Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 521,83 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013-05-14 Vilniuje, Žukausko g. ties 36 namu įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-05-23 nutarimu, automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio apgadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 521,83 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad automobilį vairavo M. K., nors 2013-05-15 prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodoma, jog į duobę įvažiavo apdraustojo automobilio savininkė. Nėra aišku, kokiu pagrindu M. K. draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką už apdraustojo automobilio apgadinimą, nes M. K. nėra nei draudimo sutarties šalis, nei apdraustojo automobilio savininkas, nei teisėtas naudotojas, taip pat byloje nėra duomenų ir apie M. K. turimus įgaliojimus veikti automobilio savininkės - draudėjos D. M. T. - interesais, atlikti jos vardu juridinius veiksmus.Taip pat atsakovė teigė, kad yra netinkamas atsakovas byloje, nes tinkamu atsakovu byloje yra UAB „Gatvių statyba“, kuri yra Žukausko gatvės valdytoja, pagal 2011-05-27 Darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37-(3.1021-UK).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė ieškovei priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 521,83 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad dėl eismo įvykio buvo abiejų atsakovių bendra kaltė. Nors tarp rangovo (UAB „Gatvių statyba“) ir užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) sudaryta sutartimi susitarta, kad rangovas yra valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenins padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tačiau pagal sutarties sąlygas rangovas įsipareigojo atlikti darbus tik gavus užsakovo užsakymą. Taip pat nėra duomenų, kad informacija apie tai, kad UAB „Gatvių statyba“ yra ginčo kelio valdytoja yra paviešinta viešame registre. Iš teismui pateiktos sutarties nenustatyta, kad UAB „Gatvių statyba“ turi teisę savarankiškai spręsti klausimus dėl gatvių ir kiemų remonto darbų, todėl jai atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas nekyla.Teismas pažymėjo, jog kadangi duobė, į kurią įvažiavo liudytojas yra kelyje, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – ji netinkamai vykdė Vilniaus m. Žukausko g. 36 kelio priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme. Byloje vairuotojo veiksmuose didelis neatsargumas nenustatytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, žalos atlyginimą priteisiant iš UAB „Gatvių statyba“.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent UAB „Gatvių statyba“ CK 6.266 straipsnio prasme yra laikytina Žukausko gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja, kuriam prievolinės teisės pagrindu (2011-05-27 sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37-(3.1021-UK) pagrindu) yra pavesta nuolat eksploatuoti, prižiūrėti tvarkyti, objektą, užtikrinti saugų eismą bei atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo.Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama darbų atlikimo Sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog UAB „Gatvių statyba“ įgyvendins šioje sutartyje prisiimtas pareigas, kadangi jeigu veiks priešingai, kils atitinkamos pasekmės, dėl ko UAB „Gatvių statyba“ privalės vykdyti jai kilsiančią atsakomybę sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu. Todėl apelianto įsitikinimu skundžiamu teismo sprendimu paneigiami tikrieji Vilniaus miesto savivaldybės ketinimai pavesti ir suteikti kelių valdytojo teises ir pareigas UAB „Gatvių statyba“ neprisiimant atsakomybės už galimai netinkamą kelių būklės priežiūrą ir kelių būklės apskaitos vedimą, kadangi nėra nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebūtų tinkamai vykdžiusi Sutartyje nustatytų pareigų, o iš turimų duomenų ir byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, kad būtent UAB „Gatvių statyba“ nevykdė minėtos sutarties 16.5 punkte nustatytos gatvių priežiūros pareigos.2016-04-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nėra aktuali nei šios, nei kitų panašių bylų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo kontekste, kadangi šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ir atitinkamą teisės aiškinimo taisyklę suformulavo tik dėl vieno konkretaus, individualaus pobūdžio dokumento, kuris šiuo metu, be kita ko, jau yra ir nebegaliojantis, t. y. dėl senesnio pavyzdžio 2011-01-25 tarp savivaldybės ir UAB „Grinda“ pasirašytos darbų atlikimo sutarties, kurioje, kaip minėta, dar nebuvo įtvirtinta aiški ir vienareikšmė nuostata dėl gatvių valdymo perdavimo rangovui. Siekdamos didesnio sutartinių santykių aiškumo, ilgainiui šalys pasirašė atnaujintas darbų atlikimo sutartis ar jų papildymus, kuriuose aiškiai apibrėžė rangovo atsakomybės ribas ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo klausimą.Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudijančius didelį paties vairuotojo neatsargumą eismo įvykio metu ir nepagrįstai konstatavo, kad vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nenustatyta.Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto pateikiamais argumentais ir mano, jog 2017-02-21 teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi aktualia teismų praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas, taip pat, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-05-14, apie 19.20 val., S. Žukausko g. ties 36 namu, Vilniuje, eismo įvykio metu, įvažiavus į 1,7 m. ilgio nepažymėtą duobę, buvo apgadintas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 12, 14). Automobilį M. K.. Eismo įvykio metu buvo sugadinti automobilio ratlankiai – dešinės pusės priekinis ir užpakalinis (el. b. 1 t., b. l. 26). Automobilio vairuotojas M. K. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta 2013-05-23 Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-2289(I3), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu - kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (el. b. 1 t., b. l. 14). Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 801,77 Lt (521,83 Eur) dydžio draudimo išmoką (el. b. 1 t., b. l. 30). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakingas už kilusią žalą dėl kelio trūkumų, kadangi jo valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Gatvių statyba“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).Iš UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutarties matyti, kad šia sutartimi rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1. punktas) (el. b. 1 t., b. l. 53-58). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi gatvių (šiuo atveju S. Žukausko g.) valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodyta gatvė perduodama UAB „Gatvių statyba“ savarankiškai valdyti, priešingai – sutartyje aptariamas tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo nurodymus. Sutarties 15.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitą ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvieną mėnesį pagal aktą. Sutarties 16.5. punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra S. Žukausko gatvės valdytojas ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas savivaldybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik sutarties 16.5 punkto nuostata, kad – „kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimą savarankiškai valdyti. Priešingai, tolimesnės šio punkto nuostatos ir minėti Sutarties 1. bei 15.1. punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“, techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Šios sąlygos papildomai paneigia UAB „Gatvių statyba“ savarankišką minėtos gatvės valdymą ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Šalys sutarties 16.5. punktu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sutartyje šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, liudijančius didelį paties vairuotojo neatsargumą eismo įvykio metu, esą vairuotojas nenurodė, jog nepastebėjo duobės, o nurodė, kad nespėjo sustoti prieš ją. Taip pat teigiama, kad vairuotojo nerūpestingumą patvirtina tai, jog atsiradusią žalą jis pastebėjo ne iš karto po įvažiavimo įduobę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojos atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Tai, ar duobė buvo pastebėta pavėluotai, ar nebuvo pastebėta visai, neturi jokios teisinės reikšmės; apeliantas nekonkretizavo, kokiu greičiu turėjo važiuoti vairuotojas, konkrečioje gatvėje (jei tai turėjo būti mažesnis už kelių eismo taisyklių leidžiamą greitį). Kada buvo pastebėta žala taip pat neturi jokios reikšmės sprendžiat apie vairuotojo atidumą iki eismo įvykio, todėl nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.266 str. nuostatas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 sprendimą palikti nepakeistą.