Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. T. ir A. J. T. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B., dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvartas, daržinė ir kiti statiniai (stoginė, kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovams I. T. ir A. J. T. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1018/1817 dalys žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), 508/1000 dalys gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas u/n (duomenys neskelbtini), tvartas u/n (duomenys neskelbtini) ir daržinė (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (stoginė) u/n (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovais priklauso viso 799/1817 dalys minėto žemės sklypo, 492/1000 dalys gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini) (7-12 b. l.). Bendraturčiai 2009-07-17 sutartimi yra nusistatę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (52-59 b.l.), gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, ginčo dėl kitų minėtame sklype esančių statinių naudojimosi nėra.

Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklype esančio gyvenamojo namo tvarkos nustatymo, tiksliau, ar ją būtina nustatyti kaip kad prašo ieškovai, ar pakanka, kaip teigia atsakovės ir trečio asmens atstovė kad pastatų techninės apskaitos byloje (30 lapo antroje pusėje „Pastatų vidaus eksplikacija“) 1998-03-05 yra išvardintos kiekvienam butui priklausančios patalpos, be to 1988-09-22 sutartyje, kuria atsakovei dovanojama ½ dalis gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), ir kurioje nurodyta, kad V. B. pereina šio gyvenamojo namo pirmas aukštas, o įėjimas į antrą aukštą yra bendras (46, 77 b.l.). Ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir šalims galioja, ir kad kaip teigia atsakovės ir trečiojo asmens atstovė jokios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos teismine ar notarine tvarka nustatinėti nereikia. Dėl pačios ieškovų siūlomos gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovams patikslinus ieškinį (pirmame aukšte esančią tualeto patalpą indeksu 1-8 priskiriant naudotis atsakovei; 3, 28-31, 78-79 b.l.) atsakovė ir jos sutuoktinis A. B. neprieštarauja, kadangi ji atitinka faktinę iki tol daug metų buvusią šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, be to, tiek ieškovai tiek atsakovė patenka į savo naudojimuisi skirtas patalpas per atskirus įėjimus, iš jiems priskirtos naudotis žemės sklypo dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003 ir kt.).

Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 str. 1 d.), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ieškovams geruoju per notarą nepavykus sutarti su atsakove dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos įtvirtinimo (13-19 b.l.), šie, gindami savo teises, pareiškė teismui ieškinį. Teismas nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens atstovės teiginiais, kad šiuo atveju pakanka tik ankstesnių savininkų nurodymo sutartyje, kokios patalpos perduodamos atsakovei naudotis, kadangi tai nei ieškovus įpareigoja toks susitarimas, nei tuo labiau trečiuosius asmenis (ne bendrasavininkus). Be to, reikia pastebėti, kad 2000-04-28 mainų sutartimi atsakovė jai priklausančią dalį patalpos indeksu 1-7 (koridorius į laiptinę į antrą aukštą), kitą nuosavybės dalį išmainė į dalį ūkinio pastato, todėl jau nebetinka faktinei situacijai 1988-09-22 sutartyje įrašytas nurodymas, kad minėtas koridorius tarp bendraturčių yra bendras (6 b.l.). Taip pat reikia pažymėti, kad tuo koridoriumi faktiškai atsakovė nesinaudoja, be to, kaip nurodė ieškovas ir tretytsis asmuo, jis yra atmūrytas nuo kitų pirmo aukšto patalpų. Taigi notarine tvarka nepavykus įforminti šalių susitarimo dėl naudojimosi gyvenamu namu tvarkos nustatymo, šiuo atveju būtina nustatyti šią naudojimosi tvarką teismo sprendimu, kuris jam įsiteisėjus šalims turi įstatymo galią, be to, naudojimosi tvarka bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir galiotų vėlesniems savininkams, jei jie pasikeistų (5-6, 13-19 b.l., CPK 185 str.).

Teismas nori pažymėti, kad tiek iš šalių ir jų atstovių paaiškinimų, tiek jų pateiktų teismui planų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio Aušros g. 15, Ginkūnų k., Šiaulių raj., pirmas ir antras aukštai gali būti naudojami kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai: į kiekvieną gyvenamojo namo aukštą yra atskiri įėjimai. Kaip nurodė šalių atstovės kiekvienam aukštui yra įrengtos atskiros viena nuo kitos nepriklausančios inžinerinės sistemos: šildymo, elektros energijos, vandens tiekimo, yra įrengti kiekvienam aukštui atskiri sanitariniai mazgai, apskaitos prietaisai. Atsižvelgiant į tai kiekvienas gyvenamojo namo aukštas gali būti naudojamas bendraturčių atskirai be papildomų išlaidų atskiroms inžinerinėms sistemoms ar apskaitos prietaisams įrengti, patalpų pertvarkymo. Ieškovai neslėpė galimybės parduoti jiems nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto dalis tretiesiems asmenims, teismui nėra žinoma, ar atsakovė ir jo sutuoktinis (tretysis asmuo) šiame gyvenamajame name ir toliau ketina gyventi. Reikia pastebėti, kad nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal ieškovų ieškiniu siūlomą variantą, tiek ieškovams tenkanti (antras aukštas su laiptine į jį) tiek atsakovei tenkanti turto dalis (atskirtas pirmas aukštas su atskiru įėjimu), kai faktiškai nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų, gali būti naudojamos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, juos atskirai galima parduoti arba atsidalinti savo dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovų siūloma nustatyti gyv. namo naudojimosi tvarka patogi visiems, užtikrina jiems galimybę naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, sudaro mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, gyvenamasis namas ir toliau būtų naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai, pagal susiklosčiusią praktiką. Teismo vertinimu tai, kad ieškovai atsakovei siūlo palikti naudotis daugiau patalpų (ieškovams tektų viso 51,27 kv.m., atsakovei viso 58,29 kv.m.), nei faktiškai jai pagal nuosavybę priklauso (ieškovams 508/1000 dalys, o atsakovei 492/1000 dalys pastato), atsakovės interesų nepažeidžia, priešingai, ieškovai daro nuolaidas atsakovės naudai, kompensacijos už tai nereikalauja (CK 4.81 str. 1 d.). Praktikoje labai retai būna, kad realiosios dalys visiškai atitiktų idealiąsias dalis bendrosios nuosavybėje, taip pat praktikoje retai kada kiekvienai ginčo šaliai galima priskirti visiškai vienodas (pagal vertę ir (arba) dydį) patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004, 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 ir kt.). Šiuo atveju patys ieškovai nelaiko, kad nustačius jų siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką, būtų pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Teismas nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens atstovės pastebėjimais, kad ieškovai šioje byloje privalėjo reikšti reikalavimą dėl dalių perskaičiavimo po namo rekonstrukcijos, kadangi tai yra ieškovų teisė, bet ne pareiga, be to, teismo vertinimu Nekilnojamojo turto registre jau ir taip įregistruotos pasikeitusios bendraturčių dalys po rekonstrukcijos (7-12, 42-45, 80-86 b.l.). Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą nebeliktų nė vienos bendro naudojimo patalpos, dėl to būtų išvengta galimų prielaidų konfliktams tarp bendraturčių atsirasti, kurie teisminio proceso metu buvo akivaizdūs.

Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, tarpusavyje šalims susitarti ir notarine tvarka įforminti namo naudojimosi tvarkos nepavyko, atsakovė teismui priešieškiniu nepasiūlė kito gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos varianto, ieškovų pasiūlytas gyvenamojo namo naudojimosi variantas atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, nusistovėjusią namo naudojimosi tvarką, gyvenamojo namo aukštai gali būti naudojami kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl tenkintinas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi šiuo namu tvarkos nustatymo (CPK 178 str., 185 str., CK 4.75 str.).

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šį šalių ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi sprendimas priimtas ieškovų naudai, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas ieškovui, dengusiam šias išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais – 329,49 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 150,00 Lt VĮ Registrų centrui už pažymas ir 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovų atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžiuose teismo vertinimu atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius, viso priteistina 2479,49 Lt bylinėjimosi išlaidų (4, 22-24 b.l.).

Valstybė šioje byloje patyrė 14,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį pilnai patenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.75 str., CPK 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, plane pažymėto indeksu 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 109,56 kv.m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis patalpas: 1-7 1.88 kv.m., 1-9 4,02 kv.m., 1-10 6,75 kv.m., 1-11 15,85 kv.m., 1-12 12.46 kv.m., 1-13 6,78 kv.m., 1-14 3.53 kv.m. viso 51,27 kv.m.,

V. B., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis patalpas: 1-1 15.98 kv.m., 1-2 1.13 kv.m., 1-3 3,94 kv.m., 1-4 13,01 kv.m., 1-5 12.53 kv.m., 1-6 8.76 kv.m., 1-8 2.94 kv.m., viso 58,29 kv.m.

Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 2479,49 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 49 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,74 Lt (keturiolika litų ir 74 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.