- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1397/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Artūras Driukas, Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės Ūkio
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-264-278/2008, kuria patenkintas pareiškėjo akcinės bendrovės Ūkio bankas prašymas dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui UAB „Laugina“ ir iš atsakovo priteisė 189 931, 45 litų skolą už atliktus darbus ir prekes, 6 procentų metines palūkanas ir 4 798,63 litų žyminį mokestį ieškovo naudai. Šis sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria ieškovui priteistina suma sumažinta iki 150 931,75 litų, o žyminis mokestis iki 3 883 litų. Kitoje dalyje sprendimas nepakeistas.
Ieškovas 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 03-010/09 reikalavimo teisę į išieškotinas sumas perleido AB „Ūkio bankas“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patenkino Ūkio bankas prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo ir nutarė Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-264-278/2008 išieškotoją UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ pakeisti išieškotoju AB „Ūkio bankas“ bei išduoti vykdomąjį raštą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ įsiskolinimo išieškojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas suinteresuotas asmuo UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratorius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti, sustabdyti 2009 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties vykdymą ir neišduoti naujam išieškotojui AB „Ūkio bankas“ vykdomojo rašto iki nebus priimta Lietuvos apeliacinio teismo nauja nutartis. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ iškėlė bankroto bylą. Apie UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį bankroto administratorius sužinojo tik po Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo ir anksčiau negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo.
2. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. kovo 19 d., kai jos šalys dar negalėjo žinoti, kokia bus Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, t.y. reikalavimo teisių perleidėjas dar neturėjo perleidžiamų teisių.
3. Panevėžio apygardos teismo nutartis prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 ir 3 dalims, 15 straipsnio 3 daliai ir 35 straipsnio nuostatoms.
4. AB „Ūkio bankas“ 2009 m. liepos 10 d. pateikė savo kreditorinį reikalavimą 187 611 litų sumai, o po 10 dienų 2009 m. liepos 20 d. – sumažintą reikalavimą 36 680 litų sumai. Apelianto manymu, kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta ne 2009 m. kovo 19 d., o 2009 m. liepos mėnesį. Artimiausiu metu bus pateiktas ieškinys dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl buvusio UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ direktoriaus veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
UAB „Laugina“ direktorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
1. Tiek AB „Ūkio bankas“, tiek UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ reikalauja sumokėti priteistą sumą ir reikia išspręsti klausimą, kam ši suma mokėtina.
2. 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas buvo perleistas dar nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Neaišku, kodėl AB „Ūkio bankas“ neprašė pakeisti ieškovą. Taip susidarė situacija, kai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė skolą UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“, nebeturinčiam reikalavimo teisės. Lieka nebeaišku, kas buvo perleista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditoriai turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį perleidimo fakto įrodymą.
Pagal byloje esančius duomenis, 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 03-010/09 (2T., b.l. 110-114) ieškovas perleido AB „Ūkio bankas“ visas reikalavimo teises, t.y. esamas ir būsimas reikalavimo teises pagal 2008 m. birželio 11 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, bei visas teises, jeigu tokios yra, į jų užtikrinimo priemones pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis gauti/išieškoti iš atsakovo piniginį reikalavimą, kuris 2009 m. kovo 19 d. sudaro 189 931,39 litų, 0 litų palūkanų, 0 litų delspinigių. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 4 punktą (2T. b.l. 111), nuosavybės teisių perėjimo naujajam kreditoriui dieną (pagal sutarties 2.4 punktą, sutartis yra ir reikalavimo perleidimo aktas) (2T. b.l. 110) pradinis kreditorius įsipareigoja registruotu laišku išsiųsti skolininkui raštišką pranešimą apie įvykusį reikalavimo perleidimą ir vieną šios sutarties egzempliorių. Byloje yra 2009 m. kovo 19 d. pranešimo Nr. 419 atsakovui, kuriuo AB „Ūkio bankas“ (reikalavimo perėmėjas) informuoja UAB „Laugina“ apie skolos perpirkimą kopija (2T. b.l. 114), tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas buvo išsiųstas ir, jeigu taip, kada jį gavo UAB „Laugina“. Atskirajame skunde UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ bankroto administratorius teigia, kad nežinojo apie skolos perleidimo sutartį iki skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo.
Pastebėtina ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties 3.2.3 punktu (2T. b.l. 111) pradinis kreditorius pareiškė, kad dėl reikalavimo ar jo dalies nevyksta joks ginčas teisme ar arbitraže, administracinis ar kitoks nagrinėjimas ar tyrimas, nėra jokio realaus pagrindo, kad toks ginčas ar kitoks nagrinėjimas galėtų būti pradėtas. Tačiau šis sutarties punktas neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Laugina“. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo UAB „Laugina“ 189 931,45 litų bei 6 procentus metinių palūkanų nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir netenkino atsakovo priešieškinio. 2008 m. lapkričio 20 d. atsakovas dėl šio Panevėžio apygardos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą nutartį priėmė 2009 m. birželio 29 d. (2T. b.l. 93-102). Šia nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą ir iš UAB „Laugina“ priteisė 150 931,75 litų skolos sumą. Šiame procese ieškovas savo reikalavimą be kitų įrodymų grindė ir tarp šalių sudarytu skolų suderinimo aktu (1T. b.l. 150), pagal kurį buvo 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo sutartimi perleistas reikalavimas. Akivaizdu, kad 2009 m. kovo 19 d., skirtingai nei nurodoma reikalavimo perleidimo sutarties 3.2.3 punkte, ginčas dėl perleidžiamų reikalavimų teisme vyko. Skolos perleidimo sutartį sudarančiam UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ ši aplinkybė sutarties sudarymo metu negalėjo būti nežinoma, kadangi UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ buvo ieškovas minėtame procese dėl 189 931,45 litų iš UAB „Laugina“ priteisimo. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas procese nebuvo pakeistas reikalavimo perėmėju, klausimo dėl šalies pakeitimo teisių perėmėju apeliacinės instancijos teisme nekėlė nei pradinis kreditorius (ieškovas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“), nei naujasis kreditorius (CPK 48 straipsnis).
Teisėjų kolegijos abejones dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių dar labiau sustiprina atskirojo skundo argumentai. Atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovui UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ iškelta bankroto byla. AB „Ūkio bankas“ 2009 m. liepos 10 d. raštu Nr. 815 (2 T. b.l. 125) UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ bankroto administratoriui pareiškė kreditorinį reikalavimą 187 611 litų sumai, o po 10 dienų 2009 m. raštu Nr. 863 jau tik 36 680 litų reikalavimą, kas, bankroto administratoriaus vertinimu, kelia abejones, ar tikrai reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. kovo mėnesį, o ne vėliau, kai reikalavimo perleidėjui jau buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią ĮBĮ nuostatą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalis). Todėl siekiant byloje nustatyti, ar teisėtu pagrindu buvo pareikštas prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, būtina išsamiai išsiaiškinti reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto teisinių santykių bylos yra viešąjį interesą turinčios bylos. Jose teismas, prireikus, turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pastebėtina, kad šios bylos išnagrinėjimas tiesiogiai susijęs su reikalavimo perleidėjo (bankrutuojančios įmonės) veiksmų teisėtumo įvertinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirasis skundas paduotas UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ bankroto administratoriaus, vykdančio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išduoti vykdomąjį raštą reikalavimo teisės perėmėjui, neišsiaiškino, ar reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į tokią pačią sumą, kokia buvo priteista 2009 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleistas reikalavimas į 189 931,39 litų sumą, 0 litų palūkanų, 0 litų delspinigių (2T. b.l. 110) bei visas teises, jeigu tokios yra, į jų užtikrinimo priemones pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis, o vykdomąjį raštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį nuspręsta išduoti dėl UAB „Laugina“ įsiskolinimo, neatsižvelgus į tai, kad minėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteistas ne tik įsiskolinimas, bet ir procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išieškotoją vykdymo procese ir nuspręsdamas išduoti naujajam išieškotojui vykdomąjį raštą, neišsiaiškino visų nutarties priėmimui svarbių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų išsiaiškinti, ar skolininkui buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą; jeigu taip, kas ir kada pranešė; kada realiai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kodėl šalys jos nepateikė pagal atsakovo UAB „Laugina“ apeliacinį skundą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; kodėl 2009 m. liepos mėnesį AB „Ūkio bankas“ UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą 187 033, 20 litų sumai, o vėliau, kaip teigia UAB „Gyvenamųjų ir gamybinių namų statyba“ administratorius, sumažino reikalavimą suma, atitinkančia apeliacinės instancijos teismo priteistąją (187 611, 00 – 150931, 75 = 36679,25); ar pradinis kreditorius neturėjo įsiskolinimo AB „Ūkio bankui“, jei taip, kokio dydžio ir ar reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo siekiama atlikti tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą (pagal kredito sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį); jeigu reikalavimo perleidimo sutartis galiojanti, kokio masto reikalavimo teisė perleista (pagrindinė skola, delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.