Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-278-1151/2025 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių su santuokos nutraukimu klausimų išsprendimo ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei J. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių su santuokos nutraukimu klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pateikti įrodymai jau yra byloje ir jie matomi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, todėl nėra tikslinga spręsti dėl jų pakartotinio priėmimo ir pridėjimo prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai.

15. Atsakovas A. Z. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašydamas nepilnamečių vaikų M. Z., D. Z., A. Z., L. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir priteisti iš ieškovės J. Z. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 200 Eur. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškovė ne pirmą kartą smurtauja prieš vaikus, be to, visi nepilnamečiai vaikai 2024 m. gruodžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaikų perdavimo aktu perduoti atsakovo priežiūrai, nes motinai (ieškovei) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko mušimo, nuo 2024 m. gruodžio 21 d. vaikai gyvena Vilniuje su atsakovu ir vaikais rūpinasi tik tėvas.

16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tęsimo iki šios nutarties priėmimo momento faktas rodo, kad, labiau tikėtina, egzistuoja situacija, kai vaikų buvimas su motina gali kelti grėsmę patiems vaikams, o laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos palikimas su ieškove neatitiktų vaikų teisių ir interesų, todėl nusprendė pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu iš ieškovės priteisiant laikiną išlaikymą.

17. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuodama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog visiškai nepasisakoma dėl vaikų bendravimo su ieškove, o atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat dėl vykdomos veiklos ne visada turi galimybę laiku paimti vaikus iš darželio / mokyklos, todėl užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo, vystymosi sąlygų, kas atitinka vaikų interesus, nesugeba. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

21. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu bus tik pabloginta vaikų psichologinė būklė ir vaikai bus atskirti nuo mamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais. Minėta, jog byloje nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad, nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, galėtų būti pabloginta vaikų psichologinė būsena ar kaip nors kitaip pažeisti prioritetiniais laikomi vaikų interesai. Priešingai, nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, šalių nepilnamečiams vaikams susiformuotų pastovumas ir aiškumas, kur ir su kuo vaikas gyvena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Tarnyba) apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. gegužės 21 d. pranešimą Nr. 1SD-6937, kuriame, be kita ko, pažymėta, nuo 2024 m. gruodžio 21 d., po to, kai Tarnyboje buvo gautas pranešimas apie fizinį smurtą iš motinos pusės, vaikai buvo perduoti tėvui, prašymo nagrinėjimo metu vaikai jau ilgiau negu mėnesį laiko gyveno su tėvu, buvo nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta atitinka geriausius vaikų interesus ir poreikius, aplinka tvarkinga ir švari, tėvas su vaikais gyvena nuomojamame 2 kambarių bute, skyriaus žiniomis, šiuo metu situacija nėra pasikeitusi. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 3 d. žodinio teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė aplinkybes dėl vaikų paėmimo, 2025 m. sausio 17 d. duomenis dėl aplinkybių tyrimo po vaikų paėmimo, motinos bendravimo su vaikais, tai, kad nenustatyta, kad motinos gyvenamosios sąlygos būtų blogesnės nei tėvo, tačiau duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo teisėmis ar veiktų priešingai geriausiems vaiko interesams, į bylą nepateikta. Teismui išsiuntus šalims gautus teisme 2025 m. gegužės 21 d. papildomus duomenis, jokių duomenų iš šalių negauta.

22. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2025 m. vasario 7 d., t. y. vaikams jau gyvenant su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad vaikai iš motinos paimti 2024 m. gruodžio 24 d., iki teismo nutarties dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo vaikai su tėvu gyveno daugiau nei mėnesį laiko, o šiuo metu sprendžiant klausimą dėl priimtos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vaikai su tėvu gyvena ilgiau nei penkis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl šiuo metu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ne su motina, su tėvu labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, labiau užtikrina esamos padėties stabilumą ir kartu teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismui preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis ir aplinkybes, laikytina, kad, siekdamas užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių šalių vaikų interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog priimant skundžiamą nutartį kilo abejonių dėl ieškovės (apeliantės) galimybės užtikrinti vaikams saugią aplinką (dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų, galimo smurto prieš vaikus). Tai, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų interesai yra atsakovo užtikrinami, patvirtina tiek 2025 m. sausio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad vaikų gyvenamoji vieta atitinka geriausius vaiko interesus ir poreikius, aplinka tvarkinga ir švari, tėvas su vaikais gyvena nuomojamame 2 kambarių bute, tiek jau minėtas 2025 m. gegužės 21 d. pateiktas aktualus pranešimas Nr. 1SD-6937. Ieškovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ieškovę, taip pat neteikė išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant pakankamai duomenų, neturi galimybės pasisakyti dėl šių argumentų. Pažymėtina, kad visos aplinkybės turinčios reikšmės bylos išnagrinėjimui gali būti įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, nes sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nors vadovaujamasi turimais duomenimis bet atliekamas tik preliminarus faktinių aplinkybių vertinimas. Pagal šioje proceso stadijoje pateiktus duomenis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu vaikams atsakovo gyvenamojoje aplinkoje yra saugu, o įvertinti, su kuria iš šalių yra geriau nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (t. y. ar ją palikti su atsakovu, ar pakeisti nustatant su ieškove), bus galimybė tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

24. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog visiškai nepasisakoma dėl vaikų bendravimo su ieškove, jų motina, laikinos tvarkos. Paminėtina, kad skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, iš byloje esančios medžiagos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo šalys negalėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais be papildomo sureguliavimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tais atvejais, kai nepilnamečiam vaikui yra apribojama galimybė bendrauti su vienu iš tėvų, atitinkamai apribojama vieno iš tėvų teisė dalyvauti vaikų gyvenime, tokia situacija privalo būti laikinai sureguliuota, tačiau, kaip minėta, šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu tokio pobūdžio duomenų nebuvo, be to, atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nereiškė, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovei netrukdo bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Vaikų teisė bendrauti su tėvu ir motina, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, negali būti ribojama, todėl jei nepagrįstai motinai būtų ribojama bendrauti, tokiu atveju tikslinga klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais iki bus priimtas galutinis sprendimas spręsti atskira tvarka. Be to, pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

25. Tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, į bylą pateiktus dokumentus bus galima įvertinti ir nuspręsti, ar laikinai nustatytą šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bus galima pripažinti nuolatine, ar geresnius vaikų interesus galės užtikrinti būtent skyriumi gyvenanti mama / tėvas. Minėta, kad konkrečias išvadas teismas gali padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės ir atsakovo pateiktų dokumentų turinio.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnamečiai vaikai beveik pusę metų gyvena su atsakovu, duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais nebuvimą, siekdamas užtikrinti esamos padėties stabilumą bei teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.

27. Ieškovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, paliekant galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį. Ieškovė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl (ne)sutikimo su priteisto laikino išlaikymo suma motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, byloje esančius duomenis, atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir neperžengdamas skunde nustatytų ribų, plačiau dėl pirmosios instancijos teismo dalies, kuria priteista laikina išlaikymo suma, nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.