Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, paskirta ir neatlikta bausme ir bauda – 46,67 MGL (2333,50 Eur) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 46,67 MGL (2333,50 Eur) bauda.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. L. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio M. L. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. spalio 3 d. apie 10.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė S. K. už rankų ir jas spausdamas pastūmė nukentėjusiąją ant lovos, o S. K. nuo lovos keliantis – vėl sugriebė jai už rankų, jas spaudė ir dar kartą nustūmė ją ant lovos, taip smurtaudamas sukėlė S. K. fizinį skausmą.

1.1. Be to, nuteistas už tai, kad jis 2023 m. spalio 3 d. apie 10.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis M. B. už pečių ir prispaudė ją prie sienos, o nukentėjusiajai bandant išsilaisvint ir parkritus ant grindų – tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios pečius prie grindų bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip smurtaudamas sukėlė M. B. fizinį skausmą.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs M. L. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad kaltinimai M. L. dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąsias S. K. ir M. B. yra įrodytos. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad M. L. praeityje teistas 3 kartus, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, dirba, kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, jam skirtos arešto bausmės, parenkant kiek didesnį bausmės dydį už sankcijos vidurkį. Teismas sprendė, kad taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Taip pat sprendė, kad taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3. Nuteistasis M. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos 90 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas konstatavo, kad yra nustatyta M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei tai, kad nuteistasis įvykdė nesunkius nusikaltimus, nesukėlusius sunkių pasekmių. Nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

3.2. Skunde nuteistasis nurodo baudžiamąją bylą Nr. 1-2118-486/2022, kurioje bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikomas kelis kartus teistam kaltinamajam. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad kaltinamasis teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Teismas pažymėjo, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo bei sprendė, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį ir tikslus. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju, nuteistojo atvejis yra daug lengvesnis. M. L. po paskutinės nusikalstamos veikos, naujų nusikaltimų nepadarė, suprato savo veiksmų pasekmes, nutraukė ryšius su nukentėjusiąja. Pati nukentėjusioji patvirtinto, jog M. L. nėra piktybinis. Be to, M. L. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2023 m. gruodžio 29 d. – 2024 m. sausio 8 d. Rekomenduojama ambulatorinė gydytojo psichiatro priežiūra bei medikamentinis gydymas, ilgalaikė tęstinė psichologinė – psichoterapinė pagalba. Apelianto manymu, tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, jog M. L. galėtų tęsti gydymą būdamas laisvėje. Apie ligą nebuvo žinoma priimant ankstesnius nuosprendžius.

3.3. Skunde nuteistasis nurodo teismų praktiką, kurioje išaiškinta būtent į kokius kriterijus dažnu atveju teismas atsižvelgia svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatas bei cituojami bausmės paskirties teismų išaiškinimai. Be to, nurodoma Jungtinių Tautų standartinių minimalių taisyklių dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu 8.1 punktas, kuriame teigiama, kad priimdamas sprendimą teismas, turintis savo žinioje priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, turėtų atsižvelgti į teisės pažeidėjo reabilitacijos poreikius, visuomenės apsaugos interesus, taip pat aukos, su kuria tam tikrais atvejais turėtų būti konsultuojamasi, interesus.

3.4. Apelianto manymu jis atitinka visas BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeima yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti kokia apimti paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, socialinius interesus. Apelianto manymu pats baudžiamasis procesas padarė didelę įtaką ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vykdo teismų sprendimus dėl žalos atlyginimo, daroma išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Inga Balkūnė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo M. L. skundą atmesti.

5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Jaroščenka prašė tenkinti apeliacinį skundą ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. neginčija kaltės nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti M. L. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijama paskirtos bausmės rūšis bei jos dydis, tačiau prašoma, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą su tam tikrais įpareigojimais.

7. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

8. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrų įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje pažymėta, jog materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2023). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taikyti M. L. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su skundo argumentais, tiek su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nesutikti su šiais skundo argumentais, neturi jokio pagrindo. Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės nagrinėjamu atveju ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų bausmės tikslų.

10. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog M. L. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors M. L. yra dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau tai nėra pirmasis jo teistumas, anksčiau yra teistas dėl nusikaltimo, numatyto 284 straipsnyje padarymo, 236 straipsnio 1 dalyje padarymo bei paskutiniu – 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos skirtingos bausmės, nesusijusios su realiu net ir trumpalaikiu laisvės atėmimu, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo tai nesulaikė nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nėra realiai įvykdęs nei vienos jam paskirtos bausmės. 2022 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, M. L. buvo paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, ši viešųjų darbų bausmė pakeista į 6,67 MGL dydžio baudą (333,50 Eur). Vėlesniu, t. y. 2023 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pakeista 6,67 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė 46,67 MGL (2333,50 Eur) dydžio bauda. Baudą sumokėti terminas nustatytas iki 2024 m. spalio 5 d. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis šiuo metu jau būtų sumokėjęs jam skirtą baudą. Be to, 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, M. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, tačiau vėlgi nuteistasis nesugebėjo tinkamai vykdyti jam paskirtos bausmės, dėl ko 2023 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas ir M. L. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 27 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų pradėjęs vykdyti šią bausmę.

11. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog M. L. asmenybė yra ne tik linkusi nusikalsti, turi susiformavusių neigiamų vertybių nuostatas, tačiau ir vengia atlikti jam paskirtas bausmes. Dėl ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų. Manytina, jog atidėjus bausmės vykdymą ir netgi paskyrus intensyvią priežiūrą su tam tikrų įpareigojimų kompleksu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, neužtikrins, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors skunde teigiama, jog M. L. pasimokė, suprato netinkamo savo elgesio pasekmes, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, tačiau visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog tarp nuteistojo netinkamo elgesio, prieštaraujančių visuomenės moralės normoms, matyti sistemingas toks nuteistojo elgesys. Atkreiptinas dėmesys, jog tai jau yra ketvirtas M. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis vos per dvejus metus, kas rodo jog skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos padarytos veikiant sąmoningai ir tikslingai, o jų padarymą nulėmė nuteistojo M. L. dorovinių ir vertybių nuostatų susiformavimas.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra prieš nukentėjusiąją S. K.. Minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 teismo nuosprendžiu nustatyta, jog nusikaltimus M. L. įvykdė taip pat prieš nukentėjusiąją S. K.. Taigi, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog po šio, skundžiamu nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo, nuteistasis nutraukė ryšius su nukentėjusiąja bei pati nukentėjusioji patvirtino, jog M. L. nėra piktybinis, tačiau visgi skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam atidėjus arešto bausmės vykdymą, bus pakankama bausmė, nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo. Pažymėtina, jog nuteistajam ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu net ir trumpalaikiu laisvės atėmimu, tačiau kaip jau minėta, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė. Manytina, jog tokia bausmės rūšis (areštas) yra vienintelė ir efektyvi priemonė sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks nuteistąjį, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog M. L. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2023 m. gruodžio 29 d. – 2024 m. sausio 8 d. Byloje nėra jokių duomenų, jog M. L. dėl jam diagnozuoto sutrikimo negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Nors apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomi šie duomenys apie jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini) sutrikimą bei tai, jog jam rekomenduojama ambulatorinė gydytojo psichiatro priežiūra bei medikamentinis gydymas, ilgalaikė tęstinė psichologinė – psichoterapinė pagalba, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. L. išties šiuo metu gydytųsi ambulatoriškai, vartotų medikamentus bei lankytųsi pas specialistus dėl psichologinės-psichoterapinės pagalbos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistiesiems yra užtikrinama būtinoji medicinos pagalba.

14. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis pateikė darbo sutartį bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos M. L. kopiją (3 t., b. l. 97–109). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo M. L. padaryti nusikaltimai nėra susiję su gyvenamosios vietos, ar darbo neturėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtis, jog aplinkybė, kad M. L. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susirado darbą, gyvenamąjį būstą, šiuo metu tai teigiamai įtakos apelianto mąstymą ir elgesį, nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo (3 t., b. l. 79–80) matyti, jog nuteistasis turi darbinės patirties, yra dirbęs ne vienoje įmonėje, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog M. L. atlikus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą), jis toliau būdamas laisvėje negalėtų tęsti darbinės veiklos ar gyventi išsinuomotame būste. Taigi, aptartos apeliaciniame skunde nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kaip jau buvo aptarta, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamai M. L. elgesio neįtakojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikant M. L. bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo nuteistam asmeniui buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, kai nagrinėjamu atveju M. L. asmenybė yra labiau teigiama nei nurodytu atveju. Šiame kontekste, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktines aplinkybes ir kuriomis turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo skurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Susipažinus su nurodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu matyti, jog minėtame sprendime vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi tiek nusikalstamų veikų pobūdis, tiek ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-106-511/2017). Nagrinėjamu atveju, aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog bausmei keliami tikslai negali būti pasiekti M. L. atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį nuteistojo M. L. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.