- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-870-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00017-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- I. T., A. J. T.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-804-901/2014, iškeltoje pagal ieškovų I. T. ir A. J. T. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai I. T. ir A. J. T. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109,56 kv. m. bendro ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovams paskiriant naudotis patalpas: 1-7 1.88 kv. m, 1-9 4,02 kv. m, 1-10 6,75 kv. m, 1-11 15,85 kv. m, 1-12 12.46 kv. m, 1-13 6,78 kv. m, 1-14 3.53 kv. m, iš viso 51,27 kv. m., atsakovei V. B. paskiriant naudotis patalpas: 1-1 15.98 kv. m, 1-2 1.13 kv. m, 1-3 3,94 kv. m, 1-4 13,01 kv. m, 1-5 12.53 kv. m, 1-6 8.76 kv. m, 1-8 2.94 kv. m, iš viso 58,29 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999 m. įsigijo pusę minėto gyvenamojo namo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nebuvo nustatyta, nors jie bandė geruoju notarine tvarka įteisinti šią tvarką, bet atsakovė su savo sutuoktiniu nesutiko. Pažymėjo, kad užbaigus namo rekonstrukcijos darbus, kurie įteisinti nustatyta tvarka, namo plotas padidėjo nuo 101,89 kv. m iki 109,56 kv. m, tačiau po namo rekonstrukcijos bendrasavininkų dalys nebuvo perskaičiuotos. Pabrėžė, kad pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką atsakovei bus skirta daugiau ploto, nei jai priklauso, o dalys bus perskaičiuotos po naudojimosi tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią bendraturčių naudojimosi tvarką, t. y. ieškovams priskiriant naudotis namo antrą aukštą su laiptine, o atsakovei pirmąjį aukštą. Tvirtino, kad naudojimosi tvarką nustatyti būtina, nes bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi namu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, plane pažymėto indeksu 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 109,56 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovams I. T. ir A. J. T. paskirtos naudotis patalpomis 1-7 1.88 kv. m, 1-9 4,02 kv. m, 1-10 6,75 kv. m, 1-11 15,85 kv. m, 1-12 12.46 kv. m, 1-13 6,78 kv. m, 1-14 3.53 kv. m. iš viso 51,27 kv. m., atsakovei V. B. paskirta naudotis patalpomis: 1-1 15.98 kv. m, 1-2 1.13 kv. m, 1-3 3,94 kv. m, 1-4 13,01 kv. ., 1-5 12.53 kv. m, 1-6 8.76 kv. m, 1-8 2.94 kv. m, iš viso 58,29 kv. m. Priteisė iš atsakovės ieškovui 2479,49 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 14,74 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad bendraturčiai 2009-07-17 sutartimi yra nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarką, ginčo dėl kitų minėtame sklype esančių statinių naudojimosi nėra, tačiau gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Pažymėjo, kad atsakovė ir jos sutuoktinis iš esmės neprieštarauja dėl pačios ieškovų siūlomos gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi ji atitinka faktinę iki tol daug metų buvusią šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens atstovės teiginiais, kad pakanka tik ankstesnių savininkų nurodymo sutartyje, kokios patalpos perduodamos atsakovei naudotis, pažymėdamas, kad toks susitarimas neįpareigoja ieškovų ir trečiųjų asmenų (ne bendrasavininkų). Sprendė, kad, šalims notarine tvarka nepavykus įforminti šalių susitarimo dėl naudojimosi gyvenamu namu tvarkos nustatymo, būtina nustatyti šią naudojimosi tvarką teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas gyvenamojo namo aukštas gali būti naudojamas bendraturčių atskirai be papildomų išlaidų atskiroms inžinerinėms sistemoms ar apskaitos prietaisams įrengti, patalpų pertvarkymo. Pabrėžė, kad nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, faktiškai nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų, šalims tenkančios turto dalys gali būti naudojamos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, juos atskirai galima parduoti arba atsidalyti savo dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat bus išvengta konfliktinių situacijų, gyvenamasis namas ir toliau būtų naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai, pagal susiklosčiusią praktiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) V. B. prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė atkartojo savo atsiliepimo į ieškinį teiginius. Papildomai nurodė, kad nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepdami į apeliacinį skundą, ieškovai I. T. ir A. J. T. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad namo bendrasavininkai nesutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Be to, ieškovams atlikus patalpų rekonstrukciją, pakito namo patalpos ir atsirado būtinybė įtvirtinti pasikeitusią naudojimosi namų patalpomis tvarką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesuformulavo argumentų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, o pakartotinai išdėstė savo atsiliepimo į ieškinį teiginius, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad namo bendraturčiai (ieškovai ir apeliantė) nesusitarė dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, šią tvarką nustatė. Kolegija pažymi, kad teismui nustačius naudojimosi tvarką bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigė, ir naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra skirtas tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra suformuluoti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.
Pagal teisėtumo kriterijų, negali būti nustatyta tokia naudojimosi bendru daiktu tvarka, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde neteigia, kad teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidė, jos ar trečiųjų asmenų interesus. Teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka nesiaurina šalių nuosavybės teisių, priešingai jas detalizuoja, įvertinant atliktą namo dalies rekonstrukciją ir šalių susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) mainų.
Pagal adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų – nustatant naudojimosi daiktu tvarką paskiriama naudotis daikto dalis, atitinkanti dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams priklauso 508/1000 dalys gyvenamojo namo, o apeliantei – 492/1000 dalys, tačiau pagal teismo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką apeliantei paskirta naudotis patalpomis, kurių plotas – 58,29 kv. m, o ieškovams 51,27 kv. m patalpomis, t. y. apeliantei paskirta naudotis net didesnio ploto patalpomis. Akivaizdu, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra adekvati ir atitinka apeliantės teisėtus interesus.
Pagal socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų naudojimosi tvarka turi būti maksimaliai patogi visiems bendraturčiams, tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, nustatyta naudojimosi tvarka turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad teismas nustatė naudojimosi tvarką, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir tvarka atitinka ginčo šalių lūkesčius, kadangi šalys 2000-04-28 sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovė išmainė jai priklausančios dalį patalpos (koridorių į laiptinę) ir koridoriumi faktiškai nebesinaudoja. Be to, ieškovai atliko namo dalies rekonstrukciją (padidino mansardą), su kurios atlikimu ir įteisinimu sutiko apeliantė ir trečiasis asmuo.
Pagal naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką šalims paskirta naudotis pirmo ir antro aukšto patalpomis, kaip atskirais nekilnojamojo turto objektais. Apeliantė neginčija, kad kiekvienas namo aukštas turi atskirus įėjimus, inžinierines sistemas ir apskaitos prietaisus. Taigi nustačius tvarką faktiškai nebeliko bendro naudojimo patalpų, bendrasavininkai racionaliai naudos jiems paskirtas izoliuotas patalpas, ir tai sukuria prielaidas ateityje išvengti konfliktinių situacijų.
Įvertinus faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų siekiama atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka faktiškai įteisino seniai nusistovėjusią namo naudojimosi tvarką. Taigi atsakovės teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad apeliantė ieškovų siūlytam naudojimosi tvarkos nustatymui realiai neprieštaravo, nurodydama, jog ši tvarka šalims yra paprasčiausiai nereikalinga dėl nusistovėjusio namo patalpų naudojimosi ir turimų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos užtikrindamas bendrasavininkų teises, nepažeidė teisinio reglamentavimo. Be to, pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami. Taigi ieškovams padidinus mansardą, jie galėjo reikalauti nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad šalimis, kurios naudai priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas, CPK 98 straipsnio kontekste laikytini ieškovai, t. y. galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovams, kadangi apeliantė prašė ieškinį atmesti. Akivaizdu, kad teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, teisingai paskirstė šalims šias išlaidas. Teismo priteistos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 8.2 punktą už ieškinio paruošimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga), pagal 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15.
LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtinta 1 000 Lt minimalioji mėnesinė alga (MMA).
Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui, asmeniui realiai sumokėjusiam advokatei, priteistinos iš apeliantės 500 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas.