- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-1584-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00138-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian tours“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian tours“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian tours“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lithuanian tours“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (toliau – ir VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. AG4-70/22-2021 (toliau – ir LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas); 2) įpareigoti VMI įvertinti pareiškėjo 2021 m. balandžio 22 d. nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti teisės aktų atitikimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Subsidijų nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo sąlygos, institucijos, atsakingos už šios priemonės įgyvendinimą, jų funkcijos bei įgaliojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 230 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). VMI, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu įvertino pareiškėjo atitikimą Aprašo reikalavimams ir nustatė, kad 2021 m. balandžio 22 d. nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką (forma KIT720) (toliau – ir Paraiška) nėra tenkinama, kadangi pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1. papunkčio sąlygos, t. y. pareiškėjo Paraiškos vertinimo metu pagal pareiškėjo VMI pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas ir / ar nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraiškos KIT720 formą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1126) 6.1. papunktyje apibrėžtu laikotarpiu nenustatytas ne mažesnis kaip 50 procentų įmonės apyvartos kritimas.
2.2. VMI netinkamai taikė Aprašo 14.1. papunkčio nuostatą, vadovaudamasi PVM deklaracijų duomenimis, neatsižvelgdama į tai, jog 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio laikotarpiu PVM deklaracijose buvo deklaruojamos ne pardavimo pajamos, o sandorių marža. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kelionių organizatoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 101 – 105 straipsnio nuostatos, kuriose apibrėžiama turizmo paslaugų apmokestinimo schema. PVM deklaracijos 16 laukelyje pateikiama turizmo paslaugų apmokestinamoji vertė yra tik kelionių organizatoriaus marža, apskaičiuota PVMĮ 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo pateiktose PVM deklaracijose nėra duomenų (informacijos) apie jo pajamas. Turėtų būti vadovaujamasi Aprašo 14.1. papunkčio nuostata, jog reikia remtis subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi įprastose mėnesinėse PVM deklaracijose, jeigu jos būtų teikiamos, arba turėtų būti remiamasi bendromis PVMĮ nuostatomis. Iš VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinio matyti, kad vertindama pareiškėjo atitiktį Aprašo reikalavimams, VMI nevertino pareiškėjo Paraiškoje nurodytų duomenų (realių vidutinių mėnesio pajamų (apyvartos), todėl jos nurodytas skaičiavimas yra netinkamas ir klaidingas.
2.3. Pardavimo pajamų maržos už 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio laikotarpį (deklaruojama pagal spec. apmokestinimo schemą 16 deklaracijos eilutėje) ir pardavimo pajamų 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 m. sausio mėnesio laikotarpiu (deklaruojama PVM deklaracijos 11 eilutėje) lyginimas, yra neteisingas, kadangi turėtų būti lyginamos, kaip nurodyta Aprašo 14.1. papunktyje, įmonės ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos (apyvarta), o ne marža ir pajamos. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime visiškai nepagrįsta, kodėl VMI atliktas lyginimas (kai lyginami visiškai skirtingi duomenys: vieno laikotarpio sandorių marža su atitinkamo laikotarpio pajamomis) būtų teisingas ir atspindėtų realų vidutinį mėnesio apyvartos kritimą. Tuo labiau, VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime visiškai nevertintos tos aplinkybės, kad pareiškėjo kaip kelionių organizatoriaus, atžvilgiu yra taikomas specialus reglamentavimas, pagal kurį PVM deklaracijos 16 laukelyje pateikiama turizmo paslaugų apmokestinamoji vertė yra tik kelionių organizatoriaus marža, apskaičiuota PVMĮ 102 straipsnio 2 dalyje, ir neatspindi realių pareiškėjo pajamų, neabejotinai sudaro pagrindą taikyti papildomus šaltinius (subsidijų paraiškoje deklaruotus (patvirtintus) duomenis (informaciją)) vidutinių vieno mėnesio pajamų kritimui nustatyti.
2.4. Pareiškėjas yra kelionių organizatorius, kuris vykdo veiklą nuo 1991 m. Pareiškėjo veikla – atvykstamojo turizmo paslaugos, kurios apima viešbučių rezervavimą, ekskursijų, seminarų, konferencijų organizavimą, transporto nuomą. Dėl visame pasaulyje esančios pandemijos pareiškėjo veikla itin nukentėjo, kadangi atvykstamojo turizmo paslaugos nebebuvo teikiamos. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas per EDS sistemą pateikė Paraišką. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime nevertinta specifinė pareiškėjo veikla, t. y. kad PVMĮ 101 – 105 straipsnio nuostatose apibrėžiama turizmo paslaugų apmokestinimo schema, o pareiškėjo VMI pateiktos PVM deklaracijos 16 laukelyje yra nurodyta kelionių organizatoriaus marža paskaičiuota būtent PVMĮ 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kelionių organizatoriaus marža nėra ūkinės veiklos apyvarta, todėl nėra jokių galimybių nustatyti apyvartos kritimą 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio laikotarpiu pareiškėjas teikė turizmo paslaugas, todėl ir nurodė PVM deklaracijos 16 eilutėje PVM apmokestinamąją vertę pagal maržos schemą. Tuo tarpu 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 sausio mėnesio laikotarpiu turizmo paslaugų suteikta nebuvo, bet įmonė turėjo renginį nuotoliniu būdu, kuris ir buvo apmokestinamas 21 procentų tarifu. Atsižvelgiant į tai, VMI pateiktas skaičiavimas yra klaidingas, kadangi VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime tiesiog palyginta vieno laikotarpio suteiktų turizmo paslaugų marža su kito laikotarpio apmokestinamąja verte ir taip netinkamai nustatytas 38 procentų apyvartos kritimas.
2.5. 2021 m. rugpjūčio 8 d. LAGK Panevėžio apygardos skyrius, nagrinėdamas ginčą, nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl, jog pareiškėjo Paraiška nebuvo tenkinama, kadangi neatitiko Aprašo 14.1. papunktyje nustatytos sąlygos. Taigi ginčo esmė – ar VMI tinkamai taikė Aprašo 14. 1 papunkčio nuostatas. LAGK Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. rugpjūčio 8 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundą tenkino dėl to, jog VMI negalėjo vadovautis PVM deklaracijų duomenimis, kadangi PVM deklaracijų 16 eilutėje nurodoma apmokestinamoji sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinamoji schema, marža, todėl VMI netinkamai palygino vieno laikotarpio suteiktų turizmo paslaugų maržą su kito laikotarpio apmokestinamąja verte. 2021 m. rugpjūčio 8 d. LAGK Panevėžio apygardos skyrius sprendime atsižvelgė į tai, jog atsakovas netinkamai taikė Aprašo 14.1. papunkčio nuostatą, vadovaudamasis PVM deklaracijų duomenimis, neatsižvelgdamas į tai, jog 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio PVM deklaracijose buvo deklaruojamos ne pardavimo pajamos, o sandorių marža. LAGK Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. gruodžio 9 d. sprendime klaidingai įvertinti pareiškėjo VMI teiktų PVM deklaracijų duomenys ir padaryta klaidinga išvada, dėl 38,2 procentų vidutinės mėnesio apyvartos kritimo 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu. Tiek 2021 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, tiek LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo atitiktis Aprašo reikalavimams buvo įvertinta remiantis mėnesinių PVM deklaracijų duomenimis lyginant pardavimo pajamų maržą už 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio laikotarpį ir pardavimo pajamas 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 m. sausio mėnesio laikotarpiu. Būtent dėl šios aplinkybės 2021 m. rugpjūčio 8 d. LAGK Panevėžio apygardos skyrius sprendimu panaikino VMI 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 9.44-GE-1157994 „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos“. Tuo tarpu LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendime ši aplinkybė dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių apskritai nėra aktuali, o pareiškėjo pateikti skaičiavimai nebėra vertinami. LAGK turėjo vertinti tai, jog būtent mokesčių administratorius privalo nustatyti tikrąjį santykių turinį, o ne vadovautis formalumais. Esminę reikšmę turi faktinės aplinkybės, šiuo atveju tai, kad būtent PVMĮ 101 – 105 straipsnio nuostatose apibrėžiama turizmo paslaugų apmokestinimo schema, todėl PVM deklaracijos 16 eilutėje nurodoma PVM apmokestinamoji vertė pagal maržos schemą.
2.6. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitikimą. Šiuo metu galiojantis Aprašo 14.1. papunktis, taip, kaip jį aiškina VMI, pažeidžia subjektų, siekiančių gauti subsidijas, teises, bei teisinės valstybės principą, kurį saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, ar Aprašo 14.1. papunktis atitinka PVMĮ 102 straipsnio 2 dalies nuostatas bei teisinės valstybės principą. Pagal esamą reguliavimą, taip, kaip jį supranta VMI, nėra įmanoma apskaičiuoti pareiškėjo pajamų kritimo. Aprašo 14.1. papunktis prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtinam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus ginčijamo Aprašo 14.1. papunktį, neištyrus realios esamos situacijos buvo neatsižvelgta į tai, kokiu būdu subsidijas gaus kelionių organizatoriai, kuriems yra taikomos PVMĮ 101 – 105 straipsnio nuostatos, kuriose apibrėžiama turizmo paslaugų apmokestinimo schema, į šį teisinį reglamentavimą patekusių asmenų ratui – Lietuvos įmonėms, kurios užsiima turizmo paslaugomis, buvo ne tik nesuteikiamos teisės gauti subsidijas, bet ir paminta Konstitucinio Teismo išplėtota teisinės valstybės principo esmė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. VMI atsiliepime nurodė:
4.1. Aprašo 14.1. papunktis numato tik vieną duomenų šaltinį, kuris gali būti naudojamas vertinant pareiškėjų, kurie yra PVM mokėtojai, paraiškas — mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600). Nei Aprašo 14.1. papunktis, nei kitos Aprašo nuostatos, nesuteikia VMI teisės pasirinkti, kokius duomenų šaltinius ji naudos, siekdama nustatyti vidutinį mėnesinį pajamų kritimą.
4.2. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjas informuotas, kokiomis konkrečiai Aprašo nuostatomis vadovavosi VMI priimdama administracinį sprendimą, kodėl vadovavosi būtent tomis nuostatomis, pateikti detalūs skaičiavimai, paremti pareiškėjo pateiktų mėnesinių PVM deklaracijų duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su VMI priimtu sprendimu, nereiškia, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniams sprendimams keliami reikalavimai.
4.3. LAGK sprendime išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip įpareigojantys VMI, atliekant paraiškų vertinimą, naudoti kitus nei Aprašo 14.1. papunktyje nurodytus duomenų šaltinius. Aprašo nuostatos nenumato teisės VMI interpretuoti teisės akto reikalavimų, o būtent imperatyviai nustato kokius dokumentus / duomenis VMI turi patikrinti vertindama pareiškėjų paraiškas. VMI turi vertinti ekonominės veiklos vidutinio vieno mėnesio pajamų kritimą, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktas mėnesines PVM deklaracijas, o tuo atveju, kai pareiškėjai nėra PVM mokėtojai, atsižvelgiant į pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Kadangi pareiškėjas yra PVM mokėtojas bei teikia PVM deklaracijas (forma FR600), todėl duomenys buvo vertinami būtent tie, kurie deklaruoti PVM deklaracijose.
4.4. Aprašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl jo nuostatų teisėtumo patikra pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnį negalima. Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis suteikia Konstituciniam Teismui kompetenciją spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lithuanian tours“ skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, jog byloje kilęs ginčas dėl VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką dėl subsidijos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė šias aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašu 2021 m. balandžio 22 d. atsakovui pateikė Paraišką, kuria siekė gauti subsidiją kaip labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusi įmonė.
7.2. VMI 2021 gegužės 18 d. sprendimu Nr. RSUB-42770 informavo pareiškėją, kad jo Paraiška nėra tenkinama, kadangi Paraiškos vertinimo metu, pagal pareiškėjo atsakovui pateiktų PVM deklaracijų duomenis, Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktyje apibrėžtu laikotarpiu nenustatytas ne mažesnis kaip 50 procentų pareiškėjo apyvartos kritimas (pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1. papunktyje numatyto reikalavimo).
7.3. Nesutikdamas su atsakovo sprendimu netenkinti Paraiškos, pareiškėjas kreipėsi į LAGK, kuri 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 21R4-101 (AG4-70/22-2021) panaikino VMI 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. RSUB-42770 ir įpareigojo atsakovą įvertinti Paraišką bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.
7.4. Vykdydamas LAGK sprendimą, atsakovas atliko pakartotinį pareiškėjo Paraiškos vertinimą ir 2021 m. rugsėjo 17 d. per „Mano VMI“ informacinę sistemą informavo pareiškėją, kad Paraiška nėra tenkinama, kadangi pagal pareiškėjo atsakovui pateiktų PVM deklaracijų duomenis Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktyje apibrėžtu laikotarpiu nenustatytas ne mažesnis kaip 50 procentų pareiškėjo apyvartos kritimas (t. y. pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1. papunktyje numatyto reikalavimo).
7.5. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodyta, jog vykdydama LAGK 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, VMI atliko pakartotinį Paraiškos vertinimą. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodė, jog Paraiška netenkinama, kadangi įmonė neatitinka Aprašo 14.1. papunktyje numatytos sąlygos. Vidutinių vieno mėnesio pajamų kritimas nustatomas visų pirma naudojantis mėnesinių PVM deklaracijų duomenimis. Kitų šaltinių naudojimas galimas tik kai pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas arba neprivalo teikti PVM deklaracijų. Kadangi pareiškėjo įmonė yra PVM mokėtoja, kurios mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, šiuo atveju naudoti kitų nei mėnesinių PVM deklaracijų šaltinių duomenis nėra teisinio pagrindo. Taip pat VMI nurodė, jog vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 nuostatomis pagrindinei pareiškėjo vykdomai veiklai „Ekskursijų organizatorių veikla“ (kodas 79.12.00) apribojimai pradėti taikyti nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Todėl, vadovaujantis Nutarimo 1226 6.1. papunkčiu, veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginta su 2019 – 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. VMI duomenis, pareiškėjo 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 3 399 Eur. 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 m. sausio mėnesio vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 2 102 Eur. Apskaičiuotas vidutinis mėnesio apyvartos kritimas sudarė 38,2 procento.
Šalies argumentai
7.6. Pareiškėjas vėl kreipėsi į LAGK su skundu, prašydamas panaikinti VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 22 d. pareiškėjas pateikė Paraišką. Atsakovas, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, įvertino pareiškėjo atitikimą Aprašo reikalavimams ir VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui skirti subsidiją nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, kadangi pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1. papunktyje nustatytos sąlygos, t. y. atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas PVM deklaracijas, nustatė, kad pareiškėjas per Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktyje apibrėžtą laikotarpį nepatyrė ne mažesnio kaip 50 procentų apyvartos kritimo. Iš VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinio matyti, jog atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 nuostatomis, pagrindinei pareiškėjo vykdomai veiklai „Ekskursijų organizatorių veikla“ (kodas 79.12.00) apribojimai pradėti taikyti nuo 2020 m. lapkričio 7 d., todėl, vadovaujantis Nutarimo 1226 6.1. papunkčiu, pareiškėjo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginta su 2019 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. Atsakovas vertino pareiškėjo pateiktas PVM mėnesines deklaracijas, iš kurių nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 3 399 Eur. 2020 m. lapkričio 1 d. — 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 2 102 Eur. Apskaičiuotas vidutinis mėnesio apyvartos kritimas sudarė 38,2 procento. Remiantis tuo, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo sąlygos, t. y. Paraiškos vertinimo metu pagal pareiškėjo atsakovui pateiktas PVM deklaracijas nenustatytas ne mažesnis kaip 50 procentų įmonės apyvartos kritimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiktų PVM deklaracijų duomenis, sutiko su VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime pateiktu apskaičiavimu dėl 38,2 procento vidutinės mėnesio apyvartos kritimo minimu laikotarpiu.
3. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo atitiktį Aprašo reikalavimams, nepagrįstai nevertino Paraiškoje nurodytų duomenų (realių vidutinių mėnesio pajamų (apyvartos), yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 14.1. papunktis numato, kad tinkami pareiškėjai yra įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų. Šis reikalavimas nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose VMI viršininko įsakymu, deklaruotus duomenis (informaciją), o jei pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) arba neprivalo teikti PVM deklaracijų – pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Taigi, Aprašo 14.1. papunktis numato tik vieną duomenų šaltinį, kuris gali būti naudojamas vertinant pareiškėjų, kurie yra PVM mokėtojai, paraiškas, t. y. PVM deklaracijas. Be to, iš Aprašo 14.1. papunkčio nuostatos turinio matoma, kad ši nuostata numato galimybę pareiškėjų vidutinių mėnesio pajamų kritimo pokytį vertinti pagal kitų nei mėnesinių PVM deklaracijų šaltinių duomenis tik tuo atveju, jei pareiškėjai teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas arba neprivalo teikti PVM deklaracijų.
4. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas VMI ginčui aktualiu laikotarpiu teikė mėnesines PVM deklaracijas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino pareiškėjo pateiktas PVM deklaracijas, o ne kitus duomenis (informaciją), sprendžiant dėl nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos skyrimo pareiškėjui. Aprašo 14.1. papunktyje esant aiškiai įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimas, jog ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose VMI viršininko įsakymu, deklaruotus duomenis (informaciją), leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo vertinti kitų nei mėnesinių PVM deklaracijų šaltinių duomenų (informacijos), kadangi pareiškėjas VMI teikia PVM mėnesines deklaracijas. Teismas sprendė, jog Paraiškos pateikimo momentu, įvertinus VMI pateiktų PVM deklaracijų duomenis, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1. papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. ataskaitiniu laikotarpiu nenustatytas ne mažesnis kaip 50 procentų pareiškėjo apyvartos kritimas.
5. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog skundžiamas VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismo vertinimu, VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodyti aiškūs Paraiškos netenkinimo motyvai. Pateikta informacija yra aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą netenkinti Paraiškos ir tai pagrindė teisės aktų nuostatomis, todėl VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas vertintas kaip atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą bei LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 14.1. papunktis atitinka PVMĮ 102 straipsnio 2 dalies nuostatas bei teisinės valstybės principą. Nagrinėjamu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl Aprašo 14.1. papunkčio atitikties PVMĮ 102 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir teisinės valstybės principams, turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas.
III.
7. Pareiškėjas UAB „Lithuanian tours“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šiuo atveju susidaro paradoksali situacija, kai vidutinės mėnesio apyvartos sumažėjimas procentais sudaro net 87,64 procento, tačiau dėl specifinio mokestinio reglamentavimo, parama pareiškėjui nėra suteikiama. Situacija, kai yra atsisakoma suteikti paramą (nevertinami papildomi šaltiniai) nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiam verslui vien dėl to, kad asmeniui kitu teisės aktu yra taikomas specifinis mokestinis reglamentavimas yra iš esmės neteisingas bei prieštarauja teisinio tikrumo principui. Vilniaus apygardos administracinis teismas ignoravo faktą, kad pareiškėjas realiai patyrė ženkliai didesnius nuostolius, nei to reikalauja teisės aktai, norint gauti valstybės paramą. Jeigu būtų paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra priimtas išskirtinai formaliai aiškinant galiojančias teisės normas, tai pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai vertino ir taikė materialines teises normas, o nesiimdamas veiksmų ir taikydamas materialines teises formaliai, nukrypo ir nuo procesinių normų tikrojo taikymo, ko pasėkoje, toks sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. VMI atsiliepime nurodo, kad Aprašo 14.1. papunktis numato tik vieną duomenų šaltinį, kuris gali būti naudojamas vertinant pareiškėjų, kurie yra PVM mokėtojai, paraiškas – mėnesines PVM deklaracijas. Nei Aprašo 14.1. papunktis, nei kitos Aprašo nuostatos, nesuteikia atsakovui teisės pasirinkti, kokius duomenų šaltinius jis naudos, siekdamas nustatyti vidutinį mėnesinių pajamų kritimą. Aprašo nuostatos nenumato teisės atsakovui interpretuoti teisės akto reikalavimų, o imperatyviai nustato, kokius dokumentus / duomenis atsakovas turi patikrinti vertindamas paraiškas. Kadangi pareiškėjas yra PVM mokėtojas bei teikia PVM deklaracijas, todėl duomenys buvo vertinami būtent tie, kurie deklaruoti PVM deklaracijose.
11. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti 1 966,25 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo VMI netenkino Paraiškos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Paraišką. Byloje taip pat skundžiamas LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas.
13. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 7 punkte. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
15. Pagal Aprašo 40 punktą VMI, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 42 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1. ir 14.1. arba 14.2. arba 14.3. arba 14.4. papunkčiuose, taip pat Aprašo 15 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį, vadovaudamasi Aprašo 24, 27–30 punktuose nustatytais reikalavimais.
16. Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktis (2021 m. balandžio 15 d. nutarimo redakcija Nr. 229) nustato, kad dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojas atitinka bent vieną iš šių sąlygų: ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019 m. ir / arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019 – 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. Kai parama teikiama pagal 2020 m. kovo 20 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu, 3.12 skirsnį, ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų.
17. Aprašo 14.1. papunktyje nustatyta, jog pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų. Šis reikalavimas nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose VMI viršininko įsakymu (toliau – ir mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o jei pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) arba neprivalo teikti PVM deklaracijų – pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Jeigu nustatoma, kad pajamos šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negalėjo būti skiriama (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo III ir IV skyriuje nustatytus reikalavimus).
18. Iš VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo matyti, kad VMI nustatė, jog Paraiška neatitinka Aprašo 14.1. papunktyje numatytos sąlygos. Šiame administraciniame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas yra PVM mokėtojas, jo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, todėl, apskaičiuojant ekonominės veiklos vidutines vieno mėnesio pajamas, naudoti kitų nei mėnesinių PVM deklaracijų šaltinių duomenis nėra teisinio pagrindo.
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas teikė mėnesines PVM deklaracijas. Aprašo 14.1. papunktyje numatyta galimybė kitų nei mėnesinių PVM šaltinių duomenimis vertinti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas arba neprivalo teikti PVM deklaracijų. Taigi šiuo atveju VMI neturėjo teisinio pagrindo, apskaičiuojant ekonominės veiklos vidutines vieno mėnesio pajamas, vertinti kitų dokumentų, išskyrus mėnesines PVM deklaracijas. VMI vadovaudamasi Aprašo 14.1. papunkčiu veikė pagal teisės aktų reikalavimus.
20. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo pateiktas PVM mėnesines deklaracijas tiek VMI, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo vidutinis mėnesio apyvartos kritimas buvo 38,2 procentai. Kadangi pagal Aprašo 14.1. papunktį reikalaujama 50 procentų vidutinio mėnesio apyvartos kritimo, todėl pareiškėjas neatitiko Apraše nurodytų reikalavimų.
21. VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 nuostatomis pagrindinei pareiškėjo vykdomai veiklai „Ekskursijų organizatorių veikla“ (kodas 79.12.00) apribojimai pradėti taikyti nuo 2020 m. lapkričio 7 d., todėl vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 6.1. papunkčiu (2021 m. balandžio 15 d. nutarimo redakcija Nr. 229), veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginta su 2019 – 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. VMI nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. lapkričio mėnesio – 2020 m. sausio mėnesio vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 3 399 Eur. 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 m. sausio mėnesio vidutinė mėnesio apyvarta sudarė 2 102 Eur, t. y. apskaičiuotas vidutinis mėnesio apyvartos kritimas sudarė 38,2 procentų.
22. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad VMI nustačiusi, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1. papunkčio reikalavimų, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Paraišką. Todėl naikinti ginčijamą VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir LAGK Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą nėra pagrindo.
23. Pripažinus, kad VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti Paraišką.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
25. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian tours“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.