Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. M., atsakovo atstovui advokatui E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui N. R. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo BUAB „Namai ir buitis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad skolos dydžio ieškovui įrodinėti nereikia, nes jis buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje. Kadangi bankas negavo savo reikalavimo patenkinimo iš pagrindinio skolininko, todėl reikalauja iš laiduotojo. Kadangi prievolė nėra įvykdyta, laidavimas galioja. Atsakovo prievolė pagal kitoje byloje sudarytą taikos sutartį nepasibaigė, taikos sutartis sudaryta kitu pagrindu ir ne banko naudai. Jei atsakovas būtų sąžiningai vykdęs pareigas, tai pagrindinis skolininkas būtų galėjęs įvykdyti prievoles bankui. Ieškinio senatis netesyboms negali būti taikoma, kadangi banko reikalavimas kartu su netesybomis buvo patvirtintas bankroto byloje, o atsakovas kaip kreditorius tos teismo nutarties neskundė. Bankas negavo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, todėl atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla. Įkeistas turtas buvo paliktas skolininkui, tačiau vėliau jo neliko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio tapatumo.

Byloje nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011 2011-01-21 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas įsipareigojo BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ sumokėti 500 000 Lt žalos atlyginimo šioje nutartyje išdėstytais periodiniais mokėjimais iki 2012-07-07 (t.2, b.l.24). Šios taikos sutarties dalyvis buvo AB SEB bankas. BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ 2014-01-31 likvidaciniu aktu įrodyta, kad atsakovas šios taikos sutarties neįvykdė, o BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ kreditorių susirinkimas nutarė atsakovo skolas pagal išduotus vykdomuosius raštus parduoti už 20 000 Lt M. S. teisinių paslaugų įmonei. BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl protokoline nutartimi buvo pašalinta iš trečiųjų asmenų 2014-09-23 teismo posėdyje. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog šios bylos ieškovė savo kreditinio reikalavimo nepadengė iš pagrindinio skolininko turto. Šios bylos atsakovas kaip fizinis asmuo, pripažinęs dalį BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ reikalaujamos priteisti žalos, teismo nutarties bankrutuojančiai įmonei neįvykdė, todėl darytina išvada, jog šios bylos ieškovė turi teisę savo reikalavimą nukreipti į laiduotoją. Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog ši byla turėtų būti nutraukta dėl paminėtų bylų tapatumo. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėtose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė ir tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Civilinė byla Nr. 2-633-265/2011, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis , buvo iškelta pagal BUAB,, Namai ir buitis‘‘ administratoriaus ieškinį dėl 835 982, 96 Lt žalos atlyginimo atsakovui, trečiasis asmuo buvo šios bylos ieškovė. Ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovas, veikdamas kaip BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ vadovas, sudarė fiktyvias prekių pirkimo - pardavimo sutartis ir dėl tokių jo veiksmų buvo padaryta 817 572, 52 Lt žala , be to, neperdavė administratoriui įmonės turto už 18 410,43 Lt. Todėl akivaizdu, jog paminėta civiline byla buvo siekiama, jog bankrutuojanti įmonė, gavusi žalos atlyginimą, atsiskaitytų su visais įmonės kreditoriais, iš jų ir su šios bylos ieškovu, tačiau įrodyta, jog atsakovas, pripažinęs dalį padarytos žalos vadovaujamai įmonei, jos neatlygino, todėl ir yra pagrindas iškelti civilinę bylą laiduotojui, nes pagrindinis skolininkas – BUAB ,,Namai ir buitis‘‘ -savo kreditinio reikalavimo šios bylos ieškovei nepadengė. Šią bylą, iškėlė ieškovė atsakovui kaip fiziniam asmeniui-laiduotojui ir šio ieškinio pagrindas ir dalykas yra kildinami iš laidavimo teisinių santykių. Šis laidavimo ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011 , todėl negalima teigti, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylų ginčo dalykai yra tapatūs, kad šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) dėl tapataus ginčo.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos darytina išvada, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

Šioje byloje nustatyta, kad BUAB ,, Namai ir buitis‘‘ nebeįvykdys prievolės pagal kreditavimo sutartis, nes yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl yra pagrindas pareikšti tokį ieškinį. Pagal laidavimo sutarčių 5.3 p. laidavimo sutartys galioja iki pagrindinio skolininko tinkamo prievolių įvykdymo pagal kreditavimo sutartį (t.1, b.l.12, 16, 20), todėl nepagrįsti atsakovo atsiliepimo motyvai dėl terminuoto laidavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-18 nutartyje Nr. 3K-7-229/2009 yra išaiškinęs CK 6.88 str. 1d. termino taikymo taisyklę ir nurodo, kad nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Šalių laidavimo sutarčių 6.3 p. yra nustatyta, kad sutartys galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis įvykdymo (b.l. 20, 24), todėl atsakovų pozicija dėl praleisto termino yra neparemta įstatymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokios paminėtos sutarties laidavimo sąlygos atsakovai neginčija, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti laidavimo sutarties pabaigos. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas. Šioje byloje atsakovas neginčijo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, neprašė jų pripažinti negaliojančiomis, pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė, jog pagrindinis skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui, todėl atmesti ieškinį visa apimtimi nėra teisinio pagrindo. CK 6.76 str. - 6.89 str. nėra suformuluotas imperatyvus draudimas kreditoriui nukreipti savo reikalavimą į laiduotojus, priešingai, CK 6.81 str. 1 d. nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagrindinio skolininko nemokumas yra konstatuotas, iškėlus jam bankroto bylą buvo konstatuota, kad šios prievolės mokėjimo terminas suėjo, todėl ieškovas , pareikšdamas ieškinį laiduotojui, savo teises gina jo turimos subjektinės teisės nustatytu būdu.

Ieškovės ir atsakovo 2006-07-17, 2009-06-29, 2009-03-03 sudarytose laidavimo sutartyse nustatyta, kad: laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje nustatytų mokėjimų sumokėjimą bankui ( 1.1 punktas); laiduotojas įsipareigoja, kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, patenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka (2.1.1 punktas); laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (5.3 punktas). Taigi šalių sudarytose laidavimo sutartyse laiduotojo (atsakovo) atsakomybės mastas nustatytas (ribojamas) skolininko – kredito gavėjo UAB ,,Namai ir buitis‘‘ – atsakomybės apimtimi. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditai turėjo būti grąžinti iki 2009-06-10, 2009-07-28, 2010-02-26. Nustatytu terminu kreditai nebuvo grąžinti, pagrindinei skolininkei buvo iškelta bankroto byla, todėl esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pagrindinis skolininkas neįvykdė savo pareigos nustatytu sutartyje laiku grąžinti kreditą, todėl reikalavimas priteisti negrąžintą dalį skolos ir palūkanas iš laiduotojo tenkintinas.

Pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Taigi ĮBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, kad, iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą, visi jo skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo akcesorinę, iš laidavimo sutarties kylančią prievolę. Šioje byloje nustatyta, kad UAB ,,Namai ir buitis‘‘ bankroto byla iškelta 2009-07-31, šį ieškinį ieškovė pareiškė 2014-02-28. UAB ,,Namai ir buitis‘‘ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 556 751, 12 Lt kreditinis reikalavimas, jo dalis buvo patenkinta pardavus įmonės turtą, todėl šio ieškinio sumą ieškovė nurodo 520 800, 52 Lt su palūkanomis, delspinigiais, baudomis. Pažyma ( t.1, b. l. 8) įrodo, kad delspinigiai ir baudos buvo apskaičiuoti iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Namai ir buitis‘‘. Atsakovas prašo taikyti senatį netesyboms, todėl jo reikalavimas yra teisėtas, nes CK 1.125 str. 5 d. 1 p. yra nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudų , delspinigių) išieškojimo, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams, ieškinio dalis dėl 51, 75 Lt delspinigių ir 7046, 41 Lt baudų, apskaičiuotų ieškinyje (t.1, b. l. 3) už nurodytų trijų kredito sutarčių netinkamą vykdymą, atmestinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-12-20 senato nutarimu Nr. 39 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje išaiškino ieškinio senaties termino eigos pradžią netesyboms ir nurodė, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai (CK 1.127 str. 5d.), teismui iškėlus bankroto bylą visų netesybų skaičiavimas yra sustabdomas, todėl ieškovė dėl netesybų laiduotojui turėjo pareikšti ieškinį per 6 mėnesius nuo 2009-07-31, t. y. nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui UAB ,,Namai ir buitis‘‘ iškėlimo, šį ieškinį ieškovė pareiškė 2014-02-28, todėl nepraleido CK 1.125 str.9 d. nustatyto 5 metų ieškinio senaties termino palūkanoms. Paminėtais motyvais iš atsakovo priteistini ieškovei 513 702, 36 Lt nesumokėtos skolos pagal kredito sutartis ir palūkanų.

Pagal CK 6.210, 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą laikotarpį palūkanos gali būti priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Minimalius atsakovės nuostolius kompensuos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios priteistinos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo civilinėje byloje, nes tokio dydžio procesinių palūkanų prašo ieškovė, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Iš atsakovo ieškovei priteistini 9 2137 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 80 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti AB SEB bankui iš N. R. 513 702, 36 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 9 2137 Lt žyminio mokesčio.

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.