Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2013-11-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, jam paskirta 40 MGL (5 200 Lt) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2019 m. birželio 6 d., apie 00.20 val., Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 83, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiamas kaltinamasis A. B. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį 2019 m. birželio pradžioje trims mėnesiams išsinuomojo iš J. S. (J. S.). 2019-06-05, apie 19.00-20.00 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė alų - maždaug 4 vnt., po 0,5 l talpos, ir porą stikliukų degtinės. Alkoholį vartojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 23.30 val. sėdo į automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Mindaugo g., Vilniuje. Nuvažiavęs nusipirko maisto prekių ir važiuojant atgal, prie namų Dariaus ir |Girėno g., ties pastatu Nr. 83, jį sustabdė policijos ekipažas. Jam pareigūnai davė du kartus pūsti į alkotesterį. Vieną kartą jam buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, o antrą kartą - 1,54 promilės girtumas. Policijos pareigūnams nesipriešino ir prisipažino vairavęs neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. (D. K.) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2019-06-06, apie 00.20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš Mindaugo g. 11, Vilniuje, išvažiavo automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuodami Dariaus ir Girėno gatve, pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo sustabdytas Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 83. Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad jo vairuotojas yra A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus - iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Paklausus automobilio vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė neigiamai. Patikrinus automobilio vairuotojo blaivumą alkotesteriu, apie 00.27 val. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas. Vėliau, apie 00.51 val., pakartotinai patikrinus vairuotojo blaivumą, nustatytas 1,54 promilių girtumas. Automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 22). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. K. 2019-06-06 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 7)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, iš jo pagal panaudos sutartį automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo A. B.. Šį automobilį A. B. išsinuomojo 3 savaitėms. Apie tai, kad 2019-06-06 A. B. buvo neblaivus vairuojantis jo automobilį, sužinojo tik tuomet, kai jam (J. S.) 2019-06-07 ryte apie tai pranešė policijos pareigūnas (b. l. 28).

Į bylą pateikta 2019-05-27 panaudos sutartis, iš kurios matyti, jog automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. išsinuomojo iš J. S. (b. l. 30).

Alkotesterio išrašų duomenimis, 2019-06-06, 00.27 val., A. B. nustatytas 1,65 promilių (be paklaidos) girtumas, o 00.51 val. – 1,54 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 32, 33).

2019-06-06 neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 31).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Citroen Jumper“ (kėbulo tipas – furgonas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1997 cm³, variklio galia – 64 kW, gamybos metai – 2004) kaina yra 1 890 eurų (kaina su PVM) (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra J. S. (b. l. 11).

2019-06-06 apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 9, 10).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų D. K. bei J. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. B. praeityje teistas (b. l. 50, 51), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 52-64), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. B. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme bei bausmės dydžiu (b. l. 67-69).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog kaltinamasis teistas), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nors prokurorės prašoma skirti bausmės rūšis ir nėra švelniausia, tačiau kaltinamasis su tokia bausmės rūšimi sutiko, pats yra nedirbantis, be to, turi eilę nesumokėtų baudų (b. l. 66), kas reiškia, jog finansinio pobūdžio bausmę jam vykdyti būtų sudėtinga, dėl ko laikytina esant tikslinga skirti būtent pasiūlytą arešto bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo (tokios teisės nėra įgijęs), tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,54 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis buvo suvartojęs pakankamai didelį alkoholio kiekį, tačiau, nepaisydamas to, jog yra apsvaigęs, nutarė vairuoti. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. B. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. B. ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės, kas dar kartą patvirtina, jog kaltinamasis ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir tai, jog savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatytinas lygus nurodytos poveikio priemonės taikymo vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui - J. S., automobilis kaltinamajam buvo perduotas panaudos sutarties pagrindu, nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 493,10 eurų automobilio vertė be PVM.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-06-06, 00.20 val., iki 2019-06-06, 11.50 val., (b. l. 36, 49). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. B. (A. B.) paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-06-06, 00.20 val., iki 2019-06-06, 11.50 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, jog A. B. (A. B.) paskirta galutinė 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė.

Paskirti A. B. (A. B.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Išieškoti iš A. B. (A. B.) valstybės naudai 1 493,10 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir dešimties centų) sumą, atitinkančią automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

A. B. (A. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.