Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1) 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 38 MGL dydžio bauda;

2) 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 29 paros arešto. Uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones;

3) 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 1 m. laisvės apribojimo. 2020 m. birželio 7 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (2021 m. sausio 17 d.) bausmė atlikta;

4) 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti UAB „Romvista“ nusikalstama veika padarytą 600 Eur turtinę žalą iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2046-932/2019, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d. 21.41 val., Varėnos (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 13 d. 11.13 val. (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. sausio 15 d. 00:15 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi, stengsis nevairuoti transporto priemonių, ir parodė, kad nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ar psichinėms medžiagoms ar psichinių ligų nesigydė, nėra įrašytas į tokias įskaitas. Teisių vairuoti transporto priemones niekada nėra turėjęs, nors vairuoti moka, bet jam nesisekė teorija. Alkoholį vartoja išeiginių metu. 2019 m. birželio 6 d. jis išgėręs važiavo į parduotuvę nusipirkti maisto ir jį grįžtant naktį sustabdė policija. Už tai jam baudžiamuoju teismo įsakymu buvo paskirta 29 paros arešto, uždraudė vairuoti transporto priemones trejiems metams ir skyrė baudą. Po šio baudžiamojo įsakymo jis vaikščiojo į Probacijos tarnybą, kur darbuotoja jam išaiškino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo, sąlygas ir teisines pasekmes už vengimą ją vykdyti. Jis žinojo, kad jam už vengimą vykdyti paskirtą bausmę gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai žinodamas, jis 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 21.41 val. kelyje A4, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jam reikėjo nuvežti stalus su kėdėm, ardė kavinę, vairuotojas, kuris turėjo vairuoti buvo išgėręs, todėl jis sėdo prie vairo ir važiavo. Taip pat 2021 m. sausio 13 d. apie 11.13 val. jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), jį sustabdė degalinėje, nes neturėjo draudimo. Jis važiavo, nes vežiojo statybines medžiagas, norėdamas užsidirbti. Niekas neatėjo dirbti, todėl teko vairuoti jam. Be to, 2021 m. sausio 15 d. apie 00.15 val. jis važiavo namo iš Akropolio, nes ten dirbo, baigė vėlai, nebuvo kam vairuoti, reikėjo grįžti namo. Automobilis VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, jis yra darbinis. Jis stengiasi nevairuoti transporto priemonių, žino atsakomybę ir pasekmes, tačiau kai nėra kitos išeities ir atsiranda būtinybė, tada vairuoja (b. l. 50).

Iš 2021 m. kovo 10 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir - Vilniaus regiono skyrius) rašto matyti, kad Vilniaus regiono skyrius nuo 2019 m. liepos 17 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Nurodoma, kad A. B. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 15 d., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl siūloma A. B. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 6).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (b. l. 10-11).

Pagal 2019 m. liepos 18 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, Vilniaus regiono skyriuje 2019 m. rugpjūčio 21 d. A. B. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 3 metus naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones, sąlygomis ir vykdymo tvarka (b. l. 12-14).

Iš 2021 m. balandžio 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. sausio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti). Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 24-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d., teismo baudžiamuoju įsakymu A. B., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui. Kaltinamasis Vilniaus regiono skyriuje nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytinai supažindintas su minėta baudžiamojo poveikio priemone, taip pat jos nevykdymo pasekmėmis. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. B. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones. Kita vertus, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ne vieną kartą vairavo automobilį - 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 15 d. Tą pripažino ir pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad kaltinamasis neleistinai elgėsi ne vieną kartą per neilgą laiką nuo baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo dienos. Tai rodo, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikyta piktybiškai ir sistemingai, todėl konstatuotina, kad A. B. vengia ją atlikti.

Esant visoms aplinkybėms, pripažintina, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 53-54, 55).

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). A. B. anksčiau kelis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 21-23), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 24-43), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 44, 45). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tuo tarpu šiuo atveju padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 10 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė (lygi maksimaliam dydžiui), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje kardomųjų priemonių neskirta, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.