Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-103-468/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2022-02-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
AN2-103-468/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02156-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-103-468/2022Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02156-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.14; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) atstovės Nedos Pranskaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutarimo, kuriuo tenkintas N. K. skundas ir panaikintas Institucijos 2021-11-23 nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „A.“ ekspertu, (duomenys neskelbtini), 2021-05-05, įformindamas techninės ekspertizės Nr. 8314 dokumentus transporto priemonei „MAN TGS 35.400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė techninės ekspertizės atlikimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nustatydamas transporto priemonei SG kodą (kitos specialiosios paskirties transporto priemonė), nesilaikė Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479, (toliau – Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai) 25 punkto, kuris nurodo, kad naudotų kelių transporto priemonių kėbulų kodus, prieš transporto priemonės įregistravimą Lietuvoje, nustato ir į registracijos liudijimą įrašo VĮ „Regitra“, o naudotoms transporto priemonėms iš ne Europos Sąjungos šalių nustato ir į techninės ekspertizės pažymą įrašo techninės ekspertizės įmonė. Protokole taip pat nurodoma, kad transporto priemonės paskutinės registracijos šalis – Austrija, o kilmės šalis – Vokietija, VĮ „Regitra“ atsisakė transporto priemonei suteikti specialios paskirties kodą motyvuodama, kad transporto priemonei gamintojo suteiktas kodas BAI – transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota kroviniams vežti, N. K. neturėjo teisės tokiai transporto priemonei suteikti specialios paskirties (SG) kodo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2021-11-23 nutarimu N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 3 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 440 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu N. K. pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutartimi N. K. skundas tenkintas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Teismas nurodė, kad, remiantis surinktais duomenimis, VĮ „Regitra“ nenustatinėja Europos Sąjungoje registruotų transporto priemonių kėbulo kodų ar specialios paskirties kodų, todėl UAB „B.“ pagrįstai kreipėsi į N. K., VĮ „Regitra“ transporto priemonę įregistravo, tai leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonė atitiko reikalavimus, tuo tarpu jokio VĮ „Regitra“ atsisakymo suteikti transporto priemonei SG kodą nebuvo. Šiuo nutarimu N. K. iš Lietuvos valstybės priteista 600 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nesutikdama su priimtu nutarimu Institucijos atstovė pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

4. Skundu Institucijos atstovė N.Pranskaitytė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, bei sumažinti N. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, N. K. galimai nėra visiškai aišku, kuo jis yra kaltinamas, tai suvaržo jo teisę gintis procese, todėl byla turėjo būti grąžinama Institucijai. Pažymi, kad transporto priemonei, kuriai buvo atlikta techninė ekspertizė, specialusis SG kodas apskritai negalėjo būti suteiktas, kadangi papildomos įrangos, skirtos perduoti betono skiedinius, sumontavimas transporto priemonėje nepakeičia pagrindinės jos paskirties, t. y. betono skiedinių vežimo arba ruošimo, kuri nėra priskirtina specialios paskirties transporto priemonių apimčiai. Nurodo, kad jeigu apylinkės teismui kilo klausimų dėl galimo Institucijos nenuoseklumo, jos pozicija byloje turėjo būti išklausyta ir klausimas išspręstas iš esmės.

4.2. Pažymi, kad klausimas, kuris yra nagrinėjamas šioje administracinio nusižengimo byloje, svarbus ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau ir kitoms techninių ekspertizių veiklą vykdančioms įmonėms. Institucijos atstovės teigimu, N. K. galimai atlieka neteisėtus veiksmus, kurie privalo būti sustabdyti. Atstovė taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad priteista suma yra per didelė bei neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų. Pažymi, kad byla išnagrinėta per vieną posėdį, rengtas tik vienas procesinis dokumentas (iki 7 lapų), N. K. atstovė posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai į teismo posėdį nevyko, kas ženkliai sumažina patirtus kaštus.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Institucijos skundą N. K. atstovė advokatė A.Maumevičė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą, 550 Eur pripažinti proceso išlaidomis, patirtomis dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, ir priteisti jas iš Lietuvos valstybės N. K. naudai.

5.1. Nurodo, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 25 punktas negali būti aiškinamas ir taikomas aklai bei atsietai nuo kitų teisės aktų nuostatų, įskaitant Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, 63¹ punktą, kuris numato, kad VĮ „Regitra“ nustato naudotų ir transporto priemonių registre neregistruotų transporto priemonių kėbulų kodus pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu. Kai transporto priemonės kodo nėra kilmės dokumente, VĮ „Regitra“ atsisako registruoti transporto priemonę ir nukreipia klientą į techninių ekspertizių įmonę transporto priemonės duomenims nustatyti, klientas, tą žinodamas, gali nesikreipti į VĮ „Regitra“ ir iš karto kreiptis į techninės ekspertizės įmonę. Pažymi, kad šiuo atveju transporto priemonės kilmės dokumente (registracijos liudijime) nebuvo specialios paskirties kodo, tačiau transporto priemonė visiškai atitiko visus reikalavimus, kad ji, remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, būtų laikoma specialios paskirties ir jai būtų suteiktas SG kodas.

5.2. Atstovė nesutinka, kad tikrintai transporto priemonei negalėjo būti suteiktas specialios paskirties (SG) kodas, nurodo, kad ji be kėbulo turi betono siurblį – specialią įrangą atlikti specialias funkcijas, t. y., tiekti betoną į konkrečią statybvietės vietą, pateikia kitų transporto priemonių, kurioms ekspertizių metu buvo suteiktas specialios paskirties kodas SG, nuotraukas, nurodo, kad transporto priemonėms, turinčioms vien kėbulą kroviniui (betonui) gabenti (kėbulo kodas BAI) UAB „Auto ekspertas“ niekada nesuteikė specialios paskirties kodas. Pažymi, kad protokole ir nutarime nurodomas teiginys, kad VĮ „Regitra“ atsisakė transporto priemonei suteikti specialios paskirties kodą, yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi jokio atsisakymo niekada nebuvo. Atstovė taip pat nesutinka, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinama Institucijai papildymui, nurodo, kad šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Atstovės vertinimu, Institucija tik imituoja N. K. tariamai pažeistų teisių gynimą, nurodo, kad pats N. K. bylos nagrinėjimo metu teismui labai aiškiai parodė, kad kaltinimas jam yra aiškus ir kad bylą galima pilnai nagrinėti. Atstovė taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog liko neišklausyta Institucijos pozicija, nurodo, kad pati Institucija 2022-01-19 pateikė prašymą teismui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atstovės vertinimu, tai, ką daro N. K. konkurentai, šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kadangi konkurentų veiksmų pagrįstumas ir (ar) jų teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas.

5.3. Atstovė nesutinka su Institucijos teiginiais, jog buvo priteista per didelė procesinių išlaidų suma, nurodo, kad šioje byloje buvo rengtas skundas, dalyvauta teismo posėdyje, rengtas prašymas VĮ „Regitra“, rengtas prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, su kuriuo buvo pateikti ekspertizės Nr. 8666 dokumentai, teiktas prašymas dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo, analizuota ir vertinta visa bylos medžiaga, susipažinta su Institucijos prašymu dėl nutarimo panaikinimo ir bylos grąžinimo. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylose neturėtų būti sudaroma tokia situacija, kai skųsti nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neapsimokėtų, kadangi skundo tenkinimo atveju atlyginamos bylinėjimosi išlaidos viršytų skirtą baudą, tokiu būdu sudarant ydingą praktiką, dėl kurios asmenys būtų priversti susitaikyti su nepagrįstais ir neteisėtais sprendimais vien dėl to, kad nepatirtų didesnių su pažeistų teisių gynimu susijusių išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nurodydama, kad N. K. galimai liko neaiški jam pareikšto kaltinimo esmė, liko neištirta, ar N. K. tikrintai transporto priemonei galėjo būti suteiktas specialios paskirties (SG) kodas, priteistos ženkliai per didelės bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos atstovės apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos visos N. K. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės ir surinkti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas, kad N. K. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 440 straipsnio 3 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylos grąžinimo institucijai

8. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vis dėlto, remiantis teismų praktika, toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl pastarojo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali, nebuvo tinkamai suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis.

9. Pažymėtina, kad reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 609 ir 618 straipsniuose. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

10. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia Institucijos atstovė, N. K. nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas (ANK 440 straipsnio 3 dalis), nurodytas nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta bei N. K. atlikti galimai neteisėti veiksmai (neturėjo teisės transporto priemonėms suteikti specialios paskirties kodo, bet jį suteikė). Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama nutarime nurodyto kaltinimo ribose, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų bei skundo apylinkės instancijos teismui akivaizdu, kad pastarajam abejonių dėl jam suformuoto administracinio kaltinimo bei veiksmų, kuriais jis kaltintas pažeidęs ANK 440 straipsnio 3 dalies bei Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų nuostatas, nekilo, iš jo apylinkės teismui skunde dėstomų argumentų matyti, jog N. K., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, ginčijo aplinkybes, susijusias būtent Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų nuostatų aiškinimu, iš ko darytina išvada, kad administracinio nusižengimo esmė asmeniui buvo aiški ir suprantama.

11. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas, surašytas N. K., ir jo pagrindu priimtas Institucijos nutarimas, atitinka įstatymo šiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju N. K. teisė į gynybą nebuvo pažeista, o vien tai, kad asmens atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, negali būti pagrindu grąžinti bylą Institucijai siekiant papildyti kaltinimą. Kaip jau minėta, sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Institucijos atstovė skunde apygardos teismui nenurodė, kad byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą ar kad iš protokole ar nutarime nurodytų duomenų sunku nustatyti tam tikras bylos aplinkybes, tuo tarpu nesant šių pagrindų sprendimas grąžinti bylą institucijai būtų vertinamas kaip formalus. Skunde dėstomi minėtų procesinių dokumentų trūkumai, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytini esminiais ir pagrindžiančiais išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą.

Dėl N. K. veiksmų teisėtumo

12. N. K. Institucijos buvo kaltinamas pažeidęs Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 25 punkto nuostatas, pagal kurias naudotų kelių transporto priemonių kėbulų kodus, prieš transporto priemonės įregistravimą Lietuvoje, nustato ir į registracijos liudijimą įrašo VĮ „Regitra“, o naudotoms transporto priemonėms iš ne Europos Sąjungos šalių nustato ir į techninės ekspertizės pažymą įrašo techninės ekspertizės įmonė. Šio teisės akto pagrindu, Institucijos manymu, kėbulo kodą turėjo nustatyti ne N. K., bet VĮ „Regitra“. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, nuostatų. Šių taisyklių 63¹ punktas numato, kad VĮ „Regitra“ pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu nustato naudotų ir transporto priemonių registre neregistruotų transporto priemonių kėbulų kodus. Taigi, remiantis šiuo išaiškinimu, VĮ „Regitra“ pati nenustato transporto priemonių kėbulų kodų, tą daro jai pateiktų dokumentų pagrindu, perrašo jį iš transporto priemonės kilmės dokumentų.

13. Kad būtent taip atliekamos nurodytos kėbulo kodo priskyrimo procedūros, patvirtino ir VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, iš kurio rašto matyti, jog VĮ „Regitra“ nenustatinėja Europos Sąjungoje registruotų transporto priemonių kėbulo kodų ar specialios paskirties kodų, jei jų nėra nurodyta pareiškėjų pateiktuose ES transporto kilmės ar patvirtinimo dokumentuose, tais atvejais, kai pradiniuose transporto priemonės kilmės dokumentuose nėra duomenų apie transporto priemonės kėbulo kodą ir/ar specialios paskirties kodą, pareiškėjas gali pateikti Taisyklių 44¹ punkte nurodytus patvirtinimo dokumentus: Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės pažymą (dėl faktinių duomenų nustatymo), Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės pažymą (dėl individualus patvirtinimo), Lietuvos Respublikos nacionalinio individualaus patvirtinimo liudijimą, Europos Sąjungos komplektinės transporto priemonės atitikties liudijimą, Europos Sąjungos sukomplektuotos transporto priemonės atitikties liudijimą, Europos Sąjungos patvirtintas mažomis serijomis gaminamų komplektinių transporto priemonių tipų atitikties liudijimą, Europos Sąjungos individualaus patvirtinimo liudijimą (b. l. 93). Iš VĮ „Regitra“ 2021-11-10 rašto matyti, kad taip ir buvo padaryta – 2021-05-07 transporto priemonė buvo įregistruota UAB „A.“ 2021-05-05 išduotos techninės ekspertizės pažymos Nr. 8314 pagrindu (b. l. 30-40), taigi, UAB „B.“ pagrįstai kreipėsi ne į VĮ „Regitra“, o į UAB „A.“, siekdama įsigytai transporto priemonei nustatyti specialios paskirties kodą.

14. Nors Institucijos atstovė kelia klausimą, ar N. K. tikrintai transporto priemonei apskritai galėjo būti suteiktas specialios paskirties (SG) kodas, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ raštų, šiai įstaigai abejonių dėl transporto priemonės atitikimo teisės aktų reikalavimams nekilo, transporto priemonė 2021-05-07 buvo įregistruota, todėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodomi teiginiai, kad VĮ „Regitra“ atsisakė transporto priemonei suteikti specialios paskirties kodą, yra neatitinkantys objektyvių bylos duomenų. Taip pat pažymėtina, kad N. K. buvo inkriminuotas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 25 punkto nesilaikymas, t. y. nesivadovavimas nustatyta tvarka (veiksmų eiga) dėl kėbulo kodo nustatymo, tuo tarpu netinkamas ekspertizės atlikimas nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjmo dalykas, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su transporto priemonės charakteristikomis, plačiau nepasisakoma.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog N. K. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 440 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Pažymėtina, kad tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucijos surinkti ir teismui pateikti duomenys leidžia teigti, kad administracinio nusižengimo protokole N. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

Dėl proceso išlaidų

16. Institucijos atstovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su N. K. priteistomis proceso išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti, mano, kad jos yra per didelės. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu N. K. pateikė teismui duomenis, jog jo patirtos proceso išlaidos sudaro 1 200 Eur, pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, jos apmokėjimo kvitą (b. l. 62-65), apylinkės teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir N. K. iš Lietuvos valstybės priteisė 600 Eur advokato pagalbai apmokėti.

17. Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja nurodytų išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021-03-19 nutarime byloje Nr. 10-A/2020 yra išaiškininęs, kad valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) baudžiamajame ar administraciniame procese jį išteisinus, todėl šis klausimas nagrinėjamoje byloje spręstas pagrįstai. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 600 Eur.

18. Nors, Institucijos vertinimu, ir tokia suma yra per didelė, iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. atstovė šiame procese atliko daug procesinių veiksmų: rengė skundus, dalyvavo teismo posėdyje, rengė prašymus VĮ „Regitra“, teismui, susipažino su bylos medžiaga, todėl neabejotina, jog N. K. patyrė tam tikras procesines išlaidas. Pažymėtina, kad tik dėl N. K. ir advokatės aktyvių veiksmų pateikiant skundą apylinkės teismui buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, todėl, apygardos teismo vertinimu, jiems priteista pinigų suma nėra pernelyg didelė ir neproporcinga proceso apimčiai. Teismo manymu, administracinio nusižengimo bylose neturėtų būti sudaroma tokia situacija, kai asmuo vengia skųsti, jo vertinimu, nepagrįstus ir neteisėtus institucijų ar teismo sprendimus, vien dėl to, kad nepatirtų didesnių su pažeistų teisių gynimu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo N. K. priteistų procesinių išlaidų dydis paliekamas nepakeistas.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. K. atstovė advokatė A.Maumevičė apygardos teismui pateikė prašymą pripažinti 550 Eur advokato pagalbai patirtų išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir jas priteisti iš Lietuvos valstybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytas procesinis dokumentas yra gana didelės apimties (20 lapų), jame išsamiai išdėstoma N. K. ir jo atstovės pozicija Institucijos atstovės apeliacinio skundo argumentams. Vis dėlto, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad advokatės prašoma priteisti pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad buvo rengtas tik vienas procesinis dokumentas, byla nagrinėta rašytine tvarka, o atsiliepime į Institucijos atstovės apeliacinį skundą išdėstomi motyvai iš dalies sutampa su N. K. skundo apylinkės teismui turiniu, yra per didelė, todėl iš Lietuvos valstybės N. K. priteistina 300 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovės Nedos Pranskaitytės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutarimą palikti nepakeistą.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos transporto saugos administracijos, N. K. naudai priteisti 300 Eur apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė