- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-262-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14556-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Advokatai
- Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, J. D. ir jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiojo I. S. civilinio ieškinio nuspręsta nutraukti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. D. pareikštas kaltinimas, jog jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. balandžio 22 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) kieme Klaipėdoje žodinio konflikto metu daiktu, panašiu į lazdą, du kartus sudavė I. S. į kairės kojos šlaunį ir du kartus į kairės rankos žastą ir dilbį, tuo padarydamas kairės šlaunies sumušimą apatiniame trečdalyje, tai sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Prokurorė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. D. galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 bei 5 dalimis, J. D. paskirtos galutinės 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui nenustatant intensyvios priežiūros ir nustatyti jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte, – 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Pripažinti J. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Procesą dėl nukentėjusiojo I. S. civilinio ieškinio nutraukti.
2.1. Argumentuoja, jog nuosprendis panaikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos būtinos sąlygos atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas nepagrįstai vertino, kad yra pagrindo manyti, kad J. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, – yra viena iš esminių, būtinų ir lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tokią sąlygą gali suformuoti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-52-942/2020).
2.2. J. D. aktualų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus, beje, taip pat smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą. 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nustatyta, kad J. D., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užpuolė du nukentėjusiuosius, sudavė jiems smūgius į galvas ir vienam iš nukentėjusiųjų padarė galvos sumušimą ir muštinę žaizdą ant kairio antakio, poodinę kraujosruvą ant kairiojo smilkinio, kaukolės pamato kaulų lūžimą kairėje vidurinės daubos pusėje, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, o kitam nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas taip pat ir už kitų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jis nuteistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, o būtent už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju ir tyčia peiliu smogė jam ne mažiau kaip du kartus į nugarą ir padarė dvi durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešinėje pusėje nugariniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šie duomenys rodo, kad 2023 m. balandžio 22 d. padarytas nežymus I. S. sveikatos sutrikdymas nebuvo atsitiktinė J. D. elgesio pasekmė, nes, net ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę (2018 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš pataisos namų), jis viešoje vietoje kilus konfliktinei situacijai su nepažįstamu asmeniu vėl ėmėsi smurtinių veiksmų: daiktu, panašiu į lazdą, du kartus sudavė I. S. į kairės kojos šlaunį ir du kartus į kairės rankos žastą bei dilbį, tuo padarydamas kairės šlaunies sumušimą apatiniame trečdalyje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie pakartotiniai smurtinio pobūdžio J. D. veiksmai, turint neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie labai sunkių, rodo, kad jis yra konfliktiškas, linkęs konfliktines situacijas spręsti ne pokalbiu, o aktyviais veiksmais, t. y. vartodamas smurtą. Šios aplinkybės rodo ir didesnį J. D. bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad J. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors nuosprendyje akcentuojama, kad jis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis įsidarbino tik 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. prieš nuosprendžio paskelbimą, o prieš tai nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Todėl teismui pateikta teigiama darbdavio charakteristika neleidžia daryti išvados, kad jo elgesys iš esmės yra pasikeitęs. Be to, J. D. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs.
2.3. Anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, jog J. D. tinkamų išvadų iš ankstesnio savo teistumo nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, o tai, priešingai, nei teigiama nuosprendyje, jį charakterizuoja neigiamai. Todėl nėra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tai eliminuoja galimybę jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. J. D. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. J. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės teismas nepagrįstai nenustatė.
2.4. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes J. D. skirtina griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimas, tačiau mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą J. D., atsižvelgtina į tai, jog nors jis turi neišnykusį teistumą, tačiau ankstesnius smurtinius nusikaltimus padarė būdamas dar labai jauno amžiaus (19 metų), laisvės atėmimo bausmę atliko prieš 5 metus, šiuo metu dirba, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą žalą. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam skirtos bausmės vykdymą ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą bei suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių. Bausmės vykdymas, atsižvelgiant į paminėtą J. D. polinkį smurtu spręsti konfliktines situacijas, atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinus J. D. asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, jam paskirtini įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus ir skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę, – dalyvauti elgesio pataisos programoje 9 mėnesius. Kadangi nukentėjusiajam I. S. padaryta žala atlyginta, procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto 1 000 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu neginčijami J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu J. D. taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apeliantė prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį J. D., pripažįstant jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog teismas pagrįstai J. D. padarytoje veikoje nustatė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pateiktas jų vertinimas, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas.
6. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
7. Taigi teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas.
8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą. Taip pat jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir susitaikė su juo, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų sąlygas. Šių trijų aplinkybių buvimo apeliantė nekvestionuoja, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, jog yra išpildyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą apeliantė grindžia tuo, kad: J. D. aktualų smurtinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą; byloje nepagrįstai nenustatyta J. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas; neįvertinta, kad J. D. įsidarbino tik prieš nuosprendžio paskelbimą, todėl darbdavės pateikta charakteristika nepatvirtina, jog jo elgesys yra pasikeitęs; neįvertinta, kad J. D. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. J. D. tinkamų išvadų iš ankstesnio savo teistumo nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, o tai, priešingai, nei teigiama nuosprendyje, jį charakterizuoja neigiamai. Tokie ne atsitiktiniai, o pakartotiniai smurtinio pobūdžio J. D. veiksmai, apeliantės vertinimu, rodo, kad jis yra konfliktiškas, linkęs konfliktines situacijas spręsti ne pokalbiu, o vartodamas smurtą. Tačiau teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, jog tokie apeliacinio skundo argumentai šiuo konkrečiu atveju yra nepakankami spręsti, jog apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas J. D..
9. Apylinkės teismas sprendimą J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nuosprendyje motyvavo tuo, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo I. S., o pastarasis jam atleido ir pretenzijų neturi, patvirtino, kad žalą J. D. jam atlygino, taip pat J. D. atlygino turtinę žalą teritorinei ligonių kasai – nukentėjusiojo I. S. gydymo išlaidas, yra teistas, bausmę atlikęs prieš daugiau nei 4 metus, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taigi teismas atsižvelgė į J. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visuma teismui suteikė pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nenustatė, apeliantės nurodomos J. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui. Ši aplinkybė BK priskirta prie atsakomybę sunkinančių, taigi turi teisinę reikšmę sprendžiant bausmės skyrimo klausimą (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatytas ribojimas taikyti susitaikymo institutą ne recidyvistui, o būtent pavojingam recidyvistui. BK 27 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra įstatyme nustatytų sąlygų J. D. pripažinti būtent pavojingu recidyvistu, o draudimo taikyti susitaikymo institutą netgi recidyvistui BK 38 straipsnyje nenustatyta.
11. Apeliantė, akcentuodama J. D. ankstesnį nuteisimą už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, teigdama, jog smurtinis recidyvus jo elgesys pasikartojo, nepagrįstai neįvertina, jog 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 284 straipsnio 1 dalį skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę jis šiuo metu jau yra atlikęs prieš daugiau nei 4 metus, o naujai jo padarytas nusikaltimas nors ir yra smurtinis, tačiau sukėlė daug mažesnio pavojingumo padarinius – I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis su I. S. susitaikė, atlygino jam žalą. Be to, byloje nustatytos J. D. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės – augina 3 metų sūnų, dirba, darbdavės charakterizuojamas teigiamai, nuo proceso pradžios kritiškai vertino ir dabar smerkia savo smurtinį elgesį, mano, kad pasimokė, leidžia kaip neįtikinamus vertinti apeliantės teiginius, jog aktuali veika nėra atsitiktinė J. D. gyvenime, o jo asmenybė išlieka pavojinga ir todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustačius, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai taikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiti apeliantės skundo argumentai – dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo J. D., papildomai nevertinami.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens ankstesnis teistumas, recidyvus jo elgesys neabejotinai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau nėra esminė ar visa lemianti aplinkybė, teismui sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Šiuo atveju nuo J. D. ankstesnių nusikalstamų veikų praėjo daugiau nei 4 metai, o jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu. Skirtos jam baudos nors ne visos, tačiau yra mokamos. Nėra jokio pagrindo manyti, kad J. D., kaip dirbantis, pajamas gaunantis, turintis vykdyti tėvo pareigas jaunas ir sveikas vyras (gim. (duomenys neskelbtini) m.) baudų nesumokės, o juolab rizikuos tokiu gyvenimu laisvėje ir darys naujas nusikalstamas veikas. Valstybės parodytą pasitikėjimą asmuo privalo gerbti ir stengtis nekartoti priešingo teisei elgesio. Nuosprendyje J. D. išaiškinta, kad, jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, jeigu J. D. recidyvus elgesys ateityje pasikartotų, jis neišvengs baudžiamosios atsakomybės ir tai jam aiškiai išaiškinta nuosprendžiu.
13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje BK 38 straipsnio nuostatos J. D. gali būti taikomos, todėl apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės apeliacinį skundą atmesti.