Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59E) (toliau – ir NŽT sprendimas1);

1.2. Panaikinti NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1365-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas2);

1.3. Panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. 7SD-4026-(14.7.137E) (toliau – ir Skyriaus raštas1);

1.4. Panaikinti Skyriaus 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. 7SD-3541-(14.7.137 E.) (toliau – ir Skyriaus raštas2);

1.5. Panaikinti Skyriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 7VĮ-353-(14.7.2.) (toliau – ir Skyriaus įsakymas);

1.6. Įpareigoti Skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjos vardu suprojektuotą lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį (duomenys neskelbtini).

2.1. Pareiškėja yra pretendentė į buvusios savininkės I. R.-S. (toliau – ir buvusi savininkė) iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, kuri iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) dvare (palivarke) valdė 106,6700 ha žemės (65,67 ha žemės, 35 ha miško ir 6 ha vandens telkinį) ir (duomenys neskelbtini) palivarko sodybą sudariusius statinius.

2.2. Pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4881 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau pareiškėjai dar buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,5586 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tolesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas sustojo, nors tuo metu buvusios savininkės turėta žemė buvo laisva (neužstatyta) ir neturėjo valstybės išperkamos žemės statuso.

2.3. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui minėtas procesas buvo atnaujintas.

2.4. Pareiškėja išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės turėtą žemę jai būtų atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Šiuo prašymu pareiškėja neatsisakė jai įstatyme garantuotos teisės gauti lygiaverčius žemės ūkio, kitos ar vandens paskirties žemės sklypus. Šiuo prašymu pareiškėja išreiškė valią, kad už visą valstybės išperkamą žemės pareiškėjų galėtų rinktis ir miško žemės sklypus, nes tuo metu dar nebuvo žinomos konkrečios kadastrinės vietovės, kuriose bus suformuotas laisvo valstybinio fondo žemė.

2.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 723 priėmimą, kuriuo 28,84 ha buvusios savininkės žemės buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijai (valstybės išperkamai žemei), o vėliau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 priėmimą, kuriuo jau praktiškai didžioji dalis buvusios savininkės turėtos žemės buvo priskirta Pavilnių regioninio parko ypač vertingoms ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais teritorijoms, kurios turi valstybės išperkamos žemės statusą pagal Lietuvos Respublikos restitucijos įstatymo 12 straipsnį.

2.6. NŽT 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 49S-297 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

2.7. Kilus klausimui dėl buvusios savininkės turėtos žemės paskirties, pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su 2018 m. vasario 19 d. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad buvusios savininkės turėta likusi (duomenys neskelbtini) dvaro (palivarko) neatkurta ir valstybės išperkama žemė (64,1653 ha žemės, 27 ha ploto) buvo naudojama kitai paskirčiai bei atnaujinti praleistą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Pirmosios instancijos šiuos juridinius faktus nustatė.

2.8. Dar vykstant juridinio fakto civilinės bylos nagrinėjimui pareiškėja teikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra į žemę, dėl kurios paskirties nėra teisminio proceso, dėl kurių NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė 7 išvadas, iš kurių vienos, t. y. 2019 m. birželio 21 d. išvados Nr. 49IP-226-(14.49.61.) (toliau – ir Išvada) pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą kaip pretendentė gauti lygiavertį žemės sklypą ir pretendentų susirinkimo metu pasirinko lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį (duomenys neskelbtini).

2.9. Nors Išvada nebuvo panaikinta ir yra galiojantis, tačiau, atliekant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus, buvo atlikti pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kuomet liko paskutinis etapas – sprendimo dėl nuosavybės teisių į lygiavertį žemės sklypą atkūrimo priėmimas – projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas dėl su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byla susijusių aplinkybių, o vėliau pareiškėja gavo Skyriaus raštą2, kuriuo ji informuota apie Skyriaus įsakymą, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-870-(14.7.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, o jos vardu suprojektuotas lygiavertis žemės sklypas Nr. 1568, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą.

2.10. Skyriaus įsakymas priimtas ignoruojant tiek Restitucijos įstatymo nuostatas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į miesto teritorijoje turėtą žemę, pareiškėjos valią, taip pat įstatymų leidėjo tikslus, jo priėmimui nebuvo faktinio pagrindo, nes Išvada nebuvo panaikinta.

2.11. Pasikeitęs pareiškėjos valios traktavimas yra susijęs su pareiškėjos pateiktais prašymais dėl išvadų parengimo į konkrečias kadastrines vietoves, nes NŽT slepia informaciją apie suformuotus laisvus valstybinio fondo žemės sklypus.

2.12. Skyriaus įsakymas prieštarauja anksčiau pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu priimtiems administraciniams aktams, o jo priėmimu sąmoningai vilkinamas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

2.13. Nors pareiškėja apskundė Skyriaus raštą2 tiek teismui, tiek NŽT, tačiau Skyrius, nesulaukdamas atitinkamo sprendimo, toliau tęsė apskųstu Skyriaus raštu2 pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Ši aplinkybė patvirtina, kad Skyriui nesvarbus teisminis ginčas dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2.14. Skyriaus rašto1 ir Skyriaus rašto2 neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžia tai, kad jie: priimti nesant teisiniam ir faktiniam pagrindams, kas yra akivaizdus piktnaudžiavimas viešojo administravimo įgaliojimais ir prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 daliai ir ją detalizuojančios tvarkos nuostatoms; prieštarauja galiojančiai ir nepanaikintai Išvada; ignoruojant aplinkybę, kad pareiškėja yra nurodžiusi konkrečią kadastrinę vietovę, kurioje ji pageidautų gauti lygiavertį miško sklypą tuo atveju, jeigu būtų panaikinta nurodyta išvada ir nuosavybės teisės jai negalėtų būti atkuriamos į lygiaverčius žemės sklypus.

2.15. Skyriaus įsakymas, Skyriaus raštas1 ir Skyriaus raštas2 priimti remiantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49FS-853-(14.49.104), kurio teisėtumas ir pagrįstumas dar nepatvirtintas teismine tvarka. Tai reiškia, kad juo remtis Skyrius negalėjo, o pats raštas, nepatvirtinus jo teisėtumo ir pagrįstumo, jokių teisinių padarinių pareiškėjai sukelti negali.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.1. Pareiškėjai nuosavybės teisės yra atkurtos į: 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,4881 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,5586 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 24,7894 ha miško plotą, atlyginant vertybiniais popieriais. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 8 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama nurodyti likusios neatkurtos žemės plotą. Pareiškėjai buvo atsakyta, kad likusios neatkurtos buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės valdos (duomenys neskelbtini), dalis yra 81,6331 ha žemės (tame tarpe 6 ha vandens). Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 27 d. prašymą „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo“, kuriuo prašė atkurti jai likusį neatkurtos nuosavybės dydį: perduodant neatlygintinai naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba žemės sklypą Vilniaus mieste, už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Šiuo prašymu pareiškėja aiškiai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atkuriant nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytos žemės dalį – 81,6331 ha žemės (tarp jų 6 ha vandens) plotą. Šis pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas, priėmus NŽT 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės valdytos žemės dalį – 0,06 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,06 ha.

4.2. Pagal Išvadą, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytos žemės dalį – 3,6345 ha miško (vertė 8 000 Eur), kuris priskirtas valstybės išperkamam miškui. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. prašymą, už paskaičiuotą vertę (8 000 Eur) pareiškėjai gali būti projektuojami tik lygiaverčiai miško plotai.

4.3. Pakartotinai įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus ir nustačius, kad kartu su išvadomis per techninę klaidą buvo pateiktas ne pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. prašymas, bet ankstesnis pareiškėjos 2001 m. vasario 19 d. prašymas, teritoriniai skyriai (Skyrius NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. TR-4453-(5.34E)) buvo informuoti, kad pareiškėjai gali būti suteikiami tik lygiaverčiai miško sklypai. Tokia institucinė techninė klaida nesukuria teisinių pasekmių ir negali turėti jokios įtakos tolimesnei nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Dėl nepateiktų visų dokumentų, Skyrius buvo paprasčiausiai suklaidintas.

4.4. Skyrius, vertindamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją, priėmė Skyriaus įsakymą, kuriuo pakeitė Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-870-(14.7.2.) 14 eilutę, vietoje asmenvardžio „L. P.“ įrašydamas „Lietuvos Respublika“, ir 1,09 ha ploto žemės sklypą priskyrė laisvos žemės fondo žemės plotams. Skyriaus įsakymas priimtas teisės aktų reikalavimų nepažeidus.

4.5. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, nėra pagrindas juos panaikinti.

4.6. Patikslinto skundo argumentai dėl potencialaus nesąžiningumo, slepiamų sklypų yra nepagrįsti.

4.7. Laikydamasis teisės aktų reikalavimų, Skyrius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai gali būti projektuojamas tik miškų ūkio paskirties žemės sklypas, siekdamas įgyvendinti apskaičiuotą sklypo vertę (8 000 Eur), pareiškėjai suprojektuoti perduotiną nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjos pasirinktoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų nepakanka dėl perduotino (-ų) nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio (-ų) miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) suprojektavimo, Skyriaus rašte2 nurodė pareiškėjai 30 dienų terminą, per kurį pareiškėja gali pateikti prašymą dėl perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio miškų ūkio paskirties žemės sklypo suprojektavimo kitoje kadastro vietovėje.

4.8. Nors pareiškėja siekia, kad teismas įpareigotų NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pagal pareiškėjos išreikštą valią, tačiau toks prašymas neįgyvendintinas, nes NŽT tokią procedūrą vykdyti gali tik pagal turimus dokumentus, pagal kuriuos pareiškėja yra pakeitusi savo valią ir vertinti jų taip, kaip nori pareiškėja atsiliepime išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

4.9. Siekiant nustatyti tikrąją pareiškėjos valią, tikslinga stabdyti administracinę bylą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą patenkino iš dalies: panaikino NŽT sprendimą1, panaikino Skyriaus įsakymą, panaikino Skyriaus raštą2, įpareigojo NŽT spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai atkūrimo teisės aktų nustatyta tvarka, priteisė pareiškėjai iš NŽT 1 712,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja yra pretendentė į buvusios savininkės iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, kuri iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) dvare (palivarke) valdė 106,6700 ha žemės (65,67 ha žemės, 35 ha miško ir 6 ha vandens telkinį) ir (duomenys neskelbtini) palivarko sodybą sudariusius statinius; pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikė galiojant 1991 m. birželio 18 d. priimtam įstatymui Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, pagal kurį pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4881 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); vėliau pareiškėjai dar buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,5586 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o tolesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas sustojo; Išvados pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą kaip pretendentė gauti lygiavertį žemės sklypą ir pretendentų susirinkimo metu pasirinko lygiavertį žemės sklypą Nr. 1568, esantį (duomenys neskelbtini); atliekant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus, buvo atlikti pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau vėliau projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas dėl su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byla susijusių aplinkybių, o po to pareiškėja gavo Skyriaus raštą2, kuriuo ji informuota apie Skyriaus įsakymo, kuriuo ji išbraukta iš Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-870-(14.7.2.), o jos vardu suprojektuotas lygiavertis žemės sklypas Nr. 1568, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą, priėmimą; pareiškėja NŽT ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka apskundė tiek Skyriaus raštą2, kuriuo pareiškėjai nustatytas terminas pasirinkti kitą kadastrinę vietovę, kurioje jai turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į miško žemę, tiek Skyriaus įsakymą; pareiškėja gavo Skyriau raštą1, kuriame nurodyta: „<...> pilietei gali būti suteiktas tik lygiavertis miško sklypas“, taip pat nurodyta, kad pareiškėja privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Skyrių.

7. Teismas, išanalizavęs nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, aktualią nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, padarė išvadą, kad Skyrius, priimdamas Skyriaus įsakymą, ne pakeitė ar ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, o nutraukė pagal pateiktą išvadą pradėtą ir jau besibaigiančią nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Todėl teismas nesutiko, kad Skyriaus įsakymu buvo tiesiog taisoma padaryta klaida Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio prasme.

8. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, juos aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad Skyriaus įsakymas neaiškus, o jį priėmus buvo sukurta teisiškai neaiški ir dviprasmiška situacija. Teismo vertinimu, Skyrius, priėmęs Skyriaus įsakymą, paneigė teisėtumo principą ir inicijavo klausimo dėl besibaigiančios nuosavybės teisės atkūrimo procedūros nutraukimą pareiškėjai, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Pradėjus nuosavybės atkūrimo procedūrą yra priimti tam tikri administraciniai aktai, kuriais pareiškėjai yra sukurtos tam tikros teisės ir pareigos. Todėl teismas konstatavo, kad Skyriaus įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, numatytas VAĮ, kurios yra esminės, todėl yra nepagrįstas. Nustatęs, kad priimant Skyriaus įsakymą buvo pažeistos esminės procedūros, teismas nenagrinėjo kitų skunde iškeltų jo neteisėtumo aspektų.

9. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus raštas2 taip pat turi būti panaikintas, kaip išvestinis iš neteisėto Skyriaus įsakymo.

10. Vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, teismas padarė išvadą, kad taip suformuluotas reikalavimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Todėl teismas įpareigojo NŽT spręsti klausimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo, laikantis teisės aktų reikalavimų.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma už NŽT paduoto skundo parengimą viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų dydį. Todėl prašomą priteisti sumą (423,50 Eur) sumažino iki 419,55 Eur. Nustatęs ir tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už teismui paduoto skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio ir tai, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, įvertinęs, kad pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, teismas patenkino pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš NŽT 1 712,05 Eur bylinėjimosi (ir teismo) išlaidas.

12. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą atmesti. NŽT apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai NŽT apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismą padarė klaidingą išvadą, kad Skyriaus įsakymu nebuvo ištaisyta klaida. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas pakartotinis pareiškėjos nuosavybių teisių atkūrimo procedūros vertinimas. Institucijos techninė klaida, dėl kurios Skyrius buvo suklaidintas, negali sukurti teisinių pasekmių ir negali turėti jokios įtakos tolimesnei nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos pareiškėjai negali atsirasti daugiau teisių arba pareigų negu yra iš tiesų. Pagal teismų praktiką, techninio pobūdžio klaidas galima taisyti. Skyrius, taisydamas tokią klaidą, šiuo atveju nepažeidė jokių teisės aktų.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pati pareiškėja pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

12.3. Teismo įpareigojimas spręsti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą yra nepagrįstas, nes Skyrius, pagal pateiktus dokumentus, negalės kitaip vertinti pačios pareiškėjos pakeistos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos administracinės bylos, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020.

12.5. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai iš NŽT 1 712,55 Eur bylinėjimosi (ir teismo) išlaidas, proporcingai nesumažinęs šių išlaidų pareiškėjos patikslinto skundo netenkintiems reikalavimams.

13. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą, prašydama patvirtinti tarp ginčo šalių pasirašytą ir teismui pateiktą 2021 m. gruodžio 9 d. taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis.

15. ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų; taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai; taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (1 str. 2 d., 99 str. 4 d.).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 51 straipsnio (iki 2016 m. spalio 1 d. – 52¹ str. 1 d.) dalies turinį, yra nurodęs, kad: taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2018 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2845-602/2018 24 p.); taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės. Taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1279-520/2015).

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija, kilusio ginčo ir aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi ginčo šalių pateiktos taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, konstatuoja, kad: 1) kilęs ginčas gali būti išsprendžiamas, sudarant taikos sutartį; 2) taikos sutarties dalykas (taikos sutarties šalys susitaria, kad NŽT administracine tvarka panaikina Išvadą (1 p.), NŽT įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo taikos sutarties sudarymo parengti ir išsiųsti išvadas (3 000 Eur išvada į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, 5 000 Eur vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę (2 p.); NŽT įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į pareiškėjos pasirinktus lygiaverčius miško sklypus (3 p.); pareiškėja atsisako visų reikalavimų ir pretenzijų, įskaitant reikalavimą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (abiejų instancijų teismuose), įsipareigodama atlyginti išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu (4 p.)) yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti reikalavimai; 3) taikos sutartyje aiškiai nurodytos ginčo šalių teisės ir pareigos; 4) ginčo šalys, pasirašydamos taikos sutartį, išsprendė klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas; 5) sulygtos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, normoms ar viešajam interesui; 6) teismo žinioje nėra duomenų, kad sulygtomis taikos sutarties sąlygomis būtų pažeidžiami trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai; 7) sulygtos taikos sutarties nuostatos vykdytinos.

19. Nenustačiusi sąlygų, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti netvirtinama, teisėjų kolegija taikos sutartį tvirtina.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.). Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

21. Bylos medžiaga patvirtina (žr. taikos sutarties 6 p.), kad ginčo šalims yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla nutraukiama.

23. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti pareiškėjos L. P. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą šią taikos sutartį:

„1. Šalys susitaria, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administracine tvarka panaikina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus L. P. vardu parengtą 2019 m. birželio 21 d. išvadą Nr. 49IP-226-(14.49.61.) ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn“, kuri persiųsta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, (duomenys neskelbtini) savivaldybę lygiaverčiam žemės sklypui suprojektuoti.

2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo taikos sutarties sudarymo parengti ir išsiųsti išvadas lygiaverčiams miško sklypams gauti į šias kadastro vietoves:

2.1 3 000 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę;

2.2 5 000 eurų vertės išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises L. P. į taikos sutarties 2.2 papunktyje nurodytose kadastro vietovėse pareiškėjos pasirinktus lygiaverčius miško sklypus.

4. L. P. atsisako visų reikalavimų ir pretenzijų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu teisminiame procese (duomenys neskelbtini), įskaitant reikalavimą atlyginti šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas (abiejų instancijų teismuose). Bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų, įsipareigoja atlyginti L. P..

5. Šalys bendru pareiškimu prašo teismo nutraukti administracinę bylą, kurios proceso (duomenys neskelbtini), teismui nutartimi patvirtinant šios taikos sutarties sąlygas.

6. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Šalys patvirtina, kad turi visus reikiamus įgaliojimus sudaryti šią taikos sutartį.“

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir nutraukti administracinę bylą (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjai L. P. 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.