Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2639-160/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2S-2639-160/2014
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00554-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Smirnovienė
Kreditorius
S. S.
Skolininkas
O. M., N. M.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2639-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00554-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo S. S. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarties nustatyti skolininkams O. M. ir N. M. papildomą terminą sprendimo įvykdymui ir skirti baudą (pareiškėja – antstolė T. G.).

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė T. G. prašė skirti O. M. ir N. M. už teismo sprendimo nevykdymą iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo S. S. naudai bei nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Paaiškino, kad 2014-04-10 priėmė vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-255-181/2012, kuriuo O. M. ir N. M. įpareigoti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,36 ha miško, esančio S. S. priklausančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, taškuose 9-1, besiribojančiuose su O. M. ir N. M. žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2013-11-06, tačiau iki šiol sprendime nustatyto įpareigojimo pašalinti mišką O. M. ir N. M. pilnai neįvykdė – žemės sklype liko neištrauktų medžių kelmų.

Skolininkė N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendimą įvykdė tinkamai, sklypas suartas tris kartus, medžių kelmų ištraukė kiek galėjo.

Skolininkas O. M. paaiškino, kad žemės sklype padaryta viskas kas įmanoma. Sklype augo apie 500 medžių, todėl visų medžių kelmų ištraukti neįmanoma.

Išieškotojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklausančiame žemės sklype visi medžių kelmai nebuvo pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-09-26 nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė skolininkams O. M. ir N. M. vieno mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2012-12-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-255-181/2012; skyrė skolininkams O. M. ir N. M. 10 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo S. S. naudai. Padarė išvadą, jog skolininkai teismo sprendimo iki galo neįvykdė, nes išieškotojui priklausančiame žemės sklype liko 15 neišrautų nupjautų medžių kelmų, likusių po skolininkų neteisėtai pasodinto miško, kurį teismas įpareigojo pašalinti. Kadangi skolininkai dėjo pastangas sprendimo įvykdymui ir didesniąją dalį kelmų pašalino, todėl skolininkams nustatytas 1 mėnesio terminas įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą bei paskirta 10 Lt dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo S. S. naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Išieškotojas S. S. atskiruoju skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį dėl papildomo termino sprendimui įvykdyti nustatymo ir paskirti skolininkams O. M. ir N. M. 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną įvykdyti sprendimą dieną nuo antstolės kreipimosi į teismą datos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo naudai. Paaiškino, kad pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, sprendime nustatytos prievolės ir terminai yra privalomi ne tik skolininkams, bet ir teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio ar jo vykdymo tvarkos, t. y. negalėjo nustatyti papildomo termino teismo sprendimui įvykdyti. Papildomo termino nustatymas taip pat sukuria neaiškumą dėl paskirtos baudos skaičiavimo pradžios – nurodyta, jog paskirta bauda skaičiuojama nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, nors yra nustatytas papildomas terminas sprendimo įvykdymui taip pat nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Skolininkai neatlygintinai ir neteisėtai išieškotojui priklausančiu žemės sklypu naudojasi nuo 2006 m., byla teisme dėl neteisėtai pasodinto miško pašalinimo buvo nagrinėjama nuo 2010 m., antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo teisme nagrinėjamas pusę metų, todėl papildomas terminas sprendimui įvykdyti prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atitinkamai ir paskirtos baudos dydis yra per mažas, nes dėl skolininkų veiksmų 8 metus negalėjo naudotis žemės sklypu, vykdyti veiklą ir gauti pragyvenimui skirtas pajamas, deklaruoti sklypą tiesioginėms Europos Sąjungos išmokoms gauti, daug išlaidų pareikalavo bylinėjimasis teisme. Skolininkai neteisėtai pasodintą mišką iškirto bei galėjo naudotis mediena ar ją pardavę gauti pajamas. Teismo sprendimas nėra vykdomas net nuo 2013-11-06, todėl siekiant kompensuoti išieškotojo praradimus, bauda turi būti paskirta nuo antstolės kreipimosi į teismą, o ne nutarties įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

Skolininkė N. M. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarties priėmimo žemės sklypas buvo dar kartą suartas, visi rasti kelmai pašalinti, todėl teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Teismo sprendimo įvykdymas užsitęsė, kadangi skolininkai nežinojo, jog reikėjo pašalinti ne tik medžius, bet ir kelmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 273 str. 1, 3 d. priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Pagal CPK 771 str. 5 d. jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad jei teismo sprendimo neįvykdo skolininkas, jei tik jis gali įvykdyti teismo sprendimu nurodytus veiksmus, jam gali būti skiriama bauda remiantis CPK 771 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Analogiškai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. civilinę bylą Nr. 3K-3-467/2014).

Vykdomosios bylos dokumentai tvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-12-01 sprendimu įpareigojo atsakovus (skolininkus) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,36 ha miško, esančio ieškovui (išieškotojui) priklausančioje žemėje (vykd. b. l. 4-6). Sprendime jo neįvykdymo pasekmės nenurodytos. Sprendimas įsiteisėjo 2013-11-06 (vykd. b. l. 2), todėl sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2014-02-06. Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo, išieškotojas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl sprendimo neįvykdymo fakto konstatavimo, o antstolis perduoti teismui aktą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Išieškotojas, siekdamas, kad jam būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau naudotis žemės sklypu ir kad jam sklypu naudotis trukdė nepašalinti medžių kelmai, turėjo teisę siekti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pagal kurią kelmai galėjo būti pašalinti ieškovo pastangomis, o atsakovai turėtų padengti ieškovo išlaidas dėl kelmų pašalinimo. Teismo sprendimo neįvykdymas antstolės buvo konstatuotas 2014-05-09 Sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (vykd. b. l. 23). Šiame akte nurodyta, kad sprendimas laikomas neįvykdytu dėl to, kad medžiai nukirsti, tačiau dirvoje (kirtavietėje) yra likę nepašalinti nukirstų medžių kamienai su šaknimis. Šį aktą antstolė teismui 2014-05-09 persiuntė prašydama skirti baudą, laikydama, kad sprendimas neįvykdytas (vykd. b. l. 25). Tačiau nei antstolė, nei išieškotojas, kuris laiko, kad palikti kelmai trukdė jam naudotis žemės sklypu, neprašė teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos CPK 284 str. nustatyta tvarka. 2014-07-03 patikrinimo aktais (b. l. 18-41) buvo fiksuota, kad skolininkams vykdant teismo sprendimą yra likę virš 15 nepašalintų kelmų. Įvertinus viso užsodinto žemės sklypo plotą (0,36 ha) ir likusių medžių kamienų skaičių, galima daryti išvadą, jog teismo sprendimo neįvykdyta dalis sudarė nedidelę visų įpareigojimų dalį. Kuo nepašalinti kelmai trukdė išieškotojui naudotis žeme, jei naudojimasis buvo būtinas ir kodėl išieškotojas, norėdamas naudotis žeme, neinicijavo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, išieškotojas argumentų nepateikė. Sprendimu atsakovai buvo įpareigoti pašalinti mišką iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teigti, kad tik skolininkai (jei jie sprendimą vykdė netinkamai) galėjo baigti teismo sprendimą įvykdyti tinkamai, pagrindo nėra. Kelmų pašalinimas galėjo būti vykdomas ir išieškotojo, išsiieškant patirtus nuostolius iš skolininkų.

CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda atlieka drausminantį poveikį, kuris yra nukreiptas į ateitį – skatina skolininką įvykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę. Skolininkams neįvykdžius dalies teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas paskyrė jiems 10 Lt baudą, skaičiuojamą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną nuo skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. 2014-10-06 skolininko O. M. pranešimas (b. l. 72) tvirtina, kad skolininkai antstolei pranešė, jog visus kelmus pašalino. Laikytina, kad atsižvelgus į neįvykdytą teismo sprendimo dalį ir tai, kad išieškotojas, teigdamas, kad jam žemės naudojimas buvo reikalingas skubiai, nesiėmė priemonių teismo sprendimą įvykdyti kitu būdu, paskirta bauda buvo pakankama priemonė skatinanti skolininkus baigti įvykdyti teismo sprendimą ir pakankama kompensacinė priemonė išieškotojui, kuris, siekdamas kuo greičiau naudotis žemės sklypu, turėjo galimybę imtis priemonių teismo sprendimą įvykdyti pakeitus jo vykdymo tvarką. Tačiau skolininkai paskelbus teismo nutartį jau žinojo, kad teismas padarė išvadą, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas tinkamai. Todėl teisingesnė baudos skaičiavimo tvarka turėjo prasidėti nuo tada, kai skolininkams tapo aišku, kad likusius kelmus reikia pašalinti, t. y. nuo teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos. Iš esmės teismo nutartis paliekama galioti, pataisant baudos skaičiavimo pradžią nuo teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos – nuo 2014-09-26.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Pataisyti nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad bauda skaičiuojama nuo 2014-09-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos (nuo 2014-09-26).

Teisėja Zita Smirnovienė