Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1501/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2-1501/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
M. K. Čiurlionio
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1501/2009Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2. (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatytas terminas trūkstamai daliai žyminio mokesčio sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-6655-623/2009 pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovams M. K. Čiurlionio muziejui ir UAB „Fodio“ dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. K. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. F. , remdamasis 2008 m. balandžio mėn. 24 d. autorine sutartimi, pagal kurią B. F. perleido ieškovui visas turtines teises į kūrinį – leidinį (reprodukcijų albumą) „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys“ bei 2008 m. kovo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi įtvirtintais precedentais, kuriais iš tų pačių atsakovų buvo priteista ieškovei B. V. F. 200 000 Lt, šioje civilinėje byloje prašė priteisti iš solidarių atsakovų M. K. Čiurlionio muziejaus ir UAB „Fodio“ 404 390 Lt. Už pateiktą ieškinį jis yra sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad vienintelis jo pajamų šaltinis yra 801, 73 Lt netekto darbingumo pensija, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovas neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo netenkino bei per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo įpareigojo ieškovą sumokėti 7 743,90 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad klausimą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo teismas sprendžia remdamasis byloje esančiais įrodymais, o šių įrodymų nesant ar esant nepakankamai prašymas yra atmetamas, nes įstatymas neįpareigoja teismo tokiais atvejais šalinti trūkumus ir reikalauti papildomų įrodymų. Teismo nuomone, byloje pateiktų įrodymų – neįgaliojo pažymėjimo, VSDFV pažymos apie gaunamą 801, 73 Lt nedarbingumo pensiją bei pažymų apie tai, kad ieškovas šiuo metu savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi – nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes V. F. nepateikė teismui įrodymų apie turėtą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, ieškovo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų bent už paskutinius metus. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas V. F. yra patento savininkas. LITEKO duomenimis ieškovas yra gavęs nemažai pajamų pagal civilines sutartis iš UAB „Širvintų pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, dalyvavo paskolos teisiniuose santykiuose pasiskolindamas 196 000 Lt, todėl ieškovo tvirtinimas, kad pensija yra vienintelis pajamų šaltinis, teismo nuomone, prasilenkia su sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo procesu principais. Kadangi ieškovas neįrodė savo sunkios materialinės padėties, teismas jo prašymą atmetė bei įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. F. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas, spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi įvertinti prašymo pateikimo momentu esamą asmens turtinę padėtį ir spręsti, ar netenkinus prašymo nebus užtikirsta asmeniui galimybė ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Be to, teismas turi vertinti ne kažkada turėtą asmens turtą ir pajamas, bet prašymo pateikimo metu esamą asmens turtinę padėtį. Teismas turi įsitikinti, kad asmens turtinė padėtis yra sunki šiuo metu. Ieškovo nuomone, jo sunkią turtinę padėtį patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas 40 proc. darbingumo lygis, kuris atitinka antrą invalidumo grupę, VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus pažyma apie netekto darbingumo kas mėnesį gaunamą 801,73 Lt pensiją, VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymos, patvirtinančios, kad ieškovo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Teismas nepagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą vien dėl to, kad ieškovas nepateikė sąskaitų išrašų, iš kurių matyti ieškovo turėtos lėšos, bei yra duomenų apie iš kitų bendrovių gautas sumas. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė sąskaitos išrašus bei duomenis apie priteistas ir sumokėtas sumas, kurios patvirtina, kad pastaruoju metu ieškovas didelių pajamų neturėjo. Be to, pirmosios instancijos teismo minėta 196 000 Lt paskola buvo paimta 2001 metais, todėl ieškovo buvimas paskoliniuose santykiuose 8 metus nepatvirtina jo geros turtinės padėties. Ieškovo geros turtinės padėties neįrodo ir ta aplinkybė, kad jis yra patentų savininkas, nes jie patys savaime nesukuria finansinės naudos ieškovui. Jie nėra parduoti ar kitokia forma perleisti. Ieškovas, nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. kai buvo nutraukta jo santuoką, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Minėtos aplinkybės, ieškovo nuomone, patvirtina jo sunkią materialinę padėtį ir yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negalima spręsti, jog ieškovų turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

Teismas nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties ir nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Byloje yra duomenys apie ieškovui priklausančią nedarbingumo pensiją, jos dydį, nustatytą nedarbingumo lygį bei duomenys, kad ieškovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, teismas turi apsiriboti vien pateiktais įrodymais ir, kilus abejonių, negali paprašyti papildomų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-778/2009 teismas išaiškino, kad nutarus, jog ieškovas pateikė duomenis, kurie pagrindžia jo turtinę padėtį, bet nėra pakankami teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, teismas nutartyje turi išaiškinti ieškovui, kokie dokumentai iš tiesų gali pagrįsti ieškovo sunkią turtinę padėtį ir nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams šalinti, o ne formaliai išspręsti prašymą pagal pateiktus įrodymus. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo paminėti papildomi įrodymai, tai yra banko sąskaitų išrašai, duomenys apie turėtą ir perleistą turtą bei iš to gautos pajamos, leistų geriau nustatyti asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinę padėtį, tačiau šių duomenų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą, o yra pagrindas pareikalauti trūkstamų duomenų.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius ir kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, pagrindo abejoti apelianto teiginiais, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jis negali sumokėti viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nėra. Ieškovui yra nustatytas 40 procentų darbingumas, jis gauna 801,73 Lt pensiją, jokio turto ar transporto priemonių neturi, duomenų, kad per paskutinius metus būtų turėjęs didelių pajamų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimui svarbių šios bylos aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nebuvimo. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo V. F. prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, panaikinti ir ieškovo prašymą patenkinti bei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

TeisėjaiDanutė MilašienėGintaras PečiulisDonatas Šernas