- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-396-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00003-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – M. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 22 d. 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis neneigia, jog protokole nurodytu metu vairavo transporto priemonę, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, tačiau teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jas jis buvo vartojęs apie 19–20 val. vakaro, o jį sustabdė vairuojantį 00.30 val. Nurodo, kad iš medicininės apžiūros akto (8) matyti, jog gydytojas apžiūrą pradėjo 2014m. spalio 22 d. 1.10 val., ir skiltyje „Išvada“ nurodė, kad M. K. yra vartojęs ekstazio bei galbūt kanapių, apsvaigimo požymių nerasta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje (9) nurodyta, jog atlikus M. K. kraujo ir šlapimo tyrimą, M. K. kraujyje rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Taigi teigia, kad vien narkotinių medžiagų kraujyje ir kiruose biologiniuose skysčiuose nustatymas nerodo apsvaigimo stiprumo. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą iš naujo buvo paskirta nauja toksikologinė ekspertizės, kurios akte (57–58 b. l.) nurodyta, tikint, kad M. K. vartojo narkotines medžiagas 4.30 val. iki vairavimo ir 5.10 val. iki med. apžiūros, tai apsvaigimo požymiai galėjo būti išnykę. Nurodo, kad byloje teismas remiasi teisme neapklausto policijos pareigūno V. B. rašytiniu paaiškinimu, kuriuo remiantis jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau, pasak apelianto, teismo proceso metu minėtas policijos pareigūnas apklaustas nebuvo, tad galimybė užduoti V. B. klausimus jam nebuvo sudaryta. Toliau, grįsdamas apeliacinio skundo reikalavimą nurodo, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, padarė netikėtą išvada, kad tai, jog gydytoja, atlikdama med. apžiūrą, nepastebėjo apsvaigimo požymių, nešalina jo atsakomybės, nes apžiūra buvo atlikta vėliau, pradėjus maždaug 40 min nuo vairavimo ir apsvaigimo požymiai galėjo būti susilpnėję. Tačiau iš policijos pareigūnų parodymų ir visos administracinio teisės pažeidimo bylos apeliantas mato, kad pareigūnai iš viso nevertino jo būsenos, jiems užteko to, „kad pastarasis atrodė apsiblausęs“. Taigi teigia, kad teismo pozicija, kai besąlygiškai remiamasi tik pareigūnų parodymais, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami tik kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo M. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamos bylos dalyką, o būtent – administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai – V. B., S. S., o priimant sprendimą buvo remtasi tik rašytiniais bylos duomenimis (specialisto išvada, ekspertizės aktu, tarnybiniu pranešimu), nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, byloje esanti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis Nr. ATP-68-519/2015 tvirtina, kad šioje byloje jau buvo panaikintas ankstesnis Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nurodant, kad atsižvelgiant į tai, jog tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno nurodomos aplinkybės skiriasi nuo M. K. apžiūrėjusios ir aktą surašiusios gydytojos užfiksuotų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones, apklausti minėtus asmenis ir pašalinti prieštaravimus (38–40 b. l.). Nepaisant to, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų siekęs apklausti nurodytus asmenis, nors aukštesniojo teismo nurodymai žemesnės instancijos teismui yra privalomi.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būti pašalinti anksčiau nurodyti prieštaravimai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.