Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ratomas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Livega“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Western Fabrications“, Jiezno uždarajai akcinei bendrovei „Juta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nevetas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lytagra“, L. Ž. firmai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tyretra“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Naftėnas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,DEK LT“, P. R. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Julian ir KO“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Torgita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Torgita“) 2015 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Utenos RAAD) 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SPA-7), kuriuo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (13-KD)-118 dėl UAB „Torgita“ atlikto planinio aplinkosauginių reikalavimų laikymosi patikrinimo ir nustatytų pažeidimų.Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamas sprendimas priimtas Utenos RAAD pareigūnams 2015 m. birželio 23 d. pradėjus UAB „Torgita“ planinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas) 16.9 punktą bei pripažino neteisėtais dalį UAB „Torgita“ išrašytų dokumentų, kuriais buvo patvirtintas 1 048 tonų naudotų padangų atliekų perdirbimo / panaudojimo faktas. Taip pat pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų taikymo bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 16.9 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), Konstitucinio Teismo praktikai ir Europos Sąjungos teisės aktams. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, jog Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 16.9 punktas numato, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi eksportuotam apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuojamas Regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD), išankstinis pranešimas yra labai svarbus vykdant aplinkos apsaugos kontrolę. Atsakovas nurodė, jog UAB „Torgita“ nesilaikė reikalavimo per 3 darbo dienas informuoti Utenos RAAD, todėl atsakovo vertinimu pagrįstai 14 vnt. dokumentų, patvirtinančių 1048 t padangų atliekų sutvarkymą, buvo pripažinti neteisėtais. Utenos RAAD neturi teisinio pagrindo taikyti pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijų Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 17 dalies pagrindu. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB ,,Naftėnas“, UAB ,,DEK LT“, Jiezno UAB ,,Juta“, L. Ž. firma, AB ,,Lytagra“, UAB ,,Ratomas“, UAB ,,Western Fabrications“, UAB ,,Julian ir KO“, UAB ,,Tyretra“ pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o UAB ,,Torgita“ išduotus dokumentus, įrodančius 1 048 t apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą, laikyti teisėtais.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Torgita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad Zarasų rajono agentūros bei Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus pareigūnai atliko UAB ,,Torgita“ planinį aplinkosauginių reikalavimų laikymosi patikrinimą. 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (13-KD)-118, kuriame konstatuota, kad UAB ,,Torgita“ 2014 metais išvežė 45 siuntas su 1048 t atliekų į Latvijos Respubliką, turėdama visus išvežimą bei padangų atliekų perdirbimą įrodančius dokumentus, tačiau apie planuojamus atliekų išvežimus nei karto neinformavo nustatyta tvarka ir terminais Utenos RAAD ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktą bei Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 16.9 punktą. Vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 38 punktu, bei Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 7 punktu, už eksportuotą padangų kiekį 2014 metais UAB ,,Torgita“ išduoti 14 vnt. dokumentų, patvirtinančių 1048 t padangų atliekų (16 01 03) sutvarkymą pripažinti neteisėtais. Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. skundžiamu sprendimu Nr. SPA-7 patvirtino 2015 m. rugpjūčio 19 d. Patikrinimo aktą Nr. (13-KD)-118.Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, 4 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalies nuostatomis. UAB ,,Torgita“ atitiko teisės aktų reikalavimus ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. AV-73 „Dėl aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. AV-50 „Dėl turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Teismas taip pat rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, yra pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-384 ir išdėstytas nauja redakcija. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 metų gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1, 2, 16.9 punktais, taip pat Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-366 papildytu Aprašo 16.11 papunkčiu. Iš šių normų sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog išankstinio pranešimo procedūra yra priemonė, kuri riboja galimybę išvežti atliekas į kitas valstybes nares, proteguojami vietiniai atliekų perdirbėjai (tvarkytojai) ir nepagrįstai diskriminuojami kitų valstybių narių perdirbėjai (tvarkytojai), niekuo nepagrįstas. Atliekų tvarkymo įstatymo 3⁴²⁵ straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas laikomas neteisėtu. Teismas sprendė, kad dokumentai gali būti laikomi išrašyti neteisėtai, jeigu yra bent viena Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga. Aprašo 38 punktu reglamentuota, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.Teisėjų kolegija sutiko su UAB ,,Torgita“ argumentais, kad atliekų vežimą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato išankstinio informavimo apie į „žaliąjį“ sąrašą įrašytų atliekų vežimo procedūrą, tačiau pabrėžė, kad Dokumentų išrašymas ir atliekų vežimo procedūra nėra tas pats ūkinis veiksmas ir reikalavimai šioms procedūroms atlikti skiriasi. Dokumentų apie išvežtas atliekas išrašymui yra nustatyti papildomi reikalavimai, kurie užtikrina RAAD efektyvesnę išduodamų Dokumentų teisėtumo kontrolę. Pažymėta, kad ne tik Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatos, bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio normos įtvirtina reikalavimus, kurie privalomi visiems į Gaminių ir ( ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytiems atliekų tvarkytojams, ir pareiškėjui UAB ,,Torgita“. Išankstinio pranešimo procedūra skirta tam, kad regiono aplinkos apsaugos departamentai galėtų kontroliuoti, savalaikiai patikrinti, ar tikrai išvežamos konkrečios pakuotės ir ( ar) gaminių atliekos, už kurias norima išrašyti Dokumentus, įrodančius konkretaus gaminio ar pakuotės sutvarkymą. Remiantis išrašytu Dokumentu mokesčio mokėtojas gauna mokestines lengvatas, nemokėdami aplinkos taršos mokesčio į valstybės biudžetą.Kolegija, įvertinusi minėtų teisės aktų reglamentavimą, aktualų nagrinėjamo ginčo išsprendimui, darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai susiejo dvi skirtingas ūkines operacijas – atliekų vežimą bei Dokumentų išrašymą, savo veikloje vadovavosi tiktai atliekų vežimą reglamentuojančiais teisės aktais, nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais Dokumentų išrašymo reikalavimus. Pareiškėjas nesilaikė reikalavimo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki kiekvienos siuntos išvežimo informuoti Utenos RAAD, todėl už eksportuotą padangų kiekį 2014 metais UAB ,,Torgita“ išduoti 14 vnt. dokumentų, patvirtinančių 1 048 t padangų atliekų (16 01 03) sutvarkymą, ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažinti neteisėtais.Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Utenos RAAD ginčijamu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. SPA-7 pareiškėjui nepaskyrė kokių nors sankcijų ar baudų, o neteisėtai išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas nelaikytinas sankcija. Tiek Aprašo 38 punkte, tiek Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 7 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir ( ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą nebuvo informuota. Taigi ne tik Apraše, tačiau ir įstatyme yra įtvirtinta analogiška nuostata, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas pripažįstamas neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad Utenos RAAD neturėjo teisinio pagrindo taikyti Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 17 dalies nuostatas ir pripažinti UAB ,,Torgita“ padarytus pažeidimus mažareikšmiais ir pareiškėjo išrašytus Dokumentus nepripažinti neteisėtais, kadangi minėtas punktas reglamentuoja, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (konkrečiu atveju – Aplinkos apsaugos agentūra) gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), eksportuotojo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo. Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (15.11)-A4-13206 išdėstė savo poziciją dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, juos nevertino kaip mažareikšmius ir įspėjo pareiškėją UAB ,,Torgita“ apie galimą išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo.Teismas konstatavo, kad Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestas. Netenkintas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

III.

Pareiškėjas UAB „Torgita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės: 1) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų taikymo; 2) ištirti, ar Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 16.9 punktas neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui, Konstitucinio Teismo praktikai ir ES teisės aktams; 3) panaikinti Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 sprendimą Nr. SPA-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas Utenos RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjas UAB „Torgita“ 2018 m. sausio 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo administracinėje byloje Nr. eA-2845-602/2018 bei pateikė UAB „Torgita“ ir Utenos RAAD 2018 m. sausio 12 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis). Pareiškėjas prašo 2018 m. sausio 12 d. sudarytą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, administracinę bylą Nr. eA-2845-602/2018 nutraukti bei grąžinti pareiškėjui 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad teikdamos šį prašymą šalys patvirtina, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (13-KD)-118, atlikus UAB „Torgita“ planinį aplinkosauginių reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nustačius pažeidimus.Panevėžio apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Torgita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pareiškėjas UAB „Torgita“ 2018 m. sausio 31 d. per elektroninių paslaugų portalą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, prašydamas teismo šalių sudarytą 2018 m. sausio 12 d. taikos sutartį patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėjas atsisakė nuo visų savo reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. eA-2845-602/2018 Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Įvertinusi Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina. Teisėjų kolegija patikslina, kad Taikos sutarties 6 punktas („Pareiškėjui neįvykdžius Taikos sutarties 3.1 – 3.2 punktuose nurodytų sąlygų nustatytais terminais, Taikos sutartis laikoma neįvykdyta ir įsigalioja Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas“) aiškintinas taip, jog pareiškėjui neįvykdžius Taikos sutarties 3.1–3.2 punktuose nurodytų sąlygų, bus aktualus ir liks galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors Taikos sutarties 13 punkte nurodomi ABTĮ 52¹, 101, 102 straipsniai, nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normos, įsigaliojusios nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju atitinkamai ABTĮ 51, 103, 104 straipsniai, todėl Taikos sutarties 13 punktas atitinkamai tikslinamas.Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (Taikos sutarties 13 p.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktas). ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenimis pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį: 21 Eur už skundą ir 11 Eur už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog teismui pateikta pareiškėjo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas tvirtina šia nutartimi, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16 Eur (ABTĮ 38 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 12 d. sudarytą tokio turinio taikos sutartį:

„1. Šios Taikos sutarties dalykas yra tarp Šalių kilusio ginčo Administracinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 22 d. priimto sprendimo Nr. SPA-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ išsprendimas.

2. Šia Taikos sutartimi Šalys susitaria užbaigti kilusį ginčą ir Administracinę bylą taikiai.

3. Sudaromos Taikos sutarties pagrindu, Pareiškėjas įsipareigoja:

3.1. už per 2017 m., t. y. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., sutvarkytas 1048 tonas (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonias tonas) naudotų padangų atliekų pagal tuo metu galiojančius Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. DI-359, reikalavimus, neišrašyti už tą kiekį naudotų padangų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Pareiškėjas patvirtina, kad nurodytas padangų kiekis yra surinktas iš Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ir sutvarkytas pagal Tvarkos aprašo reikalavimus.

3.2. realizuoti produktus (ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d.), pagamintus perdirbus 1048 tonas padangų atliekų per 2017 m., t. y. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d;

3.3. apie įvykdytus 3.1 ir 3.2 punkte įsipareigojimus, ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 30 d. (jau pasibaigus įrodančių dokumentų išrašymo už 2017 m. ataskaitinį laikotarpį terminui), bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d., raštu informuoti Atsakovą apie įvykdytą Taikos sutartį ir pateikti įvykdymą įrodančius dokumentus, t. y. per 2017 m. atliekų surinkimą, sutvarkymą bei pagamintų gaminių realizavimą patvirtinančius dokumentus.

4. Atsakovas gavęs raštišką Pareiškėjo pranešimą apie įsipareigojimų įvykdymą, atlieka detalų patikrinimą. Patikrinimo rezultatai, dėl Taikos sutarties įsipareigojimų įvykdymo, fiksuojami patikrinimo akte.

5. Šalys susitaria, kad Pareiškėjui tinkamai įvykdžius visus šios Taikos sutarties 3.1 – 3.2 punktuose nurodytus įsipareigojimus ir tą užfiksavus patikrinimo akte, Atsakovas pripažįsta, jog Pareiškėjo išduoti 14 vnt. įrodančių dokumentų, patvirtinančių 1048 t padangų atliekų sutvarkymą už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį, yra išduoti teisėtai ir pagrįstai.

6. Pareiškėjui neįvykdžius Taikos sutarties 3.1 – 3.2 punktuose nurodytų sąlygų nustatytais terminais, Taikos sutartis laikoma neįvykdyta ir įsigalioja Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas.

7. Pareiškėjas atsisako visų kitų teismui pateiktų prašymų.

8. Pareiškėjas įsipareigoja nereikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovo ir atsisako Atsakovo atžvilgiu visų galimų pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant Administracinę bylą.

9. Teismo išlaidas, susijusias su Administracinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokios būtų patirtos (pašto išlaidos ir kt.), Šalių susitarimu įsipareigoja padengti Pareiškėjas.

10. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartimi išsprendžiamas Šalių tarpusavio ginčas Administracinėje byloje Nr. eI-62-279/2017. Šalys susitaria, kad Šalims įvykdžius šią Taikos sutartį, viena kitai neturės pretenzijų dėl Administracinėje byloje kilusio ginčo.

11. Pasirašydamos šią Taikos sutartį šalys pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad:

11.1. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų;

11.2. šios Taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią bei interesus, Šalių yra tinkamai suprastos;

11.3 kiekviena iš Šalių turi pilną teisę ir visus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti visus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus bei Šalims taikomus steigimo dokumentus.

12. Šalys įsipareigoja imtis visų įmanomų priemonių tiksliu laiku ir sąžiningai įvykdyti visas šioje Taikos sutartyje numatytas sąlygas.

13. Šalys patvirtina, kad sutarties sudarymo metu Taikos sutarties sąlygas pilnai suprato ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51, 103, 104 straipsniuose, Šalims yra žinomos.

14. Pareiškėjas ir Atsakovas patvirtina, kad tinkamai įvykdžius šios Taikos sutarties sąlygas, neturės ir ateityje nereikš jokių pretenzijų vienas kitam bei vienas kito atžvilgiu neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų, susijusių su šiuo ginču ir Administracine byla, šia Taikos sutartimi ir laikys šį ginčą visiškai išspręstu.

15. <...>.

16. Taikos sutartis sudaroma trimis vienodos teisinės galios egzemplioriais, po vieną egzempliorių Pareiškėjai, Atsakovui ir vieną egzempliorių Teismui“.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Torgita“ 16 Eur (šešiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.