Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 20 d. teisme priimtas ieškovės R. S. ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės; paskirti ieškovę R. S. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja; nustatyti M. S. gyvenamąją vietą su motina R. S.; nustatyti šalių dukters tėvo V. P. ir dukters M. S. bendravimo tvarką, pagal kuria atsakovas V. P. su dukra M. S. bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val., V. P. netrukdomai galės bendrauti su dukterimi tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose bei gauti informaciją iš vaiko motinos apie jo sveikatos būklę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė R. S. ir atsakovas V. P. artimai draugavo apie 3 metus, tačiau santuokos nebuvo sudarę ir bendro šeimos ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu susilaukė dukters M. S. Atsakovas dėl savo tėvystės neabejojo ir ją pripažino, tą patvirtina M. S. gimimo liudijimas, kuriame vaiko tėvu nurodomas atsakovas. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. Atsakovas gyvena su savo tėvais (duomenys neskelbtini), o ieškovė – su dukra M. S. ir dar dviem savo vaikais, kurių tėvas nėra atsakovas, (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu nedirba, rūpinasi namų ūkiu ir prižiūri nepilnamečius vaikus. Vienintelės ieškovės ir nepilnamečių vaikų pajamos yra dviejų dukrų gaunama našlaičių pašalpa, kuri už abi mergaites sudaro 175 eurus per mėnesį. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo savo dukrai M. S., ieškovės ir trijų vaikų pajamas per mėnesį sudaro tik 175 eurų suma. Pažymėtina, kad iš šių pinigų ieškovė turi ne tik išlaikyti vaikus, bet ir apmokėti mokesčius už elektros energiją, vandenį, dujas ir kt. Be to, pabrėžtina, kad kol nėra priteistas išlaikymas iš atsakovo dukrai M. S., ieškovė negali gauti finansinės paramos (pašalpos) iš valstybės. Ieškovė informuoja, kad yra išnaudojusi visas galimybes šią problemą išspręsti taikiai, todėl yra priversta kreiptis į teismą, kad teismas, vadovaudamasis dukros interesais, priteistų jai išlaikymą, nustatytų bendravimo tvarką ir gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovės žiniomis atsakovas oficialiai niekur nedirba, tačiau dažnai uždarbiauja neoficialiai atlikdamas atsitiktinius darbus pas įvairius žmones. Taip pat ieškovės žiniomis atsakovas kitų vaikų, kuriems privalėtų teikti išlaikymą, neturi. Pabrėžtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, todėl gali susirasti darbą ir išlaikyti dukterį. Ieškovės ir atsakovo dukra yra vos dviejų mėnesių amžiaus, šio amžiaus vaikams būtina nuolatinė priežiūra bei papildomos išlaidos specialiam maistui, drabužiams, sauskelnėms, vaistams bei vitaminams, todėl ieškovė vertina, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia bent 200 eurų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo dukrai turėtų būti priteista 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašoma priteisti suma nustatyta atsižvelgiant į dukros amžių ir jos būtinuosius poreikius, proporcinga ir būtina užtikrinti jai vystytis būtinas sąlygas. Ieškovės ir atsakovo mažametę dukterimi nuo gimimo rūpinasi ir prižiūri ieškovė. Tik ieškovės pastangomis dukrai bei kitoms ieškovės mergaitėms yra sudaromos tinkamos sąlygos augti ir tobulėti, todėl neabejotina, kad dukra M. S. ir toliau gyvendama su ieškove bus visapusiškai prižiūrėta. Šiuo atveju atsakovas yra neatsakingas ir nerūpestingas, todėl mažametės dukros prižiūrėti tinkamai nesugebėtų. Ieškovė nėra teista ar bausta, neturi priklausomybių, nėra jokių duomenų apie jos netinkamą elgesį su vaikais. Ieškovės ir jos vaikų tarpusavio ryšys, pagrįstas nuolatiniu dalyvavimu jų gyvenime ir auklėjime, todėl M. S. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Taip pat nurodė, kad su atsakovu neina susitarti ir bendru sutarimu nusistatyti jo bendravimo tvarkos su dukterimi, kurios nuo gimimo jis praktiškai visiškai nelanko. Ieškovė teismo prašo nustatyti atsakovo bendravimo su mažamete dukterimi tvarką bei nurodė, kad jos prašoma bendravimo tvarka nepažeis dukros interesų bei poreikių, užtikrins teisę bendrauti su abiem tėvais.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma ir pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Byloje yra pateikta VTAS išvada, kurioje nurodyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AT-780 ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Su šeima yra dirbamas socialinis darbas, teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje stebimi teigiami pokyčiai ieškovės atžvilgiu. Ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus: D. S. ir M. S., gimusias (duomenys neskelbtini) bei M. S., gimusią (duomenys neskelbtini) N. D. ir M. tėvas yra A. S., kuris mirė 2011 m. liepos 17 d. Mergaitės gauna 175 eurų našlaičių pensiją. Abi mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Mažametė M. S. auga namuose. R. S. deklaruota ir gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Moteris kartu su nepilnametėmis dukromis gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Keturių kambarių butas yra su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. R. S. augina mažametę dukrą namuose, gauna išmoką už vaiką 28,50 eurų. Ieškovės teigimu, atsakovas beveik nebendrauja su dukra, neteikia pakankamai išlaikymo. Tėvas buvo atvykęs pas dukrą du kartus, atnešė maistelio, sauskelnių ir servetėlių. Atsakovas gyvena kartu su tėvais V. ir K. P., jų namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad susipažino ir sutinka su ieškiniu. Jis sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta butų nustatyta su motina, kadangi ji rūpinasi vaiku tinkamai. Sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 100 eurų ir sutinka, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma bendravimo tvarka. Vyras teigė, kad šių metų liepos mėnesio pabaigoje planuoja įsidarbinti. Atsakovas nurodė, kad sutinka pasirašyti taikos sutartį su ieškove. VTAS nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi dukra, atitinkamai nustatytina bendravimo tvarka, kuriai tėvas neprieštarauja. Iš tėvo priteistinas išlaikymas vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė R. S. ir atsakovas V. P. turi nepilnametę dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. P. nepateikė byloje atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės R. S. pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės bei VTAS paaiškinimais, kad nepilnametė M. S. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnametei M. S. gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro jog M. S. gyventų su juo, teismas sprendžia, jog nepilnametės M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove R. S., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas byloje nepareiškė prieštaravimų dėl prašomos vaikui išlaikymo sumos, atsiliepimo nepateikė, ieškovės ir VTAS teigimu, atsakovas sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog prašomas priteisti 100 eurų per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros M. S. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas 100 eurų dydžio išlaikymas dukrai M. S. iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkas, 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. S..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M. S. gyvena su motina, tėvai nesusituokę, gyvena atskirai, nėra nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra, todėl ieškovė prašo nustatyti šią tvarką. Byloje pateiktoje VTAS išvadoje yra nurodyta, kad nepilnametės dukros tėvas neprieštarauja bendravimo tvarkai, kurią siūlo nustatyti ieškovė. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės galimai sudaromas kliūtis nepilnametei dukrai bendrauti su jos tėvu. Be to, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimo santykiai su vaiku nėra tęstinio pobūdžio, tėvas dukrą nuo jos gimimo dienos iki šiol aplankė tik kelis kartus. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atitiktų šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nustatytina bendravimo tvarka paskatins palaikyti artimesnius tėvo ir dukros tarpusavio ryšius bei užtikrins bent minimalų jų bendravimą.

Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, vertinant ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė dėl to prieštaravimų bei remiantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ir kita bylos medžiaga, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka: tėvas V. P. su dukra M. S. bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val.; V. P. netrukdomai galės bendrauti su dukterimi tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose bei gauti informaciją iš vaiko motinos apie jo sveikatos būklę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2283-9101, kurio pagrindu ieškovei R. S. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-8457, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. S. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 199,75 eurų advokato užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, ieškinys tenkintinas visiškai, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 36 eurų žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 100 eurų = 1200 eurų x 3 proc. = 36 eurai), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 eurų (vieną šimtą eurų) nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, sumokant tiesiogiai vaiko motinai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti M. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti M. S., gim. 2016 m. balandžio 2 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. P. ir nepilnametės dukros M. S. bendravimo tvarką: V. P. su dukra M. S. bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val.; V. P. netrukdomai galės bendrauti su dukterimi tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose bei gauti informaciją iš vaiko motinos apie jo sveikatos būklę.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 199,75 eurus (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus septyniasdešimt penkis centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36 eurus (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.