Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. spalio 12 d. NMA pateikė prašymą suteikti informaciją, kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos gavimo, tačiau NMA 2021 m. spalio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašomos informacijos suteikti negali, kadangi pareiškėjo atstovaujama bendrovė nėra Sklypo savininkė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti tapačią informaciją kaip ir ankstesniame prašyme, taigi NMA 2021 m. lapkričio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2021 m. deklaravęs Sklypą pareiškėjas (trečiasis asmuo) savo 2021 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (toliau – ir Paraiška) yra nurodęs, kad Sklypo valdymo forma – panauda (pareiškėjams, deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus (teikiant paraiškas), privalu pateikti seniūnijos darbuotojams žemės sklypų valdymo teisę įrodančius dokumentus (dokumentai į NMA nėra siunčiami, o tikrinami deklaravimo vietoje t. y. seniūnijoje). Taip pat NMA pakartotinai nurodė, kad negali pateikti pareiškėjui prašomos informacijos į pirmą klausimą, t. y. klausimą, kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

Atsakovės nuomone, Komisija neteisingai interpretavo ir aiškino teisės nuostatas. Pažymi, kad NMA negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos į pirmą klausimą, t. y. kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkas, o pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) priskiriami asmens duomenims ir jie gali būti teikiami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Atkreipia dėmesį, jog asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi (teikiami) tik nustatytiems, aiškiai apibrėžtiems ir teisėtiems asmens duomenų tvarkymo tikslams pasiekti ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (teikiami). Pažymi, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi (teikiami) tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytai teisėto tvarkymo sąlygai (duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį, tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus, tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas).

Nurodo, kad vienkartinis duomenų teikimas galimas pateikus duomenų gavėjo prašymą, jame nurodant asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmens duomenys BDAR nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) bei vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b bei c punktais, kuriuose nurodyta, jog asmens duomenys turi būti: „renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; <...> (tikslo apribojimo principas)“, „adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas)“. BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi (šiuo atveju teikiami), jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, arba tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, arba jei tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Taigi, atsakovo nuomone, teikti asmens duomenis yra nustatyta teisė, bet ne pareiga.

Pažymi, kad NMA, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, ar asmuo turi teisėtą pagrindą gauti asmens duomenis, ar yra teisėtas asmens duomenų gavimo tikslas ir ar teikiami asmens duomenys nėra pertekliniai, o be jų asmuo negalėtų pasiekti prašyme nurodytų asmens duomenų tvarkymo tikslų.

Nurodo, kad nors Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punkte ir nurodyta teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, tačiau valstybės institucija (NMA) neturi pareigos juos pateikti, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, t. y. nepagrindžiama, kad prašomi duomenys konkrečiai yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui (kreiptis į teismą) pasiekti, ir kad šių prašomų duomenų (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą) apie fizinį asmenį, kuriam pareiškėjas neatstovauja, nepateikimas sutrukdytų pareiškėjui įgyvendinti siekiamus tikslus (sutrukdytų kreiptis į teismą), o teikiant prašomus duomenis galėtų būti teikiama perteklinė informacija. Teigia, kad iš pareiškėjo pateiktų prašymų negali įvertinti, ar jo siekiamam tikslui (kreiptis į teismą) reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą).

NMA nuomone, Komisija neteisingai aiškina Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtintą advokato teisę gauti duomenis iš valstybės institucijų. NMA vertinimu, pareiškėjas nepagrindė prašomos pateikti informacijos ryšio su teisinių paslaugų teikimu, t. y. prašyme nenurodyta, kokią sąsają su teisinių paslaugų teikimu turi prašoma pateikti informacija, nenurodyta, kokią įtaką gali turėti pateikta informacija rengiant procesinius dokumentus galimai kilsiančiam civiliniam ginčui civilinėje byloje ar rašant pretenziją Sklypo savininkams.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas pateiktuose prašymuose cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas bei nurodo, kad Bendrovė negalėtų pasinaudoti CK 6.482 straipsnio 3 dalyje numatyta buvusio nuomininko teise reikalauti perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį bei tokiu būdu būtų apribotos Bendrovės teisės kreiptis į teismą, nes nebus aišku, ką nurodyti atsakovu, tai, kad NMA pareiškėjui nenurodė, kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą, pareiškėjo atstovaujamajam neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo, kaip žemės nuomininko, teisių, kadangi atsakovais bet kokiu atveju būtų Sklypo savininkas (savininkai). Pabrėžia, jog pareiškėjas pasirinko lengviausią būdą gauti duomenis iš NMA, tačiau teisiniai santykiai susiklostė tarp nuomotojų: G. A. T., N. V., L. G. ir nuomininko pareiškėjo, atstovaujamos Bendrovės, todėl pareiškėjo argumentas dėl duomenų teikimo apie trečiąjį asmenį nėra pagrįstas, taip pat nėra žinomos kitos faktinės bei teisinės aplinkybės, dėl kokių priežasčių nuomotojai nepratęsė žemės nuomos sutarties Bendrovei, todėl jai kreipiantis į teismą dėl žemės nuomos sutarties (ne)pratęsimo, bet kokiu atveju civilinėje byloje atsakovais būtų Sklypo nuomotojai.

Akcentuoja, kad pareiškėjo prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, nes nepakako duomenų įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto bei teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su galimai kilsiančiu civiliniu ginču, todėl bet kokiu atveju teismas yra aktyvus ir esant būtinybei galėtų savo iniciatyva išsireikalauti reikalingus duomenis iš NMA. Be to, pirmiausia pareiškėjas turi teisę pateikti rašytinę pretenziją Sklypo savininkams ir bandyti taikiuoju būdu išsiaiškinti Sklypo nuomos nutraukimo priežastis.

Nurodo, jog pareiškėjas prie skundo pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), sudarytą tarp nuomotojų: G. A. T., N. V., L. G. ir nuomininko pareiškėjo kliento - Bendrovės. Iš Nuomos sutarties 3.7 papunkčio nuostatų matyti, kad nuomos sutartis sudaroma 4 (keturių) metų terminui, nuomos terminą pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. Pareiškėjas prie skundo taip pat pateikė ir 2018 m. balandžio 11 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 12 d. privačios nuomos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurio 1 punkto matyti, kad žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, pareiškėjo, kuris atstovauja Bendrovę, prašymai dėl duomenų pateikimo NMA buvo gauti jau pasibaigus žemės nuomos sutarties galiojimui, t. y. nuomos sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d., o duomenis buvo prašoma pateikti už 2021 m., pareiškėjo prašymai buvo gauti 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. Be to, atsakovės nuomone, pareiškėjo prašymuose nurodytas argumentas, jog prašoma informacija bus panaudota efektyviai ginant Bendrovės pažeistas teises ir interesus – ieškinio dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo parengimui ir pateikimui teismui, yra nepagrįstas, kadangi esant būtinybei, prasidėjus civiliniams ginčams, pareiškėjo prašomus pateikti duomenis iš NMA galėtų išsireikalauti teismas.

Atsakovė 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR6-7414 ,,Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) informavo pareiškėją, kad negali pateikti prašomos informacijos, nes Bendrovė nėra Sklypo savininkė. Pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei tai atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas ir kad teikti asmens duomenis yra nustatyta teisė, bet ne pareiga. Taip pat, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, tačiau valstybės institucija (NMA) neturi pareigos juos pateikti, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys pateikti prašomų duomenų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, t. y. nepagrindžiama, kad prašoma informacija yra reikalinga teisinėms paslaugoms teikti, o šios informacijos negavimas sutrukdytų kreiptis į teismą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktame prašyme nėra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymo, be to, nenurodoma, kad prašomi duomenys konkrečiai yra būtini duomenų tvarkymo tikslui pasiekti, ir kuo grindžiamas jų teikimo šiuo tikslu būtinumas, t. y. NMA iš pareiškėjo prašymo negali įvertinti, ar pareiškėjo siekiamam tikslui reikalingi prašomi duomenys. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas paminėta, negali pateikti ir informacijos, kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už Sklypą bei kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl paramos gavimo. Paaiškino, kad jei prašomi duomenys bus reikalingi nagrinėjant bylą, juos iš NMA turi teisę išreikalauti teismas.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovei pateikė patikslintą prašymą dėl informacijos suteikimo (toliau – ir Patikslintas prašymas), kuriame, kaip ir pirminiame prašyme, nurodė, jog prašo suteikti informaciją: 1) kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už Sklypą; 2) kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl paramos gavimo. Atsižvelgdamas į atsakovės rašte nurodytus ankstesnio prašymo trūkumus, Prašyme papildomai nurodė aktualias CK normas bei teismų praktiką, pagrindžiančią pareiškėjo atstovaujamos Bendrovės teises ir jų gynimo būdus. Paaiškino, kad prašoma informacija bus panaudota efektyviai ginant Bendrovės pažeistas teises ir interesus – ieškinio dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo Bendrovei parengimui ir pateikimui teismui, kurio bus prašoma: 1) pripažinti, kad tarp Sklypo savininkų ir asmens, deklaravusio ir gavusio paramą, susiklostė nuomos teisiniai santykiai; 2) perkelti nuomininko teises ir pareigas Bendrovei. Pažymėjo, kad tai, jog Bendrovė nėra Sklypo savininkė, nedaro įtakos jos pažeistų teisių gynybai ir negali būti pagrindas atsisakyti suteikti informaciją. Nurodė, kad nepateikus prašomos informacijos būtų apribotos Bendrovės teisės kreiptis į teismą: nebus aišku, ką nurodyti atsakovu, be to, prašoma pateikti informacija yra reikalinga kaip įrodymas, pagrindžiantis nuomos santykius tarp Sklypo savininkų ir asmens, deklaravusio ir gavusio paramą.

Atsakovė 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. BR6-7938 ,,Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Raštas Nr. 2) informavo, kad 2021 m. deklaravęs Sklypą trečiasis asmuo savo 2021 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje yra nurodęs, jog Sklypo valdymo forma – panauda. Remdamasi pirminiame atsakyme pareiškėjui nurodytomis teisės aktų nuostatomis pažymėjo, kad siekiant apsaugoti duomenų subjekto duomenis, neturi teisės suteikti ir informacijos, į pirmą klausimą, t. y. kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 išdėstytais argumentais, 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė Komisijai patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydamas: 1) panaikinti Raštą Nr. 1; 2) panaikinti Raštą Nr. 2 dalyje dėl atsisakymo suteikti informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą; 3) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – suteikti informaciją pareiškėjui apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą. Pažymėjo, kad mano, jog Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 2 yra iš esmės nepagrįsti ir neteisėti, kadangi pareiškėjas įrodė, jog galimai jo kliento – Bendrovės interesai ir teisės yra pažeisti ir tų teisių gynybai reikalingi duomenys, kuriais disponuoja tik atsakovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nėra įpareigota vertinti pasirinktų teisinių paslaugų tikslingumo ar pagrįstumo.

Atsakovė 2022 m. sausio 10 d. atsiliepime Nr. BR6-101 į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad neturi pareigos pateikti dokumentus, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Pažymėjo, kad nepagrįsta, jog prašomų duomenų (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą) apie fizinį asmenį, kuriam pareiškėjas neatstovauja, nepateikimas sutrukdytų pareiškėjui kreiptis į teismą, o teikiant prašomus duomenis galėtų būti teikiama perteklinė informacija, t. y. iš pareiškėjo pateiktų prašymų NMA negali įvertinti, ar pareiškėjo siekiamam tikslui (kreiptis į teismą), reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą), taigi neturi teisės suteikti pareiškėjui jo prašomos informacijos. Atsakovės nuomone, jei prašomi duomenys bus būtini nagrinėjant bylą, juos iš NMA turi teisę išreikalauti teismas.

Atsakovė skunde nurodo, kad Komisija neteisingai aiškino Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtintą advokato teisę gauti duomenis iš valstybės institucijų, todėl priėmė nepagrįstą bei naikintiną Sprendimą. Atsakovės nuomone, nors Advokatūros 44 straipsnio 1 punkte nurodyta teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, tačiau valstybės institucija (NMA) neturi pareigos juos pateikti, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad nors pareiškėjas remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu atsakovei pateikė tinkamai motyvuotą Patikslintą prašymą, t. y. jame nurodė asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį bei duomenis įrodančius prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu, atsakovė, Raštu Nr. 2 iš dalies atsisakydama pateikti prašomą informaciją, iš esmės rėmėsi tuo, jog: 1) informacijos į pirmą klausimą pateikti negali, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė; 2) pareiškėjo Patikslintas prašymas yra nepagrįstas, nes iš jo turinio atsakovė negali įvertinti ar pareiškėjo nurodytam siekiamam tikslui (kreiptis) į teismą, reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą); 3) akcentavo, kad jei prašomi duomenys bus būtini nagrinėjant bylą, juos iš atsakovės turi teisę išreikalauti teismas. Taigi, nors pareiškėjas prašymus dėl informacijos pateikimo grindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, tačiau atsakovė, atsisakydama suteikti prašomą informaciją, pagrindų, kuriais pagal Advokatūros įstatymą pareiškėjas tokios informacijos negalėtų gauti, nenurodė.