- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-674-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01231-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Mažeikių Varduva“
- Ieškovas
- UAB „Anlara“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mažeikių Varduva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Anlara“ ieškinį atsakovui UAB „Mažeikių Varduva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Anlara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių Varduva“ 83 285,44 Lt skolos, 19 182,76 Lt delspinigių, 8,06 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas įsiskolino UAB „Techneta“ už prekes, pateiktas pagal šalių 2002-01-10 sudarytą sutartį Nr. 02/01/10, pagal kurią atsakovas įsipareigojo apmokėti už prekes per 120 dienų nuo jų įsigijimo. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 125 pagrindu UAB „Techneta“ perleido reikalavimo teisę UAB „Anlara“ į skolininką UAB „Mažeikių Varduva“, visos perleidžiamos reikalavimo teisės dydis ir kaina yra 83 285,44 Lt. Laikotarpiu nuo 2011-06-15 iki 2011-12-29 atsakovas sumokėjo ieškovui 10 800 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovo sumokėtą sumą įskaitė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 str. reglamentuotą įmokų paskirstymą, šią sumą skirdamas netesyboms pagal sutarties 3.2 punktą, tokiu būdu sumažindamas delspinigius nuo 29 982,76 Lt iki 19 182,76 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutoko. Nurodė, kad 2009-09-29 atsakovas gavo antstolio Vytenio Stungurio pranešimą Nr. 01/09/02096, kuriame nurodyta sustabdyti lėšų pervedimus UAB „Anlara“ pagal perleistas iš UAB „Techneta“ reikalavimo teises, kuris galiojo iki atskiro antstolio patvarkymo. Atsakovas savo skolos neneigė, tačiau su ieškovu nuo 2012 m. vasario mėn. buvo vedamos derybos dėl skolos mokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo. Atsakovas nurodė, kad pagal su UAB „Techneta“ sudarytos sutarties 3.3 punktą, UAB „Techneta“ įsipareigojo priimti prekes, kurios buvo įsigytos ne seniau kaip prieš šešis mėnesius. Kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovas neturėjo galimybės grąžinti prekių, o antstoliui sustabdžius lėšų pervedimą UAB „Anlara“, atsakovas neturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo skolos likutis 2011-12-29 sudarė 72 485,44 Lt, nes per 2011 metus buvo sumokėta 10 800 Lt. Atsakovas visą skolą sumokėjo mokestiniais pavedimais 2012-03-26, 2012-03-29, 2012-03-30 ir šiuo metu yra neskolingas. Atsakovas nurodė, kad sutartyje numatyta atsakovo prievolė mokėti delspinigius tik tuo atveju, jeigu tiekėjas (skolos perleidėjas) kreiptųsi į teismą, šalys nepakeitė delspinigių mokėjimo tvarkos, todėl atsakovas laiko, jog ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigius bei užskaityti atsakovo atliktas įmokas kaip delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Mažeikių Varduva“ ieškovo BUAB „Anlara“ naudai 26 531,36 Lt skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą 26 531,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Techneta“ ir UAB „Mažeikių Varduva“ 2002-01-10 sudarytos sutarties Nr. 02/01/10 3.2 p. šalys susitarė dėl gavėjo (atsakovo) prievolės mokėti delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo atsiskaitymo termino iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau taip pat numatė, kad atsakovo prievolė mokėti sutartyje sulygtus delspinigius atsiranda tik tuo atveju, jeigu tiekėjas nesulaukęs apmokėjimo iš gavėjo kreipiasi į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo. Atsakovas sumokėjo ieškovui 10 800 Lt iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo įskaityti šios sumos kaip delspinigių pagal sutartį dengimo, nes atsakovo prievolė mokėti delspinigius minėtos sumos sumokėjimo momentu nebuvo atsiradusi ir negalėjo būti perleista ieškovui pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas nurodė, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas turėjo teisę įskaityti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 str. 1 d. nustatytu eiliškumu kaip delspinigius tik tas sumas, kurios atsakovo buvo sumokėtos po ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, kad po ieškinio pareiškimo atsakovas sumokėjo ieškovui 72 485,44 Lt. Kadangi šalys nebuvo susitarę dėl įmokų užskaitymo tvarkos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 str. 1 d. ieškovas turėjo teisę atsakovo sumokėtas įmokas užskaityti pirmiausia kaip netesybas, t. y. delspinigius, tačiau ne didesnei sumai, negu mokėjimo dieną ieškovo buvo pareikalauta – už šimtą aštuoniasdešimt dienų iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Už minėtą laikotarpį delspinigiai sudaro viso 26 531,36 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas šiai sumai atsakovo sumokėtas įmokas įskaitė teisėtai ir pagrįstai. Įskaičius atsakovo po ieškinio pareiškimo sumokėtos sumos dalį kaip delspinigius, likusi nesumokėta skola ieškovui sudarė 26 531,36 Lt, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti netesybas, t. y. kad šalių susitarimu nustatytos ir atsakovo mokėtinos netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies buvo tinkamai įvykdyta, todėl sprendė, kad mažinti sutartyje numatytas netesybas nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas atsakovo sumokėtas sumas nepagrįstai įskaitė šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti padengimui, nes tokios teisės ieškovui nenumato galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Mažeikių Varduva“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo ieškovo naudai 26 531,36 skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą 26 531,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 str. nuostatas, išaiškindamas ieškovo naudai pasirašytą 2002-01-10 sutartį Nr. 02/01/10 ir šališkai pasisakydamas ieškovo naudai, kad minėtame nutarties punkte kreditoriaus teisė išieškoti netesybas už visą laikotarpį nuo atsiskaitymo termino iki kreipimosi į teismą, tačiau ieškovas apskaičiavo ir reikalavo iš atsakovo delspinigių tik už šimtą aštuoniasdešimt dienų iki ieškinio padavimo. Ieškovo prašymas priteisti delspinigius už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos – tai vienas iš ieškovo reikalavimų, t. y. ieškinio dalykas, kurį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę pakeisti ieškovas. Šio reikalavimo ieškovas visiškai atsisakė, pateikdamas 2012-05-11 pareiškimą dėl reikalavimų sumažinimo. Faktinis ieškinio pagrindas ieškovo buvo suformuluotas ieškinyje, o pareiškime ieškovas dėl faktinio ieškinio pagrindo pakeitimo nepasisakė. Todėl atsakovas mano, kad teismas buvo šališkas, išaiškindamas sutartį ieškovo naudai, bei tuo vadovaudamasis neteisėtai suskaičiavo ir priteisė delspinigius, kurių ieškovas priteisti neprašė. Teismas šališkai ieškovo atžvilgiu sprendė, kad tuo pagrindu teismas turi patikrinti, ar ieškovas teisingai apskaičiavo delspinigių dydį. Teismas, neatsižvelgdamas į ieškinio dalyką, nusprendė, kad atsakovo mokėtini delspinigiai ieškovui sudaro 26 531,36 Lt. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas įskaitė kaip delspinigius tik ieškinyje ieškovo nurodytus priteistinus 19 182,76 Lt delspinigių, todėl galima daryti išvadą, kad teismas suskaičiavo ir priteisė iš atsakovo 7 348,60 Lt delspinigių daugiau, negu buvo pareikštas ieškovo reikalavimas. Toks teismo sprendimas vertintinas kaip neteisėtas, nes teismas priskaičiavo ir priteisė ženkliai didesnę sumą, nei ieškovo pareiktas reikalavimas, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 str. nuostatas. Pažymi, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartyje numatytas netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikyti aiškiai per didelėmis nėra pagrindo. Teismas neteisingai vertino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius verslo santykius bei aplinkybes, dėl kurių susidarė skola. Teismas pripažino, kad atsakovas prievolės nevykdė ilgą laiką, tačiau nesigilino į tai, kodėl prievolė buvo nevykdoma. Teismas taip pat pripažino, kad prievolės suma yra didelė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė grąžinti prekes, kaip ir buvo numatyta pasirašytoje sutartyje. Į šią svarbią bylos aplinkybę priimat sprendimą visiškai nebuvo atsižvelgta. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas ir atsakovas ginčą dėl susidariusios skolos sumokėjimo bandė išspręsti taikiai. Šioje byloje taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad po ieškinio pateikimo, atsakovas nedelsiant sumokėjo visą skolą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Anlara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovas ieškinio reikalavime aiškiai įvardijo, kad jo valia yra gauti savo reikalavimo patenkinimą, susidedantį iš 83 285,44 Lt skolos ir 19 182,76 Lt delspinigių/netesybų už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo. 2012-05-11 pareiškimu dėl reikalavimų sumažinimo prašomi priteisti 32 523,76 Lt skolos buvo grindžiami ieškovo atliktais atsakovo mokėjimų užskaitymais, t. y. 2 541 Lt išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (advokato honoraras) ir 29 982,76 Lt delspinigių užskaitymais. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo iš atsakovo gautų mokėjimų įskaityti 2 541 Lt išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Taip pat teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, iki ieškinio padavimo iš atsakovo gautus 10 800 Lt mokėjimus ieškovas nepagrįstai užskaitė kaip delspinigius, tačiau ši faktinė aplinkybė lėmė ieškovo pareigą sumažinti sumas, nuo kurių skaičiuojami sutartiniai delspinigiai teismo nurodytais laikotarpiais, o ne atsakovo teisę sutartinių delspinigių nemokėti, t. y. teismui pripažinus ieškovo atliktą delspinigių užskaitymą neteisėtu, sutartiniai delspinigiai tapo nesumokėtais ir mokėtinais. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad atsakovo skolinis įsipareigojimas pradelstas/tęsėsi tris metus. Ieškovas dar 2009-12-16 registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2009-12- 15 pretenziją, kuria informavo, kad antstolio Vytenio Stungurio padaryto pranešimo dėl lėšų pervedimo sustabdymo teisinis pagrindas yra išnykęs. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.106 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad antstolio Vytenio Stungurio pranešimas dėl lėšų pervedimo sustabdymo nebuvo kliūtis atsakovui savo prievoles vykdyti tinkamai ir laiku, priešingai, akivaizdu, kad atsakovas/skolininkas nesąžiningai siekė naudos, naudodamasis kreditorių ginču dėl teisės gauti reikalavimo patenkinimą. Pažymi, jog, prekių gražinimas galimas tik šalims susitarus (2002-01-10 sutarties Nr. 02/01/10 3.3. str.). Atsakovas po reikalavimo perleidimo negalėjo tikėtis tokio susitarimo, nes ieškovo verslas buvo turtinių teisių administravimas/realizavimas, o ne prekyba tvirtinimo detalėmis, kokia užsiėmė pirminis atsakovo kreditorius, perleidęs reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui. Be to, pažymi, jog greitas reikalaujamų pinigų sumokėjimo faktas įrodo, kad atsakovas ir taikaus susitarimo su ieškovu siekė savanaudiškai, nors galimybę atsiskaityti neabejotinai turėjo (gavęs ieškinį sumokėjo nedelsiant).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo delspinigius, kurių ieškovas neprašė. Nurodyta apelianto aplinkybė visiškai neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje aiškiai yra nurodyta, kad teismas iš atsakovo priteisė 26 531,36 Lt skolą, o ne delspinigius.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje neturėjo teisės svarstyti delspinigių klausimo. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 83 285,44 Lt skolą, 19 182,76 Lt delspinigius, 8,06 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas ieškovui sumokėjo 72485,44 Lt. Ieškovas gautą sumą paskirstė pagal CK 6.54 str. numatytą eiliškumą ir prašė priteisti likusią 32523,76 Lt skolą. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą buvo būtina išnagrinėti ir sumokėtos skolos paskirstymo teisėtumo klausimą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 7348,60 Lt daugiau delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė delspinigių, o tik sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai įskaitė 26531,36 Lt delspinigių. Nors teismo motyvuose nurodyta delspinigių suma yra didesnė nei nurodė ieškovas ieškinyje, tačiau šie teismo motyvai yra naudingi atsakovui, nes jų pagrindu teismas priteisė mažesnę, nei prašė ieškovas, skolą. CPK 313 str. draudžia apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą. Paminėti apeliacinio skundo argumentai blogina paties apelianto padėtį, todėl atmetami.
Nepagrįsti apelianto argumentai dėl delspinigių sumos mažinimo tuo pagrindu, kad 2009-09-29 antstolis sustabdė lėšų pervedimus UAB „Anlara“. UAB „Mažeikių Varduva“ 2011-06-16 raštas patvirtina, kad atsakovas dar 2011-06-06 buvo informuotas, jog UAB „Techneta“ ir UAB „Anlara“ ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo yra išspręstas ir nebėra kliūčių atsiskaityti su ieškovu (2 t., b.l. 16). Ieškovas pareiškė ieškinį dėl delspinigių sumos paskaičiuotos už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2011-09-09 iki 2012-03-09 (1 t., b.l. 3). Šiuo laikotarpiu atsakovui nebuvo jokių kliūčių atsiskaityti su ieškovu, todėl mažinti delspinigių sumą dėl apelianto nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.
Atmetami apelianto argumentai, kad delspinigiai turi būti mažinami dėl to, jog ieškovas nesudarė galimybių grąžinti prekes. Apeliantas nepagrįstai remiasi 2002-01-10 sutarties nuostatomis dėl prekių grąžinimo. 2002-01-10 sutarties, kurios pagrindu atsakovas UAB „Mažeikių Varduva“ gavo prekes, 3.3 punkte nėra numatyta UAB „Mažeikių Varduva“ (prekių gavėjo) teisė grąžinti neparduotas prekes, o tik galimybė susitarti su prekių tiekėju dėl prekių grąžinimo. Sutartimi prekių tiekėjas nėra įpareigotas priimti neparduotas prekes ir prisiimti atsakomybę dėl to, kad atsakovas (prekių gavėjas) nepardavė prekių, todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl delspinigių mažinimo tuo pagrindu, jog atsakovas nesudarė galimybių grąžinti prekes.
Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas siekė taikiai spręsti ginčą, taip pat nesudaro pagrindo delspinigių mažinimui. Kaip nurodo pats apeliantas, pastangos susitarti buvo abipusės, todėl šiuo pagrindu mažinat delspinigius, būtų nepagrįstai diskriminuojamas ieškovas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas BUAB „Anlara“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1694 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių Varduva“ ieškovo BUAB „Anlara“ naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.