Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vakarų ekspresas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens D. Č. atstovė advokato padėjėja Sima Ubė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022-03-30 dienraštyje „Vakarų ekspresas“ Nr. 48 buvo išspausdinta publikacija „Teiki darbą ukrainiečiams, susimokėk PVM“, kurioje atsakovė pateikė žodis žodin nukopijuotą D. Č. LBAA paskyroje paskelbtą tekstą ir šį tekstą pristatė kaip savo mintis. Atsakovė neinformavo laikraščio redakcijos, jog atsakovė remiasi ieškovės socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta informacija. Toks atsakovės elgesys yra autorinių teisių pažeidimas. Tarp ieškovės LBAA ir trečiojo asmens D. Č. buvo 2020-01-03 sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė, kad visos autorinės teisės pereina ieškovei su tikslu publikuoti tokio turinio žinutes, nurodant ar nenurodant autoriaus, o atsakovei nukopijavus žinutę, nebuvo nurodytas autoriaus šaltinis, šiuo atveju ieškovės, taip pat nebuvo gautas ieškovės sutikimas, kas buvo privaloma. Ieškovei sužinojus apie šį faktą 2022-03-31 elektroniniu laišku kreipėsi tiek į atsakovę, tiek laikraščio redakciją su prašymu nurodyti kokiais pagrindais ši žinutė buvo nukopijuota be ieškovės sutikimo. Laikraščio redakcija nedelsiant ištaisė šį pažeidimą, publikacijoje nurodė žinutės šaltinį, o kitą straipsnį, nesant galimybės ištaisyti pažeidimo, pašalino. Siekiant aptarti susidariusią situaciją ieškovė kvietė atsakovę į ieškovės kolegijos 2022-04-27 posėdį, tikėdamasi, jog atsakovė paaiškins savo veiklos motyvus ar išreikš apgailestavimą ir atsiprašys dėl šios padėties, ieškovė siūlė pačiai atsakovei parašyti tokio pobūdžio žinutes, tačiau atsakovė to nepadarė bei nurodė, kad tokios žinutės yra „aukso vertės“, o atsiliepime išdėstė poziciją, kad tai apskritai nėra autorinių teisių objektas, kad tai yra tiesiog informacijos pateikimas apie įvykį ar faktą. Pažymėjo, kad žinutės yra sukurtos surinkus tam tikras su nagrinėjama tema susijusias savarankiškas trečiojo asmens įžvalgas, išvadas, vertinimus, įdėta laiko, įgūdžių, kompetencijos, profesionalumo, tikslinė jos auditorija yra profesionalūs tos srities specialistai, todėl tai tik patvirtina faktą, kad tokio turinio pranešimas yra intelektinė veikla. Nesulaukusi atsakovės tinkamos reakcijos į padarytą pažeidimą, ieškovė pateikė rašytinę 2022-06-30 pretenziją atsakovei, nurodant už kokį pažeidimą ir kokio dydžio žalą atsakovė turėtų atlyginti, tačiau atsakovė pretenziją laikė nepagrįsta ir žalos neatlygino. Ieškovė dar kartą 2022-09-26 prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė laikėsi tos pačios pozicijos ir žalos neatlygino. Ieškovė šiuo atveju sumokėjo atlyginimą trečiajam asmeniu D. Č. už parengtą tekstą, todėl atlyginimą žalos pavidalu siekia prisiteisti iš atsakovės. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė atgamino elektroninę formą ir padarė prieinamu trečiojo asmens internete sukurtą kūrinį, į kurį buvo perleistos teisės ieškovei ir tokiu būdu kūrinį paviešino, neturint ieškovės sutikimo. Ieškovė jokio sutikimo ar leidimo viešinti kūrinį atsakovei nebuvo suteikusi. Perdavusi tokį turinį atsakovė neinformavo ir neįspėjo laikraščio, kad pateikia ne savo žinias, tą padarė pati ieškovė, nustačiusi pažeidimą. Atsakovė yra LBAA narys. Žala yra patirta, dėl žalos atlyginimo yra pateiktos pretenzijos atsakovei, 826,45 Eur žalos dydis yra protingas ir pagrįstas, todėl turi būti priteistas. Atsakovė apie pažeistą teisę ir jos atlyginimą buvo informuota dar neprasidėjus teisminiam procesui, todėl ieškovė taip prašo priteisti 200 Eur ikiteismines patirtas teisines išlaidas. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėto ieškovės žinutės kaip savo kūrinio panaudojimo, tai ieškovei nebūtų kilusi žala ir ji nebūtų išmokėjusi atlyginimo bei nebūtų siekusi jo išsiieškoti iš atsakovės. Atsakovę atstovauja profesionalus buhalteris, ji buvo LBAA narė, todėl subjektyvus santykis su daromu pažeidimu neatitiko vidutinio standarto, kadangi atsakovei kaip profesionalui taikomi aukštesni standartai. Be to, atsakovė iš pradžių savo kaltę pripažino, bandė ištaisyti susidariusią situaciją, o vėliau savo poziciją pakeitė. Taip prašo netaikyti ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalyje dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, kadangi ieškovė pateikė ieškinį dėl autorinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, kuriam taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) V. Š., atstovaudama atsakovę ir veikdama jos vardu bei duodama interviu laikraščiui „Vakarų ekspresas“, panaudojo LBAA žinučių, publikuojamų ieškovės LBAA „Facebook“ paskyroje turinį, kurių autorė yra LBAA prezidentė D. Č.. Atsakovė panaudojo LBAA prezidentės D. Č. sukurtas žinutes (kūrinius), kurių autorines turtines teises yra perėmusi ieškovė LBAA, tarp D. Č. ir LBAA sudarytos 2020-01-03 sutarties dėl autorinio kūrinio panaudojimo ir turtinių teisių perleidimo pagrindu ir jas naudojo kaip savo. Ieškovė sumokėjo D. Č. 1 000,00 Eur dydžio atlyginimą už publikaciją, nes nustatė, jog buvo pažeistos autorinės turtinės teisės. Atsakovės vadovei 2022-06-30 išsiųsta pretenzija dėl autorių teisių pažeidimo, kuria atsakovės paprašyta nutraukti bet kokį LBAA nario vykdomą LBAA priklausančių autorinių tekstų naudojimą, nenurodant LBAA šaltinio, ir susilaikyti nuo tokių veiksmų ateityje bei atlyginti ieškovei iki 2022-06-30 patirtą žalą, įskaitant ir teisines išlaidas, iš viso 1 242 Eur. Atsakovė su pretenzija nesutiko ir žalos neatlygino.

13. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, jog atsakovė pažeidė ieškovės perimtas autoriaus teises, neteisėtai panaudodama ieškovės skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook“ paskyroje, turinį bei atlyginti ieškovės patirtą 1 026,45 Eur žalą, kurią sudaro 826,45 Eur išmokėto autorinio atlyginimo bei 200 Eur ikiteisminės patirtos teisinės išlaidos.

14. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, teigia, jog ieškovės „Facebook“ paskyroje paskelbtos žinutės nėra autorių teisių objektas, ieškovė nepatyrė jokios žalos, o dėl ieškovės nurodomos prašomos priteisti žalos atsiradimo yra kalta pati ieškovė, nes neinformavo atsakovės apie tai, kad negalima naudotis jos skelbiamomis žinutėmis, nenurodant autoriaus ir šaltinio. Kadangi atsakovė ištaisė pažeidimą - laikraščio „Vakarų ekspreso“ publikacijoje buvo paskelbta, kad viešai konsultuodama atsakovė rėmėsi ieškovės platinama žinute, todėl yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Taip pat atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą kaip regresiniam reikalavimui išsiieškoti baudą ir ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties.

15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

16. Atsakovė prašo ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad ieškovės bei trečiojo asmens D. Č. Sutarties 5.1 punkto pagrindu šalys buvo susitarusios, kad ieškovė mokės D. Č. honorarą, jei neužtikrins D. Č. sukurtos žinutės panaudojimo tik ieškovės tikslais. Iš esmės tai yra susitarimas dėl netesybų (baudos). Ieškovė baudą sumokėjo D. Č. 2022-06-27 ir ieškiniu regreso tvarka prašo jos atlyginimo iš ieškovės. Kadangi ieškinio senatis netesyboms yra 6 mėnesiai, todėl ieškovė turėjo ieškinį pateikti vėliausiai iki 2022-12-28, o pareiškė 2023-01-13, taigi praleidusi šį terminą, jo atnaujinti neprašo.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas ne dėl netesybų (baudos) priteisimo, bet dėl žalos atlyginimo, pažeidus autorines teises. Ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovės neteisėtos veikos patyrė turtinę žalą, iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė autorinį atlyginimą trečiajam asmeniui D. Č. išmokėjo 2022-06-27, ieškinys pateiktas 2023-01-16, taigi ieškovė ieškinį pateikė nepraleidus ieškinio senaties termino (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis), todėl pagrindo atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas taikyti senatį CK 1.125 straipsnio 5 dalies pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės autorės teisių ir autorių teisių objekto.

19. Ieškovė reiškia ieškinį dėl autoriaus teisių pažeidimo ir dėl šio pažeidimo atsiradusios turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, jog atsakovė neteisėtai panaudojo ieškovės skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook“ paskyroje, turinį, kuo padarė ieškovei turtinę žalą.

20. ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog autorių teisių subjektas - autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

21. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis nurodo, jog bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Ši nuostata koreliuoja su ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytomis išimtinėmis autoriaus turtinėmis teisėmis, tarp jų teise skelbti kūrinį bei padaryti kūrinį viešai prieinamu kompiuterių tinklais, bei ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalies taisykle, jog autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.

22. ATGTĮ 38 straipsnis nustato, jog autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis. ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, jog ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad LBAA (duomenys neskelbtini) D. Č. (Autorius) ir ieškovė LBBA sudarė 2020-01-03 sutartį dėl autorinio kūrinio panaudojimo ir turtinių teisių perleidimo (toliau – Sutartis), kurios pagrindu autorė įsipareigojo parengti autorinius kūrinius – Lietuvos ar ES teisės aktų, susijusių su mokesčiais ar buhalterine apskaita, pakeitimų apžvalgas ir įvertinimus bei perduoti juos publikavimui LBAA interneto svetainėje ar socialinių tinklų paskyroje (toliau – Kūrinys) (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog turtinės teisės yra perleidžiamos ribota apimtimi, t. y. tik naudoti LBAA tikslais, publikuojant kūrinį nurodant autoriaus vardą, arba, jo nenurodant – išskirtinai kaip LBAA straipsnį, publikaciją ar pastebėjimą. Sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad visi susitarimai ir sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinio publikavimo, vertimo, adaptavimo ir bet kokio kito panaudojimo LBAA vardu turi būti sudaromos ir pasirašomos tik kartu su autoriumi. Sutarties 5.1 punktu šalys taip pat susitarė, jog LBBA turi užtikrinti, kad kūrinys būtų naudojamas tik LBBA tikslais, o kūrinio naudotojai būtų motyvuojami gerbti autoriaus teises. Jeigu kūrinys yra panaudojamas komerciniais tikslais arba kito asmens – ne LBAA vardu, jeigu tai padaro LBAA narys, tuomet autoriui turi būti atlyginama už kūrinio panaudojimą, įkainį nustatant kaip 1 000 Eur už publikaciją. Autorinis atlyginimas turi būti pervedamas į autoriaus Sutartyje nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 5.2 punktas).

24. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog LBBA „Facebook“ paskyroje 2022-03-13 paskelbtos žinutės: „Jei viešbutis, buhalteris, teisininkas ar kitas PVM mokėtojas, kuris vykdo komercinę veiklą, pradeda teikti savo komercines veiklos paslaugas be atlygio, nes jis teikia paramą Ukrainos gyventojams, tokia veiklai yra apmokestinama PVM. Pvz. viešbutis teikia apgyvendinimo su pusryčiais paslaugas, kai paslaugos vertė 100 eur +PVM. Jei už šią paslaugą nebus paprašytas atlygis ir jinai bus suteikta nemokamai, viešbutis PRIVALO išsirašyti sau, o PVM SF ir prisiskaičiuoti 9 eur pardavimo PVM (9% taikomas apgyvendinimo paslaugoms). Tokia tvarka yra taikoma visai paramai, kuri teikiama paslaugomis. Jei sąskaita bus išrašyta simbolinei l eur sumai, PVM reikės paskaičiuoti nuo skirtumo (99 eur) tarp rinkos kainos ir 1 eur. Į Jei asmuo sugeba tiksliai paskaičiuoti paramai perduotos paslaugos savikainą, PVM gali būti skaičiuojamas nuo savikainos. Paveiksliuke išsamus VMI komentaras. Šaltinis: https://www.vmi.lt/.../aktualus-klausimai-del-paramos... #PVM #parama #ukrainai #vmi #finansu #ministerija #privatus #poreikiai. 15. Lietuvos įmonės, PVM mokėtojos, teikiančios apgyvendinimo paslaugas, priima apgyvendinimui Ukrainos piliečius. Yra galimybė teikti ir maitinimo paslaugą (pusryčius). Nei už apgyvendinimą, nei už maitinimą Lietuvos įmonė sąskaitų nerašo, paslaugos kaip parama Ukrainos piliečiams teikiamos neatlygintinai. Ar šiuo atveju atsiranda suvartojimas“; 2022-02-07 paskelbtos kitos žinutės: „2022-02-04 priimtas LRVN pagal kurį nuo 2023-01-01 (seniau buvo 2023­05-01) visi, kurių metinės pajamos >300'000 eur, turės turėti tokius kasos aparatus, kurie kriptuoja duomenis galės rinktis – 1.Virtualus VMI kasos aparatas, i.EKA, 2.Mechaninis kasos aparatas, kuris kriptuoja duomenis ir juos perduoda VMI internetu. Daug veikiančių kasos aparatų bus išimta iš rinkos ir pavirs į šiukšles. 2025-05-01 visi verslo atstovai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, turės išimti visus veikiančius kasos aparatus iš veiklos ir turės įsigyti naują kasos aparatą (virtualų arba mechaninį gebantį kriptuoti duomenis). Jei kaimo parduotuvė nuspręs naudotis virtualiu kasos aparatu, jai reikės androidinio prietaiso (mobilus telefonas, planšetė, kompiuteris), kuris gebėtų atlikti i.EKA funkcijas. Naudojant virtualų kasos aparatą, gyventojai vietoje popierinio kasos aparato kvito gaus virtualų kvitą, kuris turės atkeliauti į to gyventojo pašto dėžutę. Manoma, kad tai bus paprasčiau padaryti, jei gyventojai turės barkodą (QR), kurį turės nuskanuoti pardavėjas. VMI dėl šio projekto įgyvendinimo gaus 3,4 mln. eur ES lėšų. Verslui subsidijos dėl kasos aparatų keitimo nenumatytos kaip ir lėšos dėl senųjų kasos aparatų utilizavimo bei surinkimo.

27. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė panaudojo ieškovės „Facebook“ paskyroje paskelbtas žinutes, komentuodama su apskaitos tvarkymu ir mokesčių mokėjimu susijusius klausimus žiniasklaidoje, teigia, jog rėmėsi tiek viešomis VMI konsultacijomis, tiek ir LBAA, kurios narė ji yra, ir jos narių skelbiama vieša informacija, todėl tokia informacija bei ieškovės „Facebook“ paskyroje paskelbtos žinutės nėra autorių teisių objektas, tokia informacija tampa kiekvieno LBAA nario žinių dalimi ir kiekvienas iš jų yra laisvas ja naudotis. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

28. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Šio straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis autorių teisių objektų sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai: mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog autorių teisių objektais taip pat laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai). Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos (ATGTĮ 2 straipsnio 32 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija papildomai nurodė, jog kūrinio originalumo vertinimas skiriasi priklausomai nuo kūrinio pobūdžio. Teisės doktrinos požiūriu, objektyviojo originalumo reikalavimas yra žemesnio lygio negu subjektyviojo originalumo reikalavimas, t. y. (tiek, kiek susiję su objektyviuoju originalumu) „kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nebereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo. Taigi galima sakyti, kad šiuolaikinė autorių teisė skirtingiems kūriniams taiko skirtingą originalumo standartą: meninio estetinio pobūdžio kūriniams ir toliau taikomas originalumo reikalavimas, kad kūrinyje būtų atspindėta autoriaus asmenybė, o vadinamiesiems faktiniams ir funkciniams kūriniams (kompiuterių programoms, duomenų bazėms, taikomosios dailės kūriniams) – žemesnio lygio objektyviojo originalumo reikalavimas“ (Birštonas, R., ir kt. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 103; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020).

31. Kūrinio originalumas nustatomas vertinant visą kūrinį, kaip vientisą autoriaus kūrybinės (intelektinės) veiklos išraiškos formą, o ne atskiras jo dalis, kurioms sukurti gali būti panaudoti ir tam tikrų teisės aktų fragmentai. Panašus aiškinimas atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kasacinis teismas yra konstatavęs, kad originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą, t. y. kūrinys laikomas originaliu, jeigu jame yra požymių, pakankamų jam nuo kitų kūrinių atskirti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 30 punktą).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).

33. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju ieškovės byloje pateikta publikuojama „Facebook“ žinutė, teismo vertinimu, yra intelektinės veiklos rezultatas, sukurta D. Č. turint tam tikrą saviraiškos laisvę, parenkant atitinkamus turinio ir formos elementus, surinkus tam tikra seka pateikus ir aprašius su nagrinėjama tema susijusias įžvalgas, išvadas, vertinimus, atlikus teisės aktų bei kitų finansinių šaltinių analizę bei apibendrinimą, reikalaujanti laiko sąnaudų, patirties, įgūdžių ir kompetencijos, išgryninant aktualijas bei jų susistemintą turinį pateikiant vartotojui. Kūrinys savo turiniu ir paskirtimi priskirtinas funkciniams kūriniams, o tokiems kūriniams, kaip minėta, taikomas žemesnis originalumo laipsnis, reiškiantis, kad atitinkamo kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo, autorių teisės į kūrinį apsaugai atsirasti nėra keliamas absoliutaus originalumo reikalavimas. Toks saviraiškos laisvės įgyvendinimas, teismo vertinimu, atsižvelgus į paties kūrinio pobūdį, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad toks kūrinys, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) veiklos išraiškos forma, gali atitikti originalumo reikalavimą ir būti autorių teisių objektas. Taigi, šiuo atveju, atsakovės argumentai, jog ieškovės „Facebook“ paskyroje paskelbtos žinutės nėra autorių teisių objektas, atmetami, kaip nepagrįsti.

34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinys paduotas ginant ieškovės, kuriai perleistos autorės D. Č. autorinės teisės, kaip skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook“ paskyroje autorės, teises, kurios pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra laikomos autorių teisių objektu. Žinučių autorystė nėra nuginčyta, nekelia abejonių ir yra įrodyta, todėl ieškovė laikytina autore ATGTĮ 6 straipsnio prasme.

Dėl žinučių panaudojimo fakto ir autorinių teisių pažeidimo.

41. 2022-03-24 V. Š. taip pat pateikė elektroninį laišką, kuriuo persiuntė žurnalistui E. V., rengusiam straipsnį „Teiki paramą ukrainiečiams – susimokėk PVM“, reikalingą informaciją. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su 2023-11-30 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2022-03-24 iš atsakovės (duomenys neskelbtini) V. Š. gauto elektroninio laiško klastojimo pagal 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas ar pagal kitus BK straipsnius (ar jų dalis), kurie bus nustatyti atliekant tyrimą. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023-12-11 nutarimu, nesant jokių objektyvių duomenų apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad teismas 2024-01-17 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi tenkino atsakovės prašymą įrodymo (2022-03-24 V. Š. elektroninio laiško) nelaikyti įrodinėjimo priemone, todėl teismas šiuo įrodymu nesivadovauja ir remiasi kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė 2022-04-27 kolegijos posėdžio metu pripažino, jog LBAA šaltinis komentaruose nebuvo nurodytas, tačiau tai padarė iš nežinojimo (DOK-12597 dubliko priedas „Garso įrašas“).

42. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu ieškovės publikuojamų žinučių tekstai straipsniuose „Teiki paramą ukrainiečiams - susimokėk PVM“ ir „Kasos aparatų reforma greičiau nei planuota“ panaudojimo atvejai, nenurodant šaltinių, laikomi įrodytais ir, nors atsakovė 2022-04-05 elektroniniame laiške siūlė, jog tam kad būtų išvengta neaiškumų ir tokio pobūdžio nesusipratimų ateityje, LBAA išplatinti savo nariams rekomendacijas dėl LBAA interneto puslapyje „Facebook“ paskyroje skelbiamos informacijos, patarimų ir kitos medžiagos kaip intelektinės nuosavybės statuso bei jos naudojimo, tačiau teismas laiko, jog tai nepaneigia fakto, jog ieškovės žinučių tekstai, nenurodant jų pirminio šaltinio, skleidimas nurodytuose šaltiniuose įvyko dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė pateikė 2023-11-23 ieškovės publikaciją viešoje „Facebook“ grupėje, kuriame nurodyta, kad LBAA atviras „Facebook“ yra skirtas viešo intereso švietimui, LBAA surinktas narystės mokesčio ir komercinių renginių lėšas naudoja narių ir viešo intereso švietimui, tačiau vien tai, kad šioje grupėje publikuojama informacija yra vieša, nepatvirtina fakto, jog ieškovės teikiama informacija negali būti saistoma papildomais įpareigojimais dėl informacijos autorystės apsaugos bei atsakovės pareigos gauti autoriaus sutikimą cituojant kūrinį bei nurodyti pirminį jos šaltinį. Taigi, šiuo atveju ieškovės žinučių, publikuojamų „Facebook“ paskyroje, panaudojimas atitinka ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kaip išimtinę autoriaus teisę nurodantį teisę transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) bei pažeidžia ATGTĮ 21 straipsnio 1 dalį, atsakovei nenurodžius naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą.

43. ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, jog autorius turi teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą). Atsakovė teigė, jog ieškovė nebuvo nurodžiusi aiškaus draudimo kopijuoti jos paskelbtus kūrinius bei ieškovė atsakovės kaip savo nario apie tai, jog „Facebook“ paskyroje skalbiami vieši pranešimai yra saugomi autorių teisių, tačiau pažymėtina, kad atsakovė, skelbdama ir panaudodama ieškovės publikuojamas žinutes, nenurodant nei autoriaus pavardės, nei pradinio šaltinio, net nesiaiškino ieškovės valios dėl autoriaus vardo ar žinučių šaltinio nurodymo, jokių duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl informacijos suteikimo dėl autorių teisių bei ieškovės publikuojamų žinučių naudojimo savo veikloje, byloje nėra, kas sudaro pagrindą konstatuoti ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

44. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad turėjo teisę be ieškovės sutikimo naudoti ieškovės autorinį kūrinį – ieškovės publikuojamas žinutes „Facebook“ paskyroje, todėl kūrinio naudojimas pripažįstamas neteisėtu ir atsakovė turi atlyginti padarytą turtinę žalą (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl autorinių teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

45. ATGTĮ 77 straipsnis numato teisių gynimo būdus. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

46. Žalos, kilusios dėl autoriaus teisių pažeidimo, atlyginimo klausimai sprendžiami remiantis ATGTĮ 83 straipsniu. Šiame straipsnyje numatyti du atskiri teisių gynimo būdai – turtinės žalos atlyginimas arba kompensacija. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalį turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. Remiantis minėto straipsnio 4 dalies 1 punktu, vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 026,45 Eur žalą, kurią sudaro D. Č. išmokėta 826,45 Eur suma už atsakovės neteisėtą kūrinio panaudojimą bei 200 Eur už 2022-06-30 pretenzijos atsakovei surašymą bei pateikimą. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti žalą, argumentuodama, kad ieškovė nepatyrė žalos, o autorinio atlyginimo sumokėjimas trečiajam asmeniui D. Č. negali būti laikomas ieškovės patirta žala, be to dėl žalos atsiradimo yra kalta ir pati ieškovė, nes neinformavo atsakovės apie tai, kad negalima naudotis jos skelbiamomis žinutėmis, nenurodant autoriaus ir šaltinio. Be to, atsakovė nedelsiant po pretenzijos iš ieškovės gavimo ištaisė pažeidimą - laikraščio „Vakarų ekspreso“ publikacijoje buvo paskelbta, kad viešai konsultuodama atsakovė rėmėsi ieškovės platinama žinute, todėl yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

55. Ieškovė prašo taikyti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą autoriaus teisių gynimo būdą – atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir ATGTĮ. Anksčiau šiame teismo sprendime buvo apibūdinti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl turi būti įvertinama atsakovės kaltė, padarytos žalos dydis bei priežastinis ryšys. ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, jog žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad asmens nuostolius be kita ko sudaro protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

56. Atsakovės gautą naudą sudaro kainą, kurią ji būtų mokėjusi už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą. Šis dydis negali būti tiksliai nustatomas, nes ieškovės žinutės publikuojamos „Facebook“ paskyroje nėra įkainotos. Atsakovė pateikė duomenis iš viešai internete prieinamos informacijos (www.skelbiu.lt, https://bfcentras.lt/, https://www.buhalterijoscentras.lt), apie mokesčių ir apskaitos konsultacijų kainas rinkoje, iš kurių matyti, kad mokesčių ir apskaitos konsultacijų kainos rinkoje svyruoja nuo 30 Eur iki 60 Eur už valandą. Ieškovė pateikė duomenis, kad nuolat kviečia prisijungti prie LBAA atviro „Facebook“ puslapio įrašų (žinučių) kūrėjų gretų, paskatinimui siūlant 10 Eur vertės LBAA „Dovanų kuponą“ už kiekvieną sukurtą ir publikuota įrašą (žinutę), tačiau pažymėtina, kad teismas nėra ekspertas, kuris tuo remdamasis galėtų nustatyti ieškovės publikuojamų žinučių vertę. Nustatant ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį remiamasi kriterijais, kurie numatyti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje numatytai kompensacijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 išaiškinta, kad labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. LBAA narystės nuostatų 10 punkte numatyta, jog LBAA nariai – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris dar neturi profesionalaus buhalterio vardo, tačiau siekia jį gauti, kelia kvalifikaciją, laikosi etikos kodekso bei moka nario mokestį, o nuostatų 15.2 punktas numato LBAA narių pareigą laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso. LBAA ir jos nariams keliami aukšti doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartai ir reikalavimai. Bet koks jų pažeidimas laikomas esminiu pažeidimu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA. Aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama Kodekso nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslo subjektas, veikiantis mokesčių ir apskaitos tvarkymo srityje, kuriam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, ir kaip nurodė pati atsakovė gaunama informacija tiek iš VMI prie LR FM, tiek ir iš ieškovės viešai “Facebook” paskyroje skelbiamų pranešimų ar organizuojamų mokymų, yra atsakovės žinių dalis, todėl atsakovei, esant profesionaliu rinkos dalyviu, turėjo kilti klausimai dėl ieškovės publikuojamų žinučių autorystės, o padarytas pažeidimas vertinamas kaip padarytas turint pareigą suprasti bei įvertinti aplinkybes, jog ieškovės žinučių naudojimas be autoriaus leidimo bei be nuorodų ir šaltinio į žinutes nurodymo, sudarytų pagrindą pripažinti autorinių teisių pažeidimą.

57. Kita vertus, teismas mano, kad atsakovės pažeidimą nėra pagrindo pripažinti tyčiniu. ATGTĮ 2 straipsnio 27 punktas apibrėžia, jog komerciniai tikslai – tai tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, panaudojusi ieškovės publikuojamas žinutes, priešingai nei nurodė ieškovė, negavo jokios komercinės ar ekonominės naudos, jokių pajamų negavo, o šaltinio nenurodė iš nežinojimo. Ieškovės pateiktame 2022-04-27 kolegijos posėdžio garso įraše V. Š. nurodė, kad LBAA šaltinio nenurodė iš nežinojimo ir LBAA puslapyje nebuvo nuorodos, kada tai reikia daryti, neturėjo tikslo žinutes pateikti kaip savo nuomonę, jokių pajamų už tai ji negavo, tiesiog vykdė švietėjišką veiklą ir manė, kad gali dalintis informacija. D. Č. posėdyje nurodė, kad žinutės tekstas buvo jos sukurtas, tokio teksto kituose komentaruose nerasi, taip pat nurodė, kad pinigų asociacijai nereikia, labiau reikia pagalbos, reikia žmonių, kurie rašytų žinutes, kurie parašę tas žinutes negalėtų dalintis, kad tai jo parašyta žinutė, bet sakytų, kad tai LBAA parašyta žinutė, kad tai būtų nenukopijuotos, tikros žinutės, reikia savanorių, kurie įdeda daug resursų ir darbo, taip pat motyvacijos, kad kitas nepasisavintų įdėto darbo ir nepristatytų kaip savo, kurio neiškeisi į pinigus (DOK-12597 dubliko priedas „Garso įrašas“).

58. Ieškovė teigė, kad atsakovė ne kartą panaudojo LBAA žinučių turinį, pateikė antstolio Armino Naujokaičio 2022-12-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-22-17, kuriame konstatuota, kad naudojant interneto naršyklę „Google Chrome“ įvedama nuoroda: https://www.facebook.com/LBAA.lt/photos/a.480856448634937/3780478182006064/?type=3. Įvedus nuorodą, naudojant antstolio paskyrą „Vilniaus antstolis“ socialiniame tinkle „Facebook“ atsidaro viešai matomas „Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos“ paskyros (data: April 1, 2021) įrašas. Naudojant interneto naršyklę „Google Chrome“ įvedama nuoroda: https://ve.lt/verslas/naudojantiems-kriptovaliutas-svarbu-tiksliai-deklaruoti-pajamas. Atsidaro internetinio žinių portalo „Vakarų ekspresas“ skiltyje VE>Verslas 2022-01-05 09:00 M. L. straipsnis „Naudojantiems kriptovaliutas svarbu tiksliai deklaruoti pajamas“. Pridedami ekrano atvaizdo paveikslai. Antstolio Armino Naujokaičio 2023-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-23-1 konstatuota, kad naudojant interneto naršyklę „Mozilla Firefox“ įvedama nuoroda: www.verslobalansas.lt, atsidaro „VERSLO BALANSAS/Mokesčių konsultavimas ir apskaita“ internetinis puslapis, kuriame skiltyje „NARYSTĖ“ pateikiama informacija apie MB „Verslo balansas“ narystes, tame tarpe ir šį: „Nuo 2008 metų esame Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nariai – www.lbaa.lt“. Pridedami ekrano atvaizdo paveikslai. Tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad po įvykio, kuomet ieškovė kreipėsi dėl pažeidimo pašalinimo, atsakovė daugiau nebeteikė publikacijų ir neberašė tokių straipsnių, duomenų, kad po žinučių panaudojimo 2022-03-30 laikraštyje „Vakarų ekspresas“ atsakovė teikė publikacijas ir rašė komentarus, kuriuose būtų panaudotas LBAA žinučių turinys, byloje nėra, todėl šiuos ieškovės teiginius teismas vertina kritiškai ir laiko nepagrįstais.

59. ATGĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog LBBA turi užtikrinti, kad kūrinys būtų naudojamas tik LBBA tikslais, o kūrinio naudotojai būtų motyvuojami gerbti autoriaus teises. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė įstatyme nustatytu būdu būtų informavusi apie savo autorines teises, nėra. Byloje taip pat nėra informacijos apie tai, kad LBAA nariai buvo informuoti apie 2020-01-03 sudarytą sutartį dėl autorinio kūrinio panaudojimo ir turtinių teisių perleidimo pagrindu bei jos nesilaikymo pasekmes, nei pačiose žinutėse, nei paskyros aprašyme nėra jokio įspėjimo apie autorių teisių apsaugą. Tai reiškia, kad neinformuodama atsakovės ir kitų asmenų, kurie gali laisvai prieiti prie ieškovės “Facebook” paskyros turinio, apie tai, kad joje skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, ieškovė elgėsi neapdairiai, tokiu būdu, teismo manymu, ieškovei tinkamai pateikus informaciją apie autorių teisių apsaugą, pažeidimo ir žalos buvo galima išvengti, tačiau kita vertus teismas pažymi, kad paskelbus žinutes laikraštyje „Vakarų ekspresas“, žinučių turinys tapo prieinamas daugeliui vartotojų, todėl pripažįstama, kad žinučių be šaltinio ir nuorodų į šaltinį sklaida buvo didelė ir tapo žinoma plačiam asmenų ratui. Dėl šio atsakovės neteisėto veiksmo, remiantis Sutarties 5.1 punktu ieškovė trečiajam asmeniui D. Č. išmokėjo 1 000 Eur autorinio atlyginimo. Iš ieškovės pateiktos 2022-03-31 sąskaitos Nr. KT-2022-1/01 bei 2022-06-27 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymo Nr. 3111(mokėjimo paskirtis – pagal 2022-03-31 susitarimo pretenziją) matyti, kad ieškovė trečiajam asmeniui D. Č. (autoriui) sumokėjo 1 000 Eur (su PVM) autorinį atlyginimą už švietėjišką žinutę. Ieškovė pateikė duomenis, jog pagal 2022-05-05 sąskaitą-faktūrą Nr. ADV2022 00 42 už teisines paslaugas – pretenzijos ir pretenzijos šablono parengimą advokatės L. B. kontorai, advokatei L. B., AB „SEB bankas“ 2022-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 3086 sumokėjo 242 Eur (su PVM). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovė advokatė L. B. 2022-07-01 elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė 2022-06-30 pretenziją nutraukti bet kokį atsakovės vykdomą LBAA priklausančių autorinių tekstų naudojimą, nenurodant LBAA šaltinio ir susilaikyti nuo tokių veiksmų ateityje bei atlyginti LBAA iki birželio 30 d. patirtą žalą bei teisines išlaidas, iš viso 1 242 Eur. 2022-07-07 gautas V. Š. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad pretenziją atsakovė gavo. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys - jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėto ieškovės paskelbto kūrinio (šiuo atveju žinučių) panaudojimo kaip savo ir patalpinimo portale (laikraštyje) „Vakarų ekspresas“, ieškovei nebūtų kilusi žala ir nebūtų atsiradusi pareiga sumokėti 1000 Eur atlyginimą autorei D. Č. bei sumokėti ikiteisminių išlaidų už 2022-06-30 pretenzijos paruošimą ir pateikimą atsakovei.

60. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti išmokėtą 826,45 Eur sumą už atsakovės neteisėtą kūrinio panaudojimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra juridiniai asmenys ir jiems keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, įvertinus tiek ieškovės pareigą užtikrinti ir informuoti apie savo kūrinio autorių teisių apsaugą, tiek atsakovės veiksmus, turint pareigą suprasti bei įvertinti aplinkybes, jog ieškovės žinučių naudojimas be autoriaus leidimo bei be nuorodų ir šaltinio į žinutes nurodymo, yra autorinių teisių pažeidimas, taip pat įvertinus atsakovės kaltę, jog pažeidimas padarytas nesant tyčios, atsakovė suprato savo neteisėtus veiksmus ir kreipėsi į „Vakarų ekspresas“ redakciją dėl pažeidimo pašalinimo, daugiau pažeidimų nebepadarė, atsakovė jokios komercinės ar ekonominės naudos ar pajamų negavo, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog tikslinga žalos dydį mažinti ir pripažinti, jog už žinučių panaudojimą atsakovė ieškovei turi atlyginti 500 Eur turtinę žalą.