Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-04-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-1285-367/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
e2YT-1285-367/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00356-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
A. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1285-367/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00356-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.3.2; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. E. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė Z. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai t.y. V. E. ir Z. E., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai: pareiškėja L. M. ir jos brolis A. E., kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. V. E. ir Z. E. gyveno bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Norėdamas šį butą išpirkti iš Valstybės, pareiškėjos tėvas V. E., už jį Valstybei sumokėjo 925 rublius grynais pinigais ir 6658 rublius investiciniais čekiais, tačiau iki galo visų dokumentų nesusitvarkė, todėl butas nebuvo įregistruotas pareiškėjos tėvo (tėvų) vardu. Būtent šiame bute visą laiką iki mirties gyveno pareiškėjos L. M. tėvai.

(Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. E., o jo sutuoktinė Z. E. ir toliau liko gyventi minėtame bute. Tokiu būdu faktiškai priėmė sutuoktiniui V. E. priklausančią 1/2 dalį baldų ir kitų namų apyvokos daiktų. Būtent Z. E. viena rūpinosi iki pat mirties šiuo paliktu turtu, toliau iki pat savo mirties rūpinosi minėtu butu, mokėjo už jį mokesčius, tačiau taip ir neįregistravo šio buto nuosavybės.

Nors pareiškėjos mama faktiškai priėmė savo sutuoktinio V. E. palikimą ir jį valdė iki pat mirties kaip savo, ji per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinio mirties t.y. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. To nepadarė ir pareiškėja. Tačiau L. M. ir jos brolis A. E. po tėvo mirties faktiškai turto nepriėmė ir nevaldė. Dėl to pareiškėja negali įregistruoti savo tėvo V. E. vardu minėto buto Viešajame registre ir jį paveldėti, kol nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos mama Z. E. priėmė savo sutuoktinio palikimą ir jį faktiškai valdė iki mirties. Todėl reikalinga nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, nes kitokia tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos mama po jos tėvo t.y. savo sutuoktinio mirties priėmė jam priklausantį palikimą, faktiškai jį valdydama. Juridinio fakto nustatymas reikalingas turtinėms teisės realizuoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. E. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visi pareiškime išdėstyti faktai yra teisingi ir prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvai V. E. ir Z. E. susituokė (duomenys neskelbtini). Jų šeimoje be pareiškėjos L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. E., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. E. mirė (duomenys neskelbtini) o mama Z. E. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos tėvai V. E. ir Z. E. gyveno bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Norėdamas šį butą išpirkti iš Valstybės, pareiškėjos tėvas V. E., už jį Valstybei sumokėjo 925 rublius grynais pinigais ir 6658 rublius investiciniais čekiais, tačiau iki galo visų dokumentų nesusitvarkė, todėl butas nebuvo įregistruotas pareiškėjos tėvo (tėvų) vardu. Būtent šiame bute visą laiką iki mirties gyveno pareiškėjos L. M. tėvai.

Pagal pareiškėjos tėvų mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)

5.50 straipsnio 3 dalį dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po pareiškėjos tėvų mirties, palikimą priėmė L. M., kuriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras L. K. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Nors pareiškėjos mama faktiškai priėmė savo sutuoktinio V. E. palikimą ir jį valdė iki pat mirties kaip savo, ji per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinio mirties t.y. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. To nepadarė ir pareiškėja. Tačiau L. M. ir jos brolis A. E. po tėvo mirties faktiškai turto nepriėmė ir nevaldė. Dėl to pareiškėja negali įregistruoti savo tėvo V. E. vardu minėto buto Viešajame registre ir jį paveldėti, kol nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos mama Z. E. priėmė savo sutuoktinio palikimą ir jį faktiškai valdė iki mirties.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

LAT teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu“, o ,,įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“. Šiuo atveju, Z. E. po sutuoktinio V. E. mirties pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpinosi ir tai darė iki pat jo mirties, todėl pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė Z. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė