Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Per laikotarpį nuo privalomųjų nurodymų surašymo buvo atlikta daugybė veiksmų, dėl ko šiuo metu gyvenamosios teritorijos 0,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo padidintas iki 1,0665 ha dydžio. Tai patvirtina pridedami dokumentai ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro pažyma. Dėl minėtų žemės sklypų pertvarkymo didelė dalis savavališkai pastatytų statinių atsidūrė gyvenamosios teritorijos ribose. Dėl kitų statinių yra reikalinga rengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą trijų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba iki konkretaus termino.

Taigi, liko dar keli statiniai Varėnos raj., (duomenys neskelbtini), kuriems surašyti privalomieji nurodymai, ir siekiant juos įvykdyti, reikalinga rengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą – keisti pagrindinę naudojimo paskirtį ir gretimų žemės sklypų ribas, numatyti miško naudmenų pavertimą kitomis naudmenomis.

Visi pareiškėjos žemės sklypai ribojasi vienas su kitu ir natūroje nėra jokių ribų. Pareiškėja, nebūdama matininke ir neturėdama specialių žinių, net nežinojo natūroje tikslių namų valdos ribų. Nuo 2005 iki 2018 m. palaipsniui ji vykdė sodybos pastatų renovaciją. Susiklostė tokia situacija, kad dalis renovuotų ir pastatytų statinių atsidūrė miško paskirties žemėje. Todėl pareiškėjai, kaip turto savininkei ir statytojai, yra surašyti privalomieji nurodymai.

2021-06-01 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu byloje Nr. eI3-247-505/2021 (toliau – 2021-06-01 sprendimas) ir 2022-05-18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi byloje Nr. eA-504-624/2022 buvo nuspręsta pratęsti pareiškėjai Inspekcijos 2019-10-30 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191030-00111 ir Nr. PNSSP-20-191030-00112, 2019-10-31 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191031-00114, 2019-11-04 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191104-00115 ir Nr. PNSSP-20-191104-00116, 2019-11-07 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191107-00119, Nr. PNSSP-20-191107-00120 ir Nr. PNSSP-20-191107-00121, 2019-11-13 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191113-00124, Nr. PNSSP-20-191113-00125 ir Nr. PNSSP-20-191113-00126, 2019-11-15 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191115-00127 ir Nr. PNSSP-20-191115-00128 įvykdymo terminus iki 2022-10-30.

2020-08-14 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius išdavė įsakymą Nr. DV-661, pagal kurį buvo pradėtas rengti miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Varėnos raj., Merkinės sen., (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitos paskirties žemės sklypo, esančio Varėnos raj., Merkinės sen., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus (keisti gretimų žemės sklypų ribas, neatsižvelgiant į pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, prijungiant sklypų paskirtį atitinkančias naudmenas). Šio įsakymo pagrindu buvo parengtas dviejų žemės sklypų pertvarkymo projektas ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-18 įsakymu NR. DV-814 patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Varėnos raj., Merkinės sen., (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo, esančio Varėnos raj., Merkinės sen., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-77690).

Tokiu būdu pareiškėjai priklausantis 0,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., Merkinės sen., (duomenys neskelbtini), (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos )) buvo padidintas ir šiuo metu yra įregistruotas iki 1,0665 ha dydžio. Todėl visi statiniai, kurie yra šiame sklype, laikytini pastatytais teisėtai ir šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Kiti keli statiniai, kuriems buvo surašyti savavališkos statybos aktai, gali būti įteisinti, tačiau reikalinga rengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą – miško naudmenų pavertimą kitomis naudmenomis, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir gretimų žemės sklypų ribas. Rengiant ankstesnį 2020-08-14 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. DV-661 pagrindu žemės pertvarkymo projektą, Varėnos rajono savivaldybė to neleido daryti, nurodydama, kad negali organizuoti tokio projekto, nes yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tiems patiems sklypams pertvarkyti. Šią aplinkybę patvirtina 2022-03-29 Varėnos savivaldybės administracijos raštas. Dėl kito projekto rengimo yra sudaryta sutartis su A. V.. Parengus ir patvirtinus naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus nustatytų statinių, kurių statybai net nereikalingas projektas ar leidimas, statyba būtų taip pat galima ir nepažeistų jokių teisės aktų. Taigi, tiek savavališkos statybos padarinių šalinimas įteisinant savavališką statybą, tiek nurodymo pašalinti pažeidimus nenugriaunant statinių įvykdymas yra objektyviai įmanomas ir galimas pertvarkius žemės sklypus, kas šiuo metu yra atliekama.

Taip pat yra baigiamas rengti ir miškotvarkos projektas, pagal kurį turėtų būti įteisintos įrengtos aikštelės.

2004-10-04 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 4.7 papunktyje numatyta, kad rengiant projektą numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Taigi šiuo metu bus pradėtas rengti naujas projektas, kuris, tikėtina, gali užtrukti tokį pat laiką – beveik trejus metus.

Be to, pareiškėja pažymėjo, kad jai yra 72 m., ji yra didelės rizikos grupėje, jau ne vieneri metai nustatytas invalidumas, 2022 m. liepos mėn. atlikta antra širdies stentavimo operacija, nustatytas onkologinis susirgimas, atlikta žarnyno operacija, 2022-12-07 atlikta sudėtinga stuburo operacija. Dėl sveikatos būklės jai sudėtinga suvokti kai kurių administracinių procedūrų reikalingumą ir tai dar labiau apsunkina jos galimybes. Tačiau ji deda maksimalias pastangas sutvarkyti dokumentus.

Naujam projektui įgyvendinti ir tokiems darbams atlikti taip pat reikalingas terminas, per kurį būtų įmanoma pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, kurios susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalį – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, todėl, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėja prašo teismo pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus.

Savavališkos statybos aktais nustatyta, kad pareiškėjos miškų ūkio paskirties sklype pastatyti statiniai pagal jų parametrus priskirtini neypatingųjų bei nesudėtingųjų statinių kategorijoms.

Iš pareiškėjos pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-09-23 išrašo (registro Nr. 38/13534) matyti, kad visam 1,0665 ha ploto sklypui, be kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat nustatytas ir taikytinas apribojimas – „Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis)“. Iš Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNURA-20-221031-00063 (toliau – Aktas Nr. PNURA-20-221031-00063) esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-09-29 išrašo (registro Nr. 38/13531) yra žinoma, kad visas 10,4335 ha ploto sklypas yra miškų ūkio paskirties, o 98379 kv. m plotui, be kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat nustatytas ir taikytinas apribojimas – „miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis)“. Be to, visam 10,4335 ha ploto sklypui nustatytas ir taikytinas apribojimas – „Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis)“.

Taigi, pareiškėjos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirties sklype ir miškų ūkio paskirties sklype statybos darbai, atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, atitiko ir šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, t. y. statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu, Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą, o teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, ar yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus, ar jų nėra.

Įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirties sklype ir miškų ūkio paskirties sklype reikalavimus taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Miškų įstatymas bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas).

Atsižvelgiant į tai, jog savavališkai atliktų statybos darbų metu galiojęs teisinis reglamentavimas iš esmės nesikeitė ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nesudėtingųjų pastatų statybai kompleksinėje saugomoje teritorijoje yra privaloma turėti supaprastintą statybos projektą bei leidimą statyti naują statinį, neypatingojo statinio statybai privaloma turėti statybos projektą neypatingo statinio statybai bei leidimą statyti naują statinį, todėl statybos darbai, atlikti neturint šių dokumentų, yra laikomi savavališkais, o, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Pareiškėja prašo 2019-10-30 privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191030-00111 ir Nr. PNSSP-20-191030-00112, 2019-10-31 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191031-00114, 2019-11-07 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191107-00119, 2019-11-13 privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191113-00124, Nr. PNSSP-20-191113-00125 ir Nr. PNSSP-20-191113-00126, 2019-11-15 privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191115-00127 ir Nr. PNSSP-20-191115-00128 nurodytus įvykdymo terminus pratęsti trijų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba iki 2026-12-31.

Atitinkamai Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir konsoliduoto reglamento 130.2 papunkčiu, pareiškėjai taip pat surašė:

1) 2019-10-30 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191030-00113, Nr. PNSD-20-191030-00114;

2) 2019-10-31 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191031-00117, versijos Nr. 2;

3) 2019-11-04 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191104-00118, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191104-00119, versijos Nr. 2;

4) 2019-11-07 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191107-00122, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191107-00123, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191107-00124, versijos Nr. 2;

5) 2019-11-12 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191112-00127, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191112-00128, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191112-00129, versijos Nr. 2;

6) 2019-11-15 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191115-00131, versijos Nr. 2, Nr. PNSD-20-191115-00132, versijos Nr. 2.

Pareiškėja 2020-07-16 kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2021-06-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-247-505/2021 nusprendė pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies, t. y. „Pratęsti pareiškėjai B. S. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos <...> 2019 m. lapkričio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191107-00119 <...> įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. <...>“.

2022-10-31 Inspekcijos atsakingo pareigūno surašytu Aktu Nr. PNURA-20-221031-00063 konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 8 punktu ir 8.1 papunkčiu, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais, o vienas iš naujo statinio statybos tikslų yra pastatyti naują statinį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 10,8100 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) pastatė savavališkos statybos aktuose nurodytus statinius, t. y. statybos darbai priskirtini naujo statinio statybai.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, o pagal to paties straipsnio 30 dalį, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto <...>. Atitinkamai, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą bei nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų <...> požymius ir techninius parametrus numato statybos techninio reglamento STR „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, V bei VI skyriai.

Savavališkos statybos aktais nustatyta, kad pareiškėjos miškų ūkio paskirties sklype pastatyti statiniai pagal jų parametrus priskirtini neypatingųjų bei nesudėtingųjų statinių kategorijoms.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad statybos projektas rengiamas naujo neypatingojo statinio statybai, o, remiantis tos pačios dalies 6 punktu, naujo nesudėtingojo statinio statybai – supaprastintas statybos projektas. Taip pat to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad neypatingojo statinio ir naujo nesudėtingojo statinio kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais statybai leidimas statyti naują statinį yra statybą leidžiantis dokumentas. Atitinkamai konsoliduoto reglamento 3 priedo 1.2 papunktis numato, jog leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį valstybinio parko teritorijoje.

Iš pareiškėjos pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-09-23 išrašo (registro Nr. 38/13534) yra žinoma, kad visam 1,0665 ha ploto sklypui, be kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat nustatytas ir taikytinas apribojimas – „Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis)“. Iš Inspekcijos Akte Nr. PNURA-20-221031-00063 esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-09-29 išrašo (registro Nr. 38/13531) yra žinoma, kad visas 10,4335 ha ploto sklypas yra miškų ūkio paskirties, o 98379 kv. m plotui, be kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat nustatytas ir taikytinas apribojimas – „miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis)“. Be to, visam 10,4335 ha ploto sklypui nustatytas ir taikytinas apribojimas – „Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis)“.

Pareiškėjos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirties sklype ir miškų ūkio paskirties sklype statybos darbai, atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, atitiko ir šiuo metu atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, t. y. statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu, Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą, o teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, ar yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus, ar jų nėra.

Prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimo teisme tikslas – išsiaiškinti, ar yra galimas termino, nustatyto Inspekcijos privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, pratęsimas tam, kad pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. arba išardytų savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkytų statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengtų projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautų statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Be kita ko, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). To paties straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. „Teisėkūros subjektas Statybos įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalyse įvardijo esmines sąlygas, lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai, nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui“ (žr., pvz., LVAT 2014-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-1153/2014, 2013-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1474/2013).

Nagrinėjamu atveju be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirties sklype ir miškų ūkio paskirties sklype reikalavimus taip pat reguliuoja Saugomų teritorijų, Miškų bei Žemės įstatymai.

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nurodyta, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. To paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas). Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai, o 5 dalyje nurodyta, kad valstybiniuose parkuose skatinama veikla, išsauganti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai amatai ir verslai, pažintinis turizmas, pagal valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus, taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis numato, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriama žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Remiantis to paties įstatymo 21 straipsniu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus ir kt.

Atsižvelgiant į tai, jog savavališkai atliktų statybos darbų metu galiojęs teisinis reglamentavimas iš esmės nesikeitė ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nesudėtingųjų pastatų statybai kompleksinėje saugomoje teritorijoje yra privaloma turėti supaprastintą statybos projektą bei leidimą statyti naują statinį, neypatingojo statinio statybai privaloma turėti statybos projektą neypatingojo statinio statybai bei leidimą statyti naują statinį, todėl statybos darbai, atlikti neturint šių dokumentų, yra laikomi savavališkais. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.