Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovei advokatei O. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė duotą išvadą palaikė, visiškai sutiko su ieškovės reikalavimais.

Atsakovui R. J. teismo siųsti procesiniai dokumentai - patikslintas ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti tinkamai (b.l. 33, 63), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. R. J. į 2016 m. vasario 18 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 80). Atsakovas neatvykimo į teismą priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 232 straipsnis). Teismo manymu, tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas teisminiam procesui. Atsakovas R. J. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 17 d. metu, su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais sutiko, pripažino, kad piktnaudžiauja alkoholiu, kad dėl to iširo jo ir ieškovės santuoka. Nurodė, kad nedirba, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna, ieškovės prašomą priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą po 100 Eur neturi iš ko mokėti. Jis specialybės neįgijęs, baigęs 7 klases, turi problemų su klausa, negirdi, dėl to negali dirbti visų darbų, tačiau nedarbingumas nėra nustatytas.

Valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija byloje pateikė išvadą dėl ginčo (b.l. 43-44, 67) (CK 3.80 straipsnis). Institucijos, duodančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu duotą išvadą palaikė, visiškai sutiko su ieškovės reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo R. J. kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Taigi, pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (LAT CBS 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-117/2007; LAT CBS 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2008).

Nustatyta, kad ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sūnus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Iš ieškinio turinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio – lojalumo, visapusiškumo rūpinimosi šeima ir vaikais nebuvimu, nuolatiniu ir besaikiu atsakovo girtavimu, iš atsakovo pusės kasdieną patiriamu psichologiniu smurtu. Atsakovo girtavimo faktą patvirtina Išrašas apie asmens registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 37-40). Iš pateikto išrašo matyti, kad atsakovui R. J. 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda dėl to, kad jis 2015 m. kovo 20 d. būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,02 promilių girtumas, vairavo dviratį bei laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų pabaigos atsakovas keturis kartus baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. lapkričio 17 d. parengiamojo posėdžio metu pats atsakovas R. J. pripažino alkoholį vartojantis dažnai ir nesaikingai ir, kad tai yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ginčo šioje dalyje nėra, atsakovas neįrodinėjo priešingai

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas šalims paskyrė dviejų mėnesių terminą susitaikyti. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad per teismo skirtą terminą susitaikyti atsakovas savo būdo nepakeitė, jis ir toliau vartoja alkoholį, o, būdamas neblaivus, namuose nuolat triukšmauja, priekabiauja, grasina nusižudyti. Ieškovė buvo sistemingai atsakovo žeminama, jausdavo psichologinį diskomfortą, dėl tokio jo elgesio santuokinis gyvenimas pasidarė beprasmis ir negalimas, ieškovei ir nepilnamečiams vaikams namuose nesaugu, vaikai negali ramiai ruošti pamokų, leisti laisvalaikį bei normaliai pailsėti, kadangi atsakovas triukšmauja ir naktimis.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Žinotina, kad sutinkamai su CK 3.27 straipsniu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, žinodamas, kad Prienų rajono apylinkės teisme iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, prieštaravimų ieškiniui dėl santuokos nutraukimo esant kaltei nepareiškė, priešieškinio nepateikė, duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nėra gauta, įrodymų, patvirtinančių kitaip nei, kad nurodė ieškovė, teismui taip pat nepateikta. Tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl spręstina, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų tarp šalių nėra.

Iš ieškovės paaiškinimų, bylos duomenų darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas R. J., nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, nesirūpino nepilnamečiais vaikais, pakankamai neprisidėjo prie jų išlaikymo, kitų šeimos poreikių tenkinimo. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei metai laiko. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visumai, pripažintina, kad ieškovės I. J. ir atsakovo R. J. santuoka iširo dėl sutuoktinio, t.y. atsakovo R. J. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokoje įgytą pavardę, atsakovas tam prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė – J. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo, atsakovas išlaikymo iš ieškovės sau taip pat neprašo. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingas, nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas. Šalys kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, būtino registruoti dalintino bendro turto neįgijo, todėl ir neprašo jo padalinti.

Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata ir dvasiniu bei moraliniu jų ugdymu. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą (CK 3.168 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalių sūnūs P. ir K. yra nepilnamečiai, gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi vaikais, teikia jiems moralinę bei materialinę paramą, rūpinasi jų priežiūra, auklėjimu, kasdieninių poreikių tenkinimu, tuo tarpu, atsakovas pats pripažino, kad su vaikais nesirūpina, su jais nebendrauja, todėl darytina išvada, kad santykiai tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo šalti, nes atsakovas artimo ir glaudaus ryšio su sūnumis nepalaiko. Šalių nepilnamečiai vaikai raštu išreiškė savo nuomonę (b.l. 47-48). Todėl, esant šioms aplinkybėms, bei atsakovui neprieštaraujant, spręstina, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su ieškove, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis).

Nurodyti, kad atsakovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas neribojamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.170-3.172 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Pagal CK 3.3 straipsnyje įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė I. J. dirba AB „Eglės“ sanatorija, ji gauna 300 Eur atlyginimą (b.l. 82, 83), gyvena nuomojamo namo dalyje, už kurį nuomos mokesčio nemoka, kainuoja tik paslaugos ir kuras. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 4/9 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/9 pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/9 pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/9 kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir yra asmeninė jos nuosavybė (b.l. 12), savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 9).

Šalių nepilnamečiams vaikams pagal amžių reikalinga tenkinti būtinus poreikius ne tik maistui, būstui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, bet ir higienos reikmėms, ugdymui, laisvalaikiui, žaislams įsigyti ir pan. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas, kas šiandienos situacijoje dalijant išlaikymo pareigą abiems tėvams lygiomis dalimis sudaro 350 eurų. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, be to, prašoma priteisti suma turi būti pagrįsta ir adekvačiais vaiko poreikiais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. J. nedirba (b.l. 81), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 10, 13), tačiau jis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti ir gauti pajamų, leidžiančių išlaikyti tiek save patį, tiek savo vaikus, byloje nėra pateikta. Atsakovas tokių duomenų taip pat nenurodė ir įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė teismui. Daugiau išlaikytinių, kuriems būtina materialinė parama, atsakovas neturi. Tokių duomenų kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės gaunamas atlyginimas ir turimas turtas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jais iki pilnametystės, todėl darytina išvada, jog R. J. turi absoliučią tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnamečius sūnus ir negali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas minimalizuoti pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų elementariuosius poreikius, ieškovės nurodytų būtinų išlaidų šalių sūnums P. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydį, nenustačius specialiųjų poreikių, įvertinus ieškovės turtinę padėtį - gaunamą minimalų atlyginimą, turimą turtą, jokių kitų papildomų pajamų nebuvimą, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pagal galimybes prisideda prie vaikų išlaikymo, nuperka maisto, žiemos sezonui nupirko malkų, šalių nepilnamečiai vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 90 Eur iki vaikų P. J. ir K. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos vaikų motina I. J. (CK 3.195 straipsnis).

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 17). Ieškinį patenkinus pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą (b.l. 66) iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei advokato teisinei pagalbai apmokėti 115,80 EUR bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu 114,00 EUR (41,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 65,00 Eur (90x2x12x0,03)) už išlaikymą vaikams priteisimo ir 8,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Nutraukus santuoką I. J. palikti santuokinę pavardę - Juškevičienė, R. J. - Juškevičius.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų motina I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali be apribojimų bendrauti su sūnumis P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 90,00 EUR (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 m. rugsėjo 24 d. iki jų pilnametystės, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei 114,00 EUR.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovei I. J. suteiktas antrinės teisinės pagalbos teisines paslaugas (advokato užmokestis) 115,80 EUR valstybei (VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.