- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1-69-667/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00789-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- M. A.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Daiva Mazur
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nukentėjusiajai M. A. kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Daivai Mazur, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), 2013-02-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos mėnesio 1 dieną Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu užbaigti byloje procesą kaltinamojo A. P., kuris buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. – sukčiavęs nukentėjusios m. A. atžvilgiu, tai yra jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013-06-11 apie 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai M. A. ir melagingai prisistačius jos seserimi ir pranešus apie tariamai jos sužalotą mergaitę bei pareikalavus duoti pinigų žalai atlyginti, jis nuvyko nenustatyto asmens nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir prisistatė nukentėjusiosios giminaičiu D. B., paėmė iš M. A. 600 Lt, ir taip savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – M. A. 600 Lt.
Teismas perdavęs bylą Nr. 1-69-667/2015 į teismo posėdį, nustatė, kad 2013-02-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-668/2013 A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta BK 38 str. 1 d. jam pagrindu susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – L. K.. Teismas nustatęs, kad naują tyčinį nusikaltimą A. P. padarė per vienerius metus nuo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl remdamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi 2014-09-15 nutartimi nusprendė, kad 2013-02-07 Kauno apylinkė teismo nuosprendis, kuriuo A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl baudžiamosios bylos Nr. 1-6-668/2013 nagrinėjimas buvo atnaujintas, šios baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vieną, ir ir šių bylų nagrinėjimo teisme metu buvo sprendžiamas klausimas dėl A. P. atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. (t.3., b.l. 26)
Kaltinamasis A. P., apklaustas teisme dėl sukčiavimo nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu kaltu prisipažino, parodė, kad buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini) du kartus, kad kalbėjo su nukentėjusiąja, iš jos kito asmens nurodymu paėmė pinigus – 600 Lt , juos vėliau perdavė kitiems asmenims, vėliau paaiškėjus, kad tai buvo padaryta neteisėtai, jis savo pinigais atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jos atsiprašė. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu jam buvo 22 metai, jo tikslas buvo susirasti darbo, nes trūko pinigų, dar nebuvo pilnai atlyginęs padarytos žalos ankstesnėje byloje Nr. 1-6-668/2013 nukentėjusiajam L. K. ir nebuvo atlyginęs toje byloje priteistus ieškinius Sodrai ir Ligonių kasai, viso virš 9000 Lt. Tikslios datos neprisimena, pokerio klube susipažino su vaikinu vardu N., su juo susidraugavo, kartu leisdavo laiką, jis 2013m. pavasarį N. papasakojo, kad turi didelę skolą, šis pasakė turįs pažįstamą Panevėžyje, kad gali duoti jo numerį, gal su juo dėl ko nors, ir tokiu būdu uždirbs pinigų. N. jam girdint paskambino, girdėjo kažkam sakant, kad jis sąžiningas, rimtas žmogus. Jam davė kontaktą asmens vardu A., su juo kalbant, sakė, kad jam reikės paimti iš kažkur pinigus ir kažkam perduoti, liepė laukti jo skambučio, kad būtų visada įjungęs telefoną, kad jis paskambinęs pasakys, kur ir kiek nueiti paimti pinigų. Kaltinamasis sutiko, nes negalvojo, kad reikės daryti nusikaltimą. Kartą 2013-06-11 tas asmuo kaltinamajam paskambino ir pasakė adresą, kur turės nueiti ir paimti pinigus, nuėjęs apie 15.00 val. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), paskambino į nurodyto buto duris, ir jas atidarė nukentėjusioji, jis labai suglumo, nes nesitikėjo išvysti vyresniojo amžiaus moters, atsiprašęs uždarė buto duris ir pasakęs jai, kad turbūt ne čia pataikė, nuėjo nuo durų. Jam būnant tame daugiabutyje name, jam vėl passkambino ir jis pasiteiravo, kad gal ne ten nuėjo pinigų. Tas vyras telefonu patikino, kad adresas geras ir pinigus reikia paimti iš moters atidariusios duris. Tuomet, kaltinamasis nuėjo prie to buto ir iš išėjusios nukentėjusiosios paėmė pinigus. Skambinęs asmuo A. P. buvo įspėjęs, kad nebandyti bėgti su pinigais, nes bus surastas ir jam man bus blogai. Trumpąja žinute, jis buvo informuotas, kur nuvykti ir kam paduoti pinigus. Kai atidavė pinigus dviem asmenims, jam davė už darbą 100 litų ir liepė išmesti telefone turėtą SIM kortelę. Kortelės kaltinamasis neišmetė, nes truputi kilo įtarimas, nesijautė kaltas, todėl išankstinio apmokėjimo SIM kortelę dar turėjo apie mėnesį, kol nepradėjo jo terorizuoti, kad kaltinamasis atsisakė daugiau eiti paimti pinigus iš kitų asmenų. Jis atsisakinėjo, nes po įvykio suprato, kad padarė kažką blogo, todėl pradėjus aiškintis apgaulę nukentėjusios M. A. atžvilgiu, nuvykęs į policiją viską prisipažino ir atlygino savanoriškai nukentėjusiajai padarytą žalą, jos atsiprašė, ji jam atleido. Kaltinamasis dabar gyvena ir dirba Anglijoje, pilnai atlygino ankstesnėje byloje nukentėjusiajam, su kuriuo buvo susitaikęs, padarytą žalą, byloje priimtu nuosprendžiu priteistus ieškinius Ligonių kasai ir Sodrai. Nenori, kad būtų suvaržyta jo laisvė, nes turi dukrą, yra pakeitęs savo gyvenimą ir jau du metus gyvena dorai, dirba. Žada daugiau nebenusikalsti.
Nukentėjusioji, M. A. apklausta teisme parodė, kad jai paskambino iš policijos į fiksuotą telefoną ir pasakė, kad jos sesuo krisdama laiptais sužalojo berniuką ir reikia pinigų gydymui apie 5-6 tūkstančius litų. Davė pakalbėti su neva jos seserimi, kuri pradėjusi kalbėti iškart ėmė verkti. Nukentėjusioji patikėjo, kad tai buvo jos sesuo. Pasakė, kad tiek pinigų neturi, kai grįš vyras tada duos, turi tik 600 litų. ,,Policininkas“ jai pasakė, kad pas ją ateis berniukas, kuriam reikės atiduoti turimus pinigus. Pradžioje atėjo pas ją kaltinamasis, bet kažkodėl atsiprašė, nurodydamas kad sumaišė butus, po to vėl atėjo, ji jo nepažinojo, manė, kad jis susietas su jos sesers tariamu kito asmens sužalojimu, todėl padavė jam 600 litų - 3 kupiūras po 200 litų ir kaltinamasis išėjo. Kai vėliau grįžo nukentėjusiosios vyras, ji paskambino sesei, kuri pasakė, kad nieko panašaus neatsitiko. Tada suprato, kad buvo apgauta. Nukentėjusioji patvirtino, kad vėliau A. P. jai grąžino pinigus ir jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų jam nebeturi.
Liudytojas M. S. Adomavičius apklaustas teisme parodė, kad prisimena tą įvykį. Tądien, grįžęs iš darbo, rado žmoną išsigandusią. Ji papasakojo, kad jos sesuo partrenkė mergaitę krisdama laiptais. Skambino sesuo dėl reikiamų 5-6 tūkstančių, o ji pasakė, kad tiek neturi ir turi tik 600 litų. Dėl to, paskambino jos sesei, kuri pasakė, kad nieko neatsitiko. Marytė pasakojo, kad skambino jai asmuo ir prisistatė policijos pareigūnų ir davė kalbėti su menama jos seserimi, kuri verkdama papasakojo, kad griūdama nuo laiptų partrenkė mergaitę, kuriai reikia pinigų apie 5-6 tūkstančius litų gydymui.
Iš 2014-03-21 telefoninio pokalbio apžiūros protokolo matyti, kad A. P. telefonu nurodymus davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o pats A. P. nuėjęs prie šio asmens nurodyto buto ir pamatęs duris atidariusią ,,pagyvenusią“ moterį pamanė, kad ne ten atvyko ir apie tai pranešė telefonu su juo kalbėjusiajam asmeniui, kuris nurodė paimti iš moters pinigus ir greitai eiti nuo jos. (t. 3, b.l. 84)
Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metui parodė, kad sūnus A. P. maždaug rugsėjo mėnesį išvyko dirbti į Angliją, iki išvykimo kartu su jais negyveno, nuomojo butą, bendraudavo dažniausiai telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 23-24)\
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, sudaryta įvykio vietos schema. (t.3., b.l. 11-13)
Nukentėjusiajai M. A. pateikus atpažinti iš nuotraukų kartotekos bei A. P. nuotraukos nusikalstamą veiką padariusius asmenis, nukentėjusioji nė vieno asmens neatpažino. (t.l, b.l. 19-22)
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. A. 2013-06-11 skambino išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 27, 30, 33, 36, 37)
Iš Alytaus AVPK atlikto kito ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00541-13 gautas garso įrašas su nenustatyto abonento Nr. (duomenys neskelbtini)ir A. P. pokalbiu bei SMS žinutė su adresu „(duomenys neskelbtini)", SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)rasta telefone, rastame Alytaus pataisos namų nuteistojo E. J. asmeniniuose daiktuose, (t. 3, b.l. 81, 83, 84-86, 101, 105, 106). Apklaustas įtariamuoju E. J. neigė dalyvavęs darant šią nusikalstamą veiką, (t. 3, b.1.116)
2014-06-10 ikiteisminis tyrimas dėl nenustatytų šią nusikalstamą veiką padariusių asmenų prokuroro nutarimu atskirtas, suteikiant tyrimui Nr. 20-9-00539-14. (t. l, b.1.3-5)
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnyje nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu, nes tam prieštarauja tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymai duoti teisme, nes matyti, kad kaltinamasus eidamas paimti pinigų iš nurodytu jam adresu gyvenusio asmens, nesuprato, kad jam padedant yra vykdoma nusikalstama veika – sukčiavimas nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu, ir ėjo paimti pinigų, manydamas, kad daro kitam asmeniui paslaugą ir už tai tikėdamasis gauti užmokestį. Teismas konstatuojama, kad A. P. veikoje nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu nėra tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką, nes nusikaltimas, numatytas BK 182 str. padaromas tik tiesiogine tyčia , t.y. kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą , numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia. Taip pat nustatyta, kaltinamojo veikoje nenustatyta apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu požymio, nes kaltinamasis paimdamas pinigus iš nukentėjusiosios M. A. galimai sąžiningai klydo, klaidingai manydamas, kad paima pinigus pažystamo asmens prašymu iš jam telefonu nurodyto asmens kaip skolą.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veikoje teismas nenustatė būtinų sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., požymių, tai yra subjektyviosios pusės požymio – tyčios, ir objektyviosios pusės požymio – apgaulės, todėl teismas daro išvadą, jog A. P. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., todėl jis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. O bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Europos žmogaus teisių teismas byloje Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją nekaltumo prezumpciją sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apibendrinant aptartus įrodymus, akivaizdu, kad kaltinimo pateikti įrodymai visiškai neatlaiko konkurencijos prieš kitus objektyvias byloje nustatytas kaltinamąjį teisinančias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra nekaltas, kad jis, jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, todėl jis neprivalo atsakyti už savo veikas tik formaliai atitinkančias nusikaltimų požymius.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ši nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir išimtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka išspręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimą ir įvykdyti teisingumą baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad neįrodyta, kad kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamasis A. P. šioje byloje išteisintinas.
Išteisinus kaltinamąjį šioje byloje, nebespręstinas kaltinamojo A. P. atsakomybės klausimas dėl prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-668/2013 kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., todėl paliktinas galioti baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-668/2013 anksčiau priimtas nuosprendis, kuriuo A. P. buvo atleistas BK 38 str. 1 d. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 2 d. ir byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. K.. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-668/2013 atlygino teismo nuosprendžiu priteistus ieškinius VSDFV Kauno skyriui ir Valstybinei ligonių kasai ir antstolių vykdytose išieškojimo bylose sumokėtos skolos. (t.4., b.l. 76, 77)
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam A. P. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, todėl ji neskirtina ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301, 302 str., 303 str. 1, 5 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
A. P. išteisinti pagal BK 182 str. 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Palikti galioti baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-668/2013 priimtą nuosprendį, kuriuo A. P. buvo atleistas BK 38 str. 1 d. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 2 d. ir byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. K..
A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.