Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Revena“ ieškinį atsakovui I. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dalis turto, kuris buvo nurašytas, buvo įsigytas 2016 m. gruodžio – 2017 m. balandžio mėnesiais, o turto nurašyme akte priežastys nurodomos kaip „sugedimas“, „sulaužymas“. Realiai buvo nurašomi praktiškai nauji daiktai, kuriems net sugedus turėjo būti taikomas garantinis terminas. Atsakovas bankroto administratoriui nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų būtinybę nurašyti minėtą turtą, o turtas buvo nurašytas ieškovui iš esmės esant nemokiam. Atsakovas, nepaisydamas nei prastos įmonės finansinės padėties, nei kitų įmonės kreditorių interesų, nurašydamas ir galimai iššvaistydamas bendrovei priklausantį turtą, ieškovui padarė žalos. Dėl tokių atsakovo veiksmų ne tik sumažėjo bankrutuojančios bendrovės turtas, bet ir buvo grubiai pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, jų galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą.

4. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu bei matydamas, kad įmonė yra faktiškai nemoki, privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti bendrovės kreditorių interesus ar pabloginti įmonės finansinę būklę. Tačiau atsakovas pasielgė visiškai priešingai - ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet ir nurašė bei galimai iššvaistė ieškovui priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmai atsakovas aiškiai padarė žalos bendrovei, todėl privalo ją atlyginti.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš atsakovo negauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-09-28 nutartimi UAB „Revena“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai (1 t., b. l. 15-17). Atsakovas I. M. skirtingais laikotarpiais keturis kartus buvo ieškovo vadovu, jis taip pat vadovavo įmonei nuo 2017-02-23 iki bankroto bylos jai iškėlimo (1 t., b. l. 43-53). Iš UAB „Revena“ 2017-05-31, 2017-06-30, 2017-07-11 ir 2017-07-31 Ilgalaikio turto nurašymo aktų matyti, jog laikotarpiu nuo 2017-05-31 iki 2017-07-31 buvo nurašyti 39 ieškovo turto objektai (1 t., b. l. 54-57). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-20 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018-09-18 nutartį, kuria UAB „Revena“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 119-125).

7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 60 739,87 Eur žalos atlyginimo ir nurodo, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu bei matydamas, kad įmonė yra faktiškai nemoki, privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti bendrovės kreditorių interesus ar pabloginti įmonės finansinę būklę. Tačiau atsakovas pasielgė visiškai priešingai - ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir nurašė bei galimai iššvaistė ieškovui priklausantį turtą. Teismas su tokiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017-09-28 nutartimi UAB „Revena“ iškėlė bankroto bylą būtent pagal atsakovo UAB „Revena“ vadovo I. M. pareiškimą, bet, kaip buvo nurodyta teismo 2018-09-18 nutartyje pripažinti UAB „Revena“ bankrotą tyčiniu, tai buvo padaryta nesavalaikiai.

8. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas keliais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala (LAT 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžia vadovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus (LAT 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, kad įmonės vadovo atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

9. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti minėta 2018-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tiek nurodytoje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-20 nutartyje yra konstatuota, jog atsakovo neteisėti veiksmai prieš pat bankroto bylos UAB „Revena“ iškėlimą jo valdomai ir jokios ekonominės veiklos nevykdančiai įmonei buvo sąmoningas siekis išvengti atsiskaitymo su atsakovės kreditoriais; turto nurašymas buvo atliktas likus keliems mėnesiams iki UAB „Revena“ bankroto bylos iškėlimo, panašiu metu kaip ir 225 000 Eur sumos pervedimas UAB „Revena Group“ bei užskaitymo aktų sudarymas, vykstant daugybei teisminių procesų dėl skolų išieškojimo iš UAB „Revena“, todėl teismai sprendė, kad turto nurašymas buvo iš esmės sąlygotas ne objektyvaus būtinumo, tačiau sąmoningo siekio tokiu būdu sumažinti turimą įmonės turtą.

11. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

12. Nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2017-05-31 iki 2017-07-31 buvo nurašyti 39 ieškovo turto objektai, nurodyti Ilgalaikio turto nurašymo aktuose ir detalizuoti pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, bendrai 60 739,87 Eur sumai. Kaip patvirtino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, nurašyto turto atsakovas ieškovo bankroto administratoriui neperdavė. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui bei jo kreditoriams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tokiu būdu, esant visoms būtinoms sąlygoms atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas daro išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimo išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo BUAB „Revena“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo BUAB „Revena“ (į. k. 303161905) naudai iš atsakovo I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 739,87 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (60 739,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. M. valstybės naudai 1 136,00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.