Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. J. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 40N-58911769-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu Nr. 40N-58911769-16 E. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2016 m. balandžio 1 d. 17.55 val. Trakų r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė) 23,00 km E. J., vairuodamas krovininę transporto priemonę „Volvo FH42T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tempė krovininę puspriekabę SCHMITZ SKO 24/L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurioje vežė krovinį, sveriantį 19449,60 kg (krovinio važtaraščio CMR Nr. ES 0015559). Pagal pateiktus transporto priemonių dokumentus nustatyta, jog krovininio automobilio ir puspriekabės bendroji masė yra 35 tonos, kuri numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (F.4), bet vežamo krovinio ir transporto priemonės su puspriekabe svoris viršija bendrąją masę 1389,6 kg.

2016 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas E. J. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės nutarimu, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodoma, kad buvo paskirta administracinės bylos nagrinėjimo vieta ir laikas – 2016 m. balandžio 28 d., adresu Vilnius, Mėnulio g. 11-102. Su inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, todėl per 15 dienų nesumokėjo administraciniame nurodyme nurodytos baudos ir tikėjosi, kad nagrinėjant bylą iš esmės, ši byla jam bus nutraukta. 2016 m. balandžio 5 d. parašė prašymą bylą persiųsti nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą, tačiau jokio pranešimo iš policijos, kad jo prašymas patenkintas, ir kad byla persiųsta nagrinėti į Šiaulius pagal jo gyvenamąją vietą, negavo. 2016 m. balandžio 28 d. nuvykus į Vilnių ir nuėjus nurodytu adresu, jam žodžiu buvo pasakyta, kad jo byla yra persiųsta į Šiaulius ir kad iš Šiaulių policijos turi gauti naują pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 2016 m. gegužės 15 d. grįžęs iš komandiruotės į namus, rado atsiųstą 2016 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-58911769-16, kuriuo jam už pažeidimą paskirta bauda. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pranešta, jog administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama Šiaulių apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, todėl nežinodamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis negalėjo realizuoti savo teisių į gynybą dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pat ir pateikti skundą dėl priimto nutarimo. Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnai neteisingai atlieka skaičiavimus dėl viršyto svorio. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 16.4 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, bendroji masė yra 40 t. Šiuo atveju transporto priemonės vilkiko su puspriekabe ir kroviniu bendra masė sudarė 36 389,6 kg arba 36 tonas ir 389,6 kg ir neviršijo didžiausio leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, o būtent, nurodytos bendros masės, ir jokio leidimo nereikėjo turėti, o atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį numatyta už važiavimą be leidimo, ne už tai, kad bendra transporto priemonės su puspriekabe masė viršija 35 tonas, nurodytas puspriekabės techninio paso (F.4) punkte. Kadangi transporto priemonė nebuvo sveriama, tai negalima ir teigti, kad šiuo atveju galėjo būti viršyta leidžiama ašies (ašių apkrova). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ su pakeitimais (2015-01-16 Nr. 3-16-(E) 36 p. sakoma, kad ašių apkrovos nustatomos tik sveriant, o matmenys matuojant. Pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju nereikėjo jokio leidimo važiuoti transporto priemone su puspriekabe ir kroviniu, nes jų bendroji masė neviršijo 40 t, o atsakomybė yra numatyta už važiavimą be leidimo, todėl pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, teigė nepadaręs ir yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepime į E. J. skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir mano, jog skundo reikalavimas panaikinti Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniosios specialistės D. V. 2016 m. balandžio 28 nutarimą Nr. 40N-58911769-16, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, nėra pagrįstas, be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti. 2016 m. balandžio 1 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10AN-55962632-16, kuris 2016 m. balandžio 1 d. buvo įteiktas E. J., buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei jis iki 2016 m. balandžio 15 d. neįvykdys administracinio nurodymo, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2016 m. balandžio 28 d. 9 val. Vilniuje, Mėnulio g. 11-102. 2016 m. balandžio 5 d. E. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą perkelti bylos nagrinėjimą pagal jo gyvenamąją vietą, adresu K. K. g. 1-16, Šiauliuose. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašymą tenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą sprendimui priimti persiuntė į Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS, kurio pareigūnė, nesulaukusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, priėmė skundžiamą nutarimą jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos persiuntimo pagal gyvenamąją vietą, neprašė perkelti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datos ir laiko. Taigi apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką – 2016 m. balandžio 28 d. 9 val., pareiškėjas buvo informuotas tinkamai 2016 m. balandžio 1 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10AN-55962632-16. Pareiškėjo prašymu buvo pakeista tik bylos nagrinėjimo vieta, tačiau data ir laikas liko tas pats, apie kuriuos jis buvo informuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas žinojo ir apie bylos nagrinėjimo vietą, ir datą bei laiką, teise dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nepasinaudojo, nesiėmė veiksmų, kad bylos nagrinėjimo data ir laikas būtų perkeltas, todėl nėra priežasčių atnaujinti terminą skundui paduoti. Šiaulių apskrities VPK AVEĮTS vyresnioji specialistė D. V., nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino teisės pažeidėjo bei pareigūnų paaiškinimus dėl pažeidimo esmės. Įgaliota nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas pareigūnė išanalizavo pareiškėjo argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, E. J. veiksmams davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį vertinimą. Nors pareiškėjas teigia, kad jo vairuojamos krovininės transporto priemonės su krovinine puspriekabe, kurioje buvo krovinys, bendroji masė neviršijo leistinos maksimalios masės, todėl skundžiamas nutarimas yra neteistas ir naikintinas, tačiau Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS su šiuo E. J. teiginiu nesutinka. E. J. savo skunde nurodė, kad sutinka su tuo faktu, jog jo vairuojamos krovininės transporto priemonės su krovinine puspriekabe, kurioje buvo krovinys, bendroji masė sudarė 36 389,6 kg. Šį faktą nustatė ir pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdami skundžiamą nutarimą. Iš puspriekabės „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri pažeidimo padarymo metu buvo sujungta su E. J. vairuojama krovinine transporto priemone „Volvo FH 42T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. E 142824, kodo (F.4) matosi, kad puspriekabės leidžiamos maksimalios masės ir puspriekabės vilkiko apkrovos suma yra 35 000 kg. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. vairuojamos krovininės transporto priemonės su krovinine puspriekabe bendroji masė buvo 36 389,6 kg, ko neginčija ir pats pareiškėjas, policijos pareigūnų teisingai buvo nustatyta, kad puspriekabės masė ir puspriekabės vilkiko apkrovos suma 36 389,6 kg, yra didesnė nei leidžiama maksimali ir viršija 1389,6 kg.

Pareiškėjas E. J. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad balandžio 1 d., kai jį sustabdė pareigūnai, jis vykdė savo reisą iš Vokietijos į Rusiją. Vyko autostrada, jį sustabdė, paprašė dokumentų, pasakė, kad jis nusižengė, todėl surašė protokolą. Sakė, kad jis negali vežti tokio svorio, nors jie visada veža tokį svorį, nes Lietuvoje galima vežti iki 40 tonų. Pagal KET 207 straipsnį jis neviršijo 40 tonų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras nustatė didžiausią leistiną masę - 40 tonų. Su pažeidimu jis nesutiko, nes žinojo apie 40 tonų, o vežė apie 35 tonas. Važiuodamas šia transporto priemone yra ne kartą tikrintas, bet konflikto nėra buvę, svorio neskaičiuodavo. Transporto inspekcija sverdavo, yra viršijęs 35 tonas, per sieną važiuojant nuolat sveria. Šiuo atveju pareigūnai nesvėrė. Paskaičiavo pagal kažkokią savo sugalvotą formulę, sudėjo vilkiko, puspriekabės svorius bei krovinio svorį. Skaičiai yra faktas, jų neginčija. Byla turėjo būti nagrinėjama Vilniuje, prašė, kad nagrinėjimas būtų perkeltas į Šiaulius. Įvyko taip, kad jis negavo pakvietimo į teismą, po to prašė atidėti šios bylos nagrinėjimą. Gegužės 18 d. gavo pranešimą, kad bylos nagrinėjimas bus Vilniuje. Kad Šiauliuose vyks nagrinėjimas, pranešimo negavo. Jis nebuvo nuvykęs į policiją, buvo išvykęs į komandiruotę. Pirmą kartą pakvietimo atvykti į policiją negavo. Jei būtų gavęs pakvietimą, būtų nuvykęs, viską paaiškinęs. Jo korespondencijos niekas nepaima.

Liudytojas O. J. teisme parodė, kad dirbo su porininku kelyje A1. Patikrinę krovininį automobilį, pagal dokumentus paskaičiavo, kad viršyta leistina masė. Buvo sudėta krovinio masė iš važtaraščio, tuščio automobilio svoris ir puspriekabės svoris. Bendra masė viršijo leistiną, todėl buvo surašytas nurodymas. Asmuo pažeidė KET 6 punktą. Jei viršijama bendra masė, asmuo turėjo visai nevažiuoti. Automobilio, puspriekabės dokumentuose nurodytas svoris, krovinio važtaraštyje nurodytas krovinio svoris. Pažeidėjas su pažeidimu nesutiko. Sakė, kad nebuvo išminusuoti bakai, kuro talpa. Kuras neturi būti išminusuotas. Mes vadovaujamės dokumentais. Krovinio netikrino, nes automobilio priekaba buvo plombuota. Vadovavosi dokumentais, o ne žmogaus žodžiais. Tiksliai nepamena teisės akto, kurį asmuo pažeidė. Nepamena, koks teisės aktas reglamentuoja leistinas mases. Po to, kai buvo surašytas protokolas, po mėnesio Valstybinė kelių transporto inspekcija ir „Regitra“ išaiškino, kad F4 punktas nieko nereiškia, reikia žiūrėti kiekvienos ašies apkrovą. Šiuo metu, kol kiekviena ašis nepasverta, negalima traktuoti kaip pažeidimo. Iki tol žiūrėdavo pagal F.4 punktą. Pagal viską turi būti skaičiuojama kiekvienos ašies apkrova. Nepamena tikslių skaičių, kokia apkrova buvo šiuo atveju. Nepamena, kas reglamentuoja ašių apkrovos dydžius, atstumus tarp ašių. Nepamena, kas numatoma KET 207 punkte, reikia pasitikslinti. Didžiausia leistina masė yra 40 tonų. Tiek neviršijo. Dabar jau mano, kad pažeidimo neturėtų būti, nebent automobilis būtų pasvertas. Teisės aktai nesikeitė, tik po to VKTI atsiuntė paaiškinimus. Jei nedirba su VKTI, apkrovų nematuoja. Jei dirba su VKTI, žiūri, kad neviršytų 40 tonų. Nepamena, iš kur tos 40 tonų. Galima vežti daugiau nei 40 tonų, arba kai viršija leistiną plotį ir ilgį, jei yra leidimas.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad ji yra atsakinga už nutarimų priėmimą. Gavo medžiagą. Balandžio 28 d. buvo priimtas nutarimas. Asmuo buvo kviečiamas 9 valandą, visą dieną jo laukė, į darbo pabaigą priėmė nutarimą jam neatvykus. Nutarimas buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu. Medžiagą gavo iš Vilniaus. Asmuo tą dieną buvo kviečiamas į Vilniaus Kelių policijos tarnybą, tačiau pats prašė, kad pažeidimą nagrinėtų Šiauliuose. Ji nagrinėjo tą pačią dieną, kaip turėjo būti nagrinėjamas ir Vilniuje. Šaukimo nesiuntė, žodžiu irgi neinformavo. Konsultavosi su viršininku, jis sakė, kad asmuo pats turi domėtis, jis anksčiau buvo atvykęs pas juos į policiją, bet dar nebuvo gavę medžiagos. Nubaudė už tai, kad vairuodamas krovininę transporto priemonę, tempė puspriekabę, vežė krovinį, viršijo bendrą krovinio ir puspriekabės masę, t. y. 35 tonas, kas numatyta transporto priemonės registracijos liudijimo F.4 punkte. Asmuo pažeidė KET 207 punktą ir padarė LR ATPK 145 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Priimdama nutarimą vadovavosi įstatymais ir tai, kas numatyta motorinių transporto priemonių ir priekabų registracijos liudijimo blanko aprašyme ir privalomoje formoje, taip pat LR Susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu, kur pakeitimas priimtas 2015-07-31 Nr. 3-3141.5E, ir domėjosi įstatymais, kokia yra didžiausia leidžiama naudotis keliais automobiliu ir jų junginiais bendroji masė pagal LR Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu „Didžiausieji leidžiami naudotis keliais transporto priemonių ir jų junginių techniniai parametrai“. Didžiausias leistinas svoris pagal įsakymo 16.4 punktą yra 40 tonų, tačiau, jų manymu, tai didžiausia leistina masė Lietuvoje automobiliams, kuriems pagal transporto priemonės registracijos liudijimą numatyta, kad gali važiuoti turėdami didesnę masę. Šiam vilkikui, kuris pažeidė KET, numatyta transporto priemonės registracijos liudijime F.4 punkte 35 tonos. Tuo remiantis ir priėmė nutarimą, kadangi buvo sudėta vilkiko masė be krovinio, puspriekabės masė be krovinio ir krovinio masė, kas bendrai viršijo 35 tonas. Susisiekimo ministro įsakyme dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais 36 punkte yra paminėta, kad didžiagabaritinių automobilių masę galima tikrinti ir pagal dokumentus, ir sveriant. Ašių apkrovos nustatomos tik sveriant, matmenys – matuojant. Jie tokios galimybės neturi, tą galimybę gal turėjo pareigūnai, kurie surašė protokolą. Priėmė tokį nutarimą, kuris, jų nuomone, yra teisingas. Sverti apkrovos, tenkančios kiekvienai ašiai, nėra būtina. Jei automobilis viršija leistiną masę, kuri nurodyta automobilio registracijos liudijime, važiuoti negalima. Leidimas išduodamas, jei viršijamas svoris, numatytas charakteristikoje. Jei automobilio charakteristikoje numatyta 40 tonų, tai vadovaujamasi charakteristika, nes tiek maksimaliai galima vežti Lietuvoje. Asmuo padarė pažeidimą. Apie pažeidimo nagrinėjimo vietos pasikeitimą asmens neinformavo, nes jis pats paprašė, kad nagrinėjama būtų ne Vilniuje, o Šiauliuose. Kiek žino, Vilnius informavo, kad medžiaga bus persiųsta į Šiaulius. Jei Vilnius neinformavo, jie irgi neinformavo.

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinė atsakomybė už minėtame straipsnyje nurodytą veiką atsiranda tik tuomet, kai važiuojama kelių transporto priemonėmis, viršijant teisės aktų nustatytą leidžiamą masę.

E. J. buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimų pažeidimas. Jis numato, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei; traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę; draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 punkte apibrėžta, jog didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Tai reiškia, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, kokie subjektai gali nustatyti didžiausią leidžiamąją transporto priemonės masę. Inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu kelių transporto priemonių leidžiamos masės ir matmenų reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos taisyklės „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“. Įsakymo 1 punkte teigiama, kad šiuo įsakymu tvirtinami maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiama bendroji masė. Minėtų taisyklių 16.4 punkte įtvirtinta, jog didžiausioji leistina bendroji masė triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, yra 40 tonų.

Formuluojant kaltinimą E. J., buvo nurodyta, kad pagal pateiktus transporto priemonių dokumentus, krovininio automobilio ir puspriekabės bendroji masė yra 35 tonos, t.y. taip numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje - F.4 punkte, tačiau ši masė buvo viršyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-204 buvo patvirtintos taisyklės „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“. Šios taisyklės nustato, jog registracijos liudijime F.4 punktas - tai puspriekabės leidžiamos maksimalios masės ir puspriekabės vilkiko apkrovos suma.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos“ aprašo 36 punkte teigiama, kad teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnai tikrina, ar neviršyti nustatyti didžiausieji leidžiamieji ir (ar) leidime nurodyti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė; didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masę pareigūnai gali tikrinti pagal dokumentus ir (ar) sverdami; ašių apkrovos nustatomos tik sveriant, o matmenys – matuojant.

Be abejonės, minėto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 str. 2 d. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę, nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (Šiaulių apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-412-616/2015). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. J. vairuota transporto priemonė patikrinimo metu sveriama nebuvo. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats E. J., bet ir įvykį fiksavęs policijos pareigūnas, kuris buvo apklaustas liudytoju teisme O. J.. Pastarasis teismui taip pat tvirtino, kad tik po to, kai jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinė kelių transporto inspekcija ir „Regitra“ išaiškino, kad F.4 punktas nieko nereiškia, reikia žiūrėti kiekvienos ašies apkrovą, o tokiu atveju kaip E. J., kol kiekviena ašis nepasverta, negalima traktuoti kaip pažeidimo. Šis liudytojas taip pat teigė, kad didžiausia leistina masė yra 40 tonų, o tiek E. J. neviršijo, todėl mano, kad pažeidimo neturėtų būti, nebent automobilis būtų buvęs pasvertas. Teismas remiasi tokiais liudytojo parodymais, nes jo parodymai duoti davus priesaiką teisme, be to, jie atitinka aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat ir teismų praktiką.

Esant tokių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtinu atveju pareigūnai nesilaikė teisės aktais nustatytų svėrimo procedūrų, negali būti daroma neabejotina išvada dėl E. J. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, todėl vadovaujantis pamatiniu teisės principu – in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla E. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. J. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 40N-58911769-16, kuriuo E. J. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.