Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. D. (G. D.) atstovui advokato padėjėjui Mariui Dapkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. (G. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas G. D. (G. D.), būdamas atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, o įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 114810,83 €, tai yra 6,8 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas). Šiais savo veiksmais G. D. (G. D.), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus, teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D. (G. D.) buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, teismo posėdžio data suderinta su G. D. (G. D.) interesus atstovaujančiu advokato padėjėju Mariumi Dapkumi (atstovavimo sutartis III tome, b. l. 73), bet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, nepranešęs teismui apie neatvykimo priežastis, ir iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą šioje byloje, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. D. (G. D.) interesus teisme atstovauja advokato padėjėjas Marius Dapkus, todėl, vadovaudamasis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio nusižengimo bylą teismas nagrinėjo G. D. (G. D.) nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Marius Dapkus nurodė, jog 2017 m. birželio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę paskolos sutartį dėl 1 613 609,60 € mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2020 m. balandžio 25 d., kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokestinę nepriemoką dengti pagal nustatytą mokėjimo grafiką, tačiau bendrovė ginčo laikotarpiu neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti mokestinės paskolos sutartį visa apimtimi, todėl ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymais sušvelninti mokėjimo sąlygas. Valstybinė mokesčių inspekcija minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų netenkino ir 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė mokestinės paskolos sutartį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. (G. D.), siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu atsiskaitydamas ne tik su Valstybine mokesčių inspekcija, kuriai sumokėjo 100 000 € mokestinės nepriemokos pagal mokėjimo grafiką, bet ir su kitais bendrovės kreditoriais, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo atliekami sudarius mokestinės paskolos sutartį ir Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo prioriteto kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, nes mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinės paskolos sutarties pagrindu kartu su kitais kreditorių reikalavimais pateko į CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos 5 punktą, kai skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., kuomet buvo atliekami ginčo mokėjimai kitiems bendrovės kreditoriams, 2017 m. birželio 2 d. mokestinė paskolos sutartis, sudaryta su Valstybine mokesčių inspekcija, galiojo ir sukūrė teisinius padarinius, todėl patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą G. D. (G. D.) administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašė patraukti G. D. (G. D.) administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės teigimu, 2017 m. birželio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinę paskolos sutartį dėl 1 613 609,60 € mokestinės nepriemokos išdėstymo, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokestinę nepriemoką mokėti pagal nustatytą mokėjimo grafiką, tačiau bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinės nepriemokos ir palūkanų pagal nustatytą mokėjimo grafiką pilnai nemokėjo ir vykdė atsiskaitymus su kitais tiekėjais. Prašė G. D. (G. D.) skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas neigė G. D. (G. D.) kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, jog pastarasis, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises, G. D. (G. D.) kaltė įrodoma šiais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokestinių įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nesumokėjo, todėl susidarė mokestinė nepriemoka ir Valstybinė mokesčių inspekcija tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore. 2017 m. birželio 2 d. tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 613 609,60 € mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo išdėstymo iki 2020 m. balandžio 25 d., kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokestines įmokas mokėti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą kas mėnesį pagal nustatytą mokėjimo grafiką (III tomas, b.l. 51-54), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdė, nustatytų įmokų ir paskaičiuotų palūkanų laiku pagal sutartą mokėjimo grafiką nemokėjo ir 2017 m. spalio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai pagal mokestinę paskolos sutartį sudarė 247 561,51 € (212 427,83 € pradelstos sumokėti įmokos, 27 958,86 € palūkanos, 5 691,25 € padidintos palūkanos ir 1 483,57 € palūkanų delspinigiai). Tai, kad su Valstybine mokesčių inspekcija sudarytos 2017 m. birželio 2 d. mokestinės paskolos sutarties sąlygų visa apimtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė ir valstybės biudžetui nemokėjo mokestinės nepriemokos ir paskaičiuotų palūkanų sumos tiksliai pagal sutartą mokėjimo grafiką, neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. D. (G. D.) atstovas. Aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius įsipareigojimus pagal mokestinės paskolos sutartį netinkamai vykdė, patvirtina ir byloje esantis išmokų operacijų sąrašas, kuris liudija, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestinės paskolos sutartį sumokėjo tik dalį mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumos, tai yra iš viso 100 000,00 € (III tomas, b.l. 70-71). Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose ir kasos knygoje, matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus už prekes ar paslaugas ir su kitais kreditoriais. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytu laikotarpiu mokėdama kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė tik apie 6,8 procentus mokestinės nepriemokos dalies. 2017 m. gruodžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis, sudaryta 2017 m. birželio 2 d., buvo nutraukta (III tomas, b.l. 58).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą -kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. (G. D.), būdamas atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokestinės paskolos sutartimi sudarytą mokėjimo grafiką, nustatantį įmokas į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., kuomet su Valstybine mokesčių inspekcija jau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, įpareigojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį mokėti mokestines įmokas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, bendrovės vadovas G. D. (G. D.) nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir nevykdė mokėjimų į valstybės biudžetą tiksliai pagal nustatytą mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas. Be to, ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais - bankų sąskaitų išrašų kopijomis (I tomas b.l. 11-185, II tomas b.l. 3-157), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (balansu) (III tomas b.l. 10), G. D. (G. D.) prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinių nepriemokų sumokėjimą (II tomas b.l. 1-2) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ir išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (III tomas b.l. 4, 5-9), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. (G. D.), būdamas atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu vykdė atsiskaitymus ir su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, kai tuo tarpu į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą savanoriškai pervedė tik nedidelę dalį visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai apyvartinių lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir bendrovės vadovybė nuolat bendrauja su Valstybine mokesčių inspekcija bei veda derybas dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, savaime nereiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. (G. D.), siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu atsiskaitydamas ir su kitais bendrovės kreditoriais, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo atliekami mokestinės paskolos sutarties pagrindu, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo prioriteto kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, nes mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinės paskolos sutarties pagrindu kartu su kitais kreditorių reikalavimais pateko į CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos 5 punktą, kai skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįstas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatose yra imperatyviai nurodyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, todėl su Valstybine mokesčių inspekcija sudarius mokestinės paskolos sutartį dėl mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui, privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą eiliškumo tvarka, reglamentuota įstatyme, nesikeičia. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. (G. D.), žinodamas apie jo vadovaujamos bendrovės apyvartinių lėšų nepakankamumą visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir susidariusią mokestinę nepriemoką, galėjo vykdyti atsiskaitymus už prekes ar paslaugas su kitais bendrovės kreditoriais tik patenkinęs kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, o už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą juridinio asmens vadovas turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra G. D. (G. D.) (III tomas b.l. 11), todėl nagrinėjamu atveju jis yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Vertindamas šiuos administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, ir daro išvadą, jog G. D. (G. D.) veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie savo vadovaujamos bendrovės apyvartinių lėšų trūkumą ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nemokėjo įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal mokestinės paskolos sutarties sąlygas visa apimtimi, o vykdė atsiskaitymus su kitais įmonės kreditoriais, tuo pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo pripažinta nukentėjusiu asmeniu šioje administracinio nusižengimo byloje bei teismo posėdžio metu Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. D. (G. D.) nesumokėtą valstybės biudžetui mokestinės nepriemokos sumą, kaip turtinę žalą, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo nagrinėjamas.

G. D. (G. D.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – dirba, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (III tomas, b.l. 16-22) ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta G. D. (G. D.) skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, savo dydžiu atitinkančią įstatymo sankcijoje numatytam minimalaus ir maksimalaus baudų dydžių vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. D. (G. D.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2200 € (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.