Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. (G. D.) atstovo advokato Agniaus Pilipavičiaus (toliau ir – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo G. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2200 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, o įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 114810,83 €, tai yra 6,8 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas). Šiais savo veiksmais G. D., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus, teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atmetė apelianto atstovo argumentą, jog mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo prioriteto, lyginant su kitais bendrovės kreditoriais, kadangi mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartį kartu su kitais kreditorių reikalavimais pateko į penktąją eilę (CK 6.930¹ straipsnio 5 punktas). Teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju mokėjimai į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą - viso 100 000 EUR - buvo atliekami ne Valstybinės mokesčių inspekcijos vienašališkai priimto mokėjimo dokumento pagrindu, tačiau šalių laisva valia sudarytos sutarties, mokestinės paskolos sutarties pagrindu, taigi sutartiniais pagrindais. Mokestinė paskolos sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas / atidėtas vėlesniam laikotarpiui, o įmonės veiklos tęstinumas nebūtų pertrauktas. Laikotarpiu, kada buvo atliekami ginčo mokėjimai, t. y. nuo 2017-07-01 iki 20174-09-28, mokestinė paskolos sutartis galiojo ir sukūrė visus teisinius padarinius. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-09-28 tiek atsiskaitymai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestinę paskolos sutartį, tiek atsiskaitymai likusiems kreditoriams turėjo būti atliekami ir buvo atliekami ta pačia penktąja eile, kaip numato CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta objektyvioji pažeidimo pusė. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė įsipareigojimų pagal mokestinę paskolos sutartį pilna apimtimi nevykdė, kadangi vyko derybos dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Todėl laikytina, kad tokiu atveju pateisinamas galėjo būti nebent mokestinės paskolos sutarties nutraukimas.

Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. D. baudą, neanalizavo bendrovės vadovo kaltės, tik deklaratyviai konstatavo, kad jis, atsiskaitydamas ne pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą, padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad G. D. tyčia būtų siekęs ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų padarinių ar leidęs jiems atsirasti. Bendrovė dar iki mokestinės paskolos sutarties pasirašymo komunikavo su Valstybine mokesčių inspekcija, identifikavo galimas vykdymo kliūtis. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo ne kartą informuota, kad bendrovė negali pilna apimtimi vykdyti mokestinės paskolos sutarties mokėjimų, kad dalis pajamų būtų skiriama einamiesiems mokėjimams atlikti tam, jog būtų užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas bei atsiskaitymas su Valstybine mokesčių inspekcija pagal mokestinę paskolos sutartį. Taigi, G. D. veikė atidžiai, protingai ir rūpestingai. Nekyla abejonių, kad jei bendrovė būtų nutraukusi bet kokį atsiskaitymą su savo darbuotojais bei tiekėjais, darbo jėga ir prekių tiekimas įmonei, kuri verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba autodetalėmis ir automobilių remontu, būtų iš esmės sutrikdytas. Tačiau būtent iš nurodomos veiklos gaunamomis pajamomis ir buvo atliekami atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija pagal mokestinę paskolos sutartį.

Institucijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo tenkinimo eilė nekinta, nes tai nereglamentuota įstatyme. Pabrėžtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta, jog esminį pagrindą atsiskaitymo eilei nulemia kreditoriaus reikalavimo prigimtis. Pats mokestinės paskolos sutarties objektas - skolinis įmokų į biudžetą reikalavimas - apsprendžia kreditoriaus eilę CK 6.930¹ straipsnio prasme.

G. D. tyčią, anot institucijos, patvirtina jo, kaip vadovo, ilgą laiką žinojimas arba turėjimas ir galėjimas žinoti apie lėšų trūkumą ir negalimumą atsiskaityti tinkamai su kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija laiku bei suvokimas, kad jis turi pareigą pirmiausia atsiskaityti su kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau prioritetą suteikė (aktyviais veiksmais) kitiems kreditoriams ir atsiskaitė su kitais kreditoriais.

G. D. skundas netenkinamas.

Skunde teigiama, jog G. D. veikoje nėra visų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Visų pirma, objektyviosios pusės, nes mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo prioriteto, lyginant su kitais bendrovės kreditoriais, kadangi mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartį kartu su kitais kreditorių reikalavimais pateko į penktąją eilę (CK 6.930¹ straipsnio 5 punktas). Taip pat subjektyviosios pusės, nes atsiskaitymai buvo atliekami ir su kitais bendrovės kreditoriais, siekiant užtikrinti tolimesnį įmones funkcionavimą.

Tačiau, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą. Jo kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t.y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią nepriemoką, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, o įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 114810,83 €, tai yra 6,8 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas), todėl darytina išvada, jog įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, todėl su Valstybine mokesčių inspekcija sudarius mokestinės paskolos sutartį dėl mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui, privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą eiliškumo tvarka, reglamentuota įstatyme, nesikeičia.

Mokestinės paskolos sutartimi yra sutariama dėl susidariusios įmokų į biudžetą skolos sumokėjimo per konkretų laikotarpį išdėstymo. Kreditoriaus eilę CK 6.930¹ straipsnio prasme apsprendžia pats mokestinės paskolos sutarties objektas - skolinis įmokų į biudžetą reikalavimas. Pabrėžtina, kad, nutraukus mokestinės paskolos sutartį, skolinio reikalavimo prigimtis - įmokos į biudžetą, kurios turi būti nedelsiant sumokamos, išlieka. Būtent tai patvirtina, kad, nepriklausomai nuo to, ar tarp skolininko ir kreditoriaus yra sudaryta sutartis, ar ne, esant reikalavimui, kildinamam iš įmokų į biudžetą, atsiskaitymas su kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija yra vykdomas trečiąja eile (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, bendrovės vadovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestinės paskolos sutartimi sulygtas sąlygas, sumokant įmokų į biudžetą skolos dalį pagal grafiką, bei tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau pareigų nevykdė, pažeidė sutarties sąlygas ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad nebuvo laikomasi įstatyme numatyto eiliškumo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. D., turėdamas įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse nei Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nors skunde teigiama, kad G. D. veiksmuose nebuvo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmai, kuomet jis, būdamas skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, apeliantas puikiai suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. G. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir yra atsakingas, kad įmonė savo veikloje laikytųsi įstatymų, o šiuo atveju turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog bendrovė turėjo finansinių problemų, ką teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde patvirtino ir apelianto atstovas, todėl darytina išvada, kad G. D., kaip bendrovės vadovas, bendrovės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. G. D. atstovas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą ir G. D. atstovo advokato Agniaus Pilipavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.