbingas, tačiau jis nepateikė teismui duomenų, kad negali dirbti fizinių darbų ir gauti pajamas, tuo labiau jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vertinant atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį vaikams , atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nors ir žinodamas jog teisme yra nagrinėjama byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios yra jos gaunamos pajamos, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, kas rodo jos abejingą požiūrį į pareigą išlaikyti savo vaiką. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pabaigos nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad neišgali teikti vaikui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, ar kad yra visiškai nedarbingas, ar negali dirbti ir gauti pajamų dėl susiklosčiusių objektyvių , nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Ieškovės prašoma priteisti suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio vaiko minimalius poreikius maistui, aprangai, higienai, sveikatai, poilsiui ir kitokiam vaiko ugdymui, įvertinus jų amžių, proporcingumo principą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, vaiko poreikių tenkinimui reikalingos lėšos priteistinos, prioritetu laikant nepilnamečio teisėtus interesus (CK 3.192str., 3.208 str.). Įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė dar yra nepilnametė, mokosi, dėl ko dar negali pati dirbti ir užsidirbti pajamų, be to, jai tenka didesnės išlaidos sprendžiant kasdienius sūnaus poreikius, ieškovei tenka daugiau išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos, kurioje gyvena su sūnumi išlaikymu, mokesčių mokėjimu , laikytina, kad atsakovas turi prisiimti ir pareigą teikti didesnę dalį sūnaus M. J. poreikių užtikrinimui reikalingo išlaikymo, todėl reikalavimas dėl prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui M. dydis 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismo vertinimu nurodytas išlaikymo dydis iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 376 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gimus vaikui kartu su atsakovu nebegyveno, realiai sūnų nuo pat jo gimimo augina pati. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl už 11 mėnesių prašo priteisti 1650 Eur, t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 150 Eur. Sutinka, kad įsiskolinimas- 1650 Eur, kurį prašo iš atsakovo priteisti, būtų padengtas per 11 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos . Nurodė, jog atsakovas vieną kartą yra padovanojęs 100 eurų vaikui ir nupirkęs būtiniausių dalykų, tačiau tai nėra skirti pinigai išlaikymui.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas , nes atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad yra teikęs sūnui išlaikymą. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo išsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, priteistinas iš atsakovo O. J. 1650 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos 2021 m. kovo 2 d., jo sumokėjimo terminą ieškovės prašymu (sutikimu) nustatant–per 11 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs.

Ieškovė pasiūlė nustatyti minimalią bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau taip pat teigė, jog iš esmės neprieštarauja, kad tėvas kuo dažniau bendrautų su sūnumi, leistų susitikti, praleisti laiką kartu, nori, kad sūnaus ryšys su tėvu nenutrūktų, neprieštaravo intensyvesniam sūnaus ir tėvo bendravimui.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas iki šiol nedėjo pastangų ir nerodė iniciatyvos bendrauti su savo sūnumi, jokios kitos bendravimo su juo tvarkos nepasiūlė, taip pat atsižvelgiant į institucijos teikiančios išvadą byloje, jog vaiko interesus labiau atitiktų dažnesnis tėvo bendravimas su vaiku, ne vien per vasaros atostogas, ar didžiąsias metų šventes, tuomet nustatytina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, tuo pačiu papildant, jog kitu metu vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus bendru šalių sutarimu, jei tai nekenks vaiko interesams (CPK 376 str. 3 d.).

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai ,todėl atsakovas privalo atlyginti visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1, 4 d.).

Ieškovei 2021 m. vasario 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4.Mr) TP-21-252-946 suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei pagal minėtos tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. pažymą Nr. (12.36 Mr) PT-2891 sudaro 141,12 Eur. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš jo valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo,49,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ,141,12 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas,7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas,96 straipsnio 1 dalis) ir 11,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės M. D. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pavedant motinai faktinę vaiko globą.

Priteisti iš atsakovo O. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini)periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2021 m. kovo 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavesti motinai M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo O. J. a.k. (duomenys neskelbtini), 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų ) išlaikymo sūnui M. J. įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 2 d., nustatant, kad jis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per vienuolika mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti atsakovui O. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. J. tvarką:

l) Pasiima sūnų vasaros atostogų metu, prieš tai perspėjant vaiko motiną prieš mėnesį apie savo atostogų grafiką, pusei atostogų, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. paskutinę atostogų dieną.

2) Nuo 2021 metų t.y. neporiniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną vaikas švenčia su mama, antrą Kalėdų dieną- tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškai ir šv. Velykų dienos ;

3) Nustatyti, kad šalių nepilnametis sūnus M. J. su skyrium gyvenančiu tėvu O. J., kitu nei bendravimo tvarkos su sūnumi 1 ir 2 punktuose numatytu laiku, bendraus bendru šalių (vaiko tėvo ir motinos) sutarimu, jei tai nepakenks vaiko interesams.

Priteisti iš atsakovo O. J. a.k. (duomenys neskelbtini), 141,12 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 12 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 114,90 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 90 euro centų) kitų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir pašto išlaidų ) valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) pasirinktą sąskaitą (dėl 141,12 Eur sumokėjimo įmokos kodas - 5630, dėl 114,90 Eur sumokėjimo įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.