- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-2357-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04179-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei T. V., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. V. pareikė ieškinį atsakovei T. V., kuriuo prašė sumažinti nepilnametei M. V. priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 Lt per mėnesį. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes ieškovas neturi pastovių pajamų, nėra paklausos toje srityje, kurioje dirba ieškovas. Be to, ieškovas susituokė ir įsivaikino nepilnametį N. V., kuriam reikalingas išlaikymas, vaikas turi specialių poreikių sveikatos priežiūrai. Jokio turto ieškovas neturi.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, ieškovas be darbo užmokesčio gauna taip pat ir pajamas iš individualios veiklos, kurių neviešina. O atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, šiuo metu ji gauna tik 200,00 Lt per mėnesį darbo užmokestį. Jai pragyventi padeda tėvai, todėl sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai, būtų pažeistos jos teisės į išlaikymą ir normalias gyvenimo sąlygas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-09 sprendimu (b.l. 118-119) ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtinta ieškovo V. V. ir atsakovės T. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės jų dukters M. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. V., ir atsakovas vaiko tėvas V. V. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2004 m. gruodžio 1 d. (b.l. 32). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog šalių turtinė padėtis nepasikeitė taip po sprendimo priėmimo, kad būtų pagrindas pakeisti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. V. dydį. Be to, konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametės M. V. poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento nesumažėjo, o priešingai, padidėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės turtinę padėtį ir nurodė, kad ieškovo šiuo metu teikiamas po 350,00 Lt per mėnesį išlaikymas yra būtinas siekiant patenkinti tik pačius būtiniausius, gyvybiškai svarbius M. V. poreikius, todėl sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą bus pažeistos M. V. teisės būti išlaikomai abiejų tėvų, jai nebus užtikrintos būtinos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. V. apeliaciniu skundu (b.l. 124-127) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 250 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei užklausti duomenų apie atsakovės gautas pajamas už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-02-01 iš individualios veiklos. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo turtinė padėtis nėra pablogėjusi. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog jo yra prasta sveikatos būklė, taip pat dėl šalies ekonominės situacijos sunku susirasti darbą pagerinant savo turtinę padėtį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neoficialiais duomenimis iš interneto svetainės, kurie prieštarauja oficialiems duomenis iš Sodros ir negali būti laikomi įrodymais byloje. Teismas neįvertino tai, kad jis neturi nekilnojamo turto, o turimas automobilis yra nedidelės vertės. Nurodo, kad vien tai, jog jis su sutuoktine įsivaikino vaiką, nesudaro pagrindo konstatuoti geros turtinės padėties šeimoje. Pirmosios instancijos teismas išvadas apie turtinę padėtį padarė remdamasis šalutiniais, oficialiems įrodymams prieštaraujančiais duomenimis ir tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi dar išlaikyti kitą vaiką, kuriam reikalinga didesnė priežiūra, nes vaikas dažnai serga. Be to, nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog atsakovės pajamas sudaro vien tik 200 Lt darbo užmokestis, nes ji nuslėpė, jog dirba kirpėja-stiliste ir gauna pajamas, kurias nuslėpė. Apeliantas nurodo, kad jo padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, pablogėjo vien jau tuo, kad jis turi išlaikyti dar vieną vaiką, o atsakovė išlaiko tik vieną vaiką, be to, dar turi nekilnojamo turto, dirba ir gauna pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovė T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 143-146) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, jog nepilnametės dukros poreikiai išaugo po 7 metų nuo teismo sprendimo priėmimo beveik 3 kartus, nes mergaitė užaugo, yra labai gabi, lanko menų gimnazijoje baletą. Todėl vaiko poreikiams išaugus, mažinti priteisto išlaikymo dydį, kurio ir taip nepakanka būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, kad apeliantas nėra pateikęs į bylą duomenų, jog būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas ir negalėtų dirbti jo kvalifikaciją atitinkančio darbo, taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad siekė keisti kvalifikaciją ir įgyti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes įsivaikinti vaiką, ir vien dėl to, kad jis turi išlaikyti dar vieną vaiką, mažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Apelianto argumentai dėl jos turtinės padėties nepagrįsti, nes ji nuo 2009 metų neteko darbo ir neturėjo pajamų būstui išlaikyti. 2011 metais jos pajamas sudarė 872 Lt bedarbio pašalpa ir 546 Lt atlyginimas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2012-01-25 išsiėmė verslo liudijimą ir kol kas tik patyrė išlaidų, o ne pajamų iš savo veiklos. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai siekia visą vaiko išlaikymo naštą perkelti ant jos pečių, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 350 Lt iki 250 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų.
Tiek apeliantas, tiek atsakovė prie procesinių dokumentų pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius savo argumentus, todėl kolegija juos prijungia prie bylos, siekdama visapusiškai, išsamiai išspręsti bylą, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises į tinkamą išlaikymą (CPK 314 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinėjamoje byloje jau priteistas išlaikymo vaikui dydis yra netgi mažesnis (po 350 Lt) nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui.
LR CK 3.201 str. numato galimybę vaiko tėvų prašymu pakeisti išlaikymo dydį ar formą, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė vaiko poreikiai.
2004-12-10 teismo sprendimu buvo patvirtina šalių sutartis ir nustatyta, kad ieškovas teikia nepilnametei dukrai išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po teismo sprendimo priteisti vaikui išlaikymą priėmimo vaiko poreikiai padidėjo, nes praėjo pakankamas laiko tarpas (sprendimas priimtas 2004-12-10), vaikas užaugo (šiuo metu yra 16 metų) ir tuo pačiu jo poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma.
Taip pat kolegija sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė. Tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek po to ieškovas neturėjo nekilnojamo turto, jo pajamos taip pat iš esmės nepakito. Vienintelis argumentas, kuriuo apeliantas grindžia savo turtinės padėties pasikeitimą yra tai, jog jis po teismo sprendimo priėmimo turi išlaikyti dar vieną išlaikytinį, t.y. N. V., kuris buvo jo su sutuoktine įsivaikintas (b.l. 9, 31).
Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įvaikinimo byloje nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog jis yra sveikas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apelianto darbingumas būtų apribotas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo nurodytas jo sveikatos sutrikimas neįtakoja ieškovo darbingumo ir nevaržo jo galimybių teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, yra pagrįsta ir teisinga.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 182 str. nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-11 sprendime dėl įvaikinimo nustatytomis aplinkybėmis dėl apelianto turtinės padėties.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neoficialiais duomenimis, todėl nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog jis verčiasi individualia veikla. Kolegija atmeta tokius argumentus, nes CPK 177 str. nustato, jog be kokie faktiniai duomenys gali būti įrodymais byloje. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju ir skelbimas iš internetinės svetainės gali būti laikytinas tinkamu įrodymu, nes byloje nėra duomenų, kad šis įrodymas būtų gautas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Pažymėtina, kad ir savo argumentus dėl atsakovės turtinės padėties apeliantas grindžia duomenimis, gautais iš internetinės svetainės.
Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino atsakovės turtinės padėties. Kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje buvo pateikti ir įvertinti visi duomenys susiję su atsakovės turtine padėtimi (b.l. 48-59). Pagal išreikalautus iš Sodros duomenis (b.l. 159) matyti, kad visi duomenys apie atsakovės gautas pajamas buvo pateikti į bylą. Veiklą pagal verslo liudijimą atsakovė pradėjo tik nuo 2012-02-03 (b.l. 147, 159). Iš pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu ji užsiima tik individualia veiklą pagal verslo liudijimą ir jokių kitų pajamų negauna. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus atsakovės turtinę padėtį, matyti, jog ieškovo šiuo metu teikiamas po 350,00 Lt per mėnesį išlaikymas yra būtinas siekiant patenkinti tik pačius būtiniausius, gyvybiškai svarbius M. V. poreikius, todėl sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą bus pažeistos M. V. teisės būti išlaikomai abiejų tėvų, jai nebus užtikrintos būtinos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.
Apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktiką, turtinės padėties pablogėjimu yra laikytinas faktas, jog po išlaikymo priteisimo atsirado išlaikytiniai. Kolegija sutinka, kad išlaikytinių atsiradimas yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant apie finansinį pajėgumą teikiant išlaikymą, tačiau kolegija pažymi, jog ši aplinkybė yra vertintina visumoje kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas vertino tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, priteisto išlaikymo dydį ir pagrįstai konstatavo, jog teikiamas 350,00 Lt per mėnesį išlaikymas yra būtinas, kad bent minimalūs vaiko poreikiai būtų patenkinti, todėl dar labiau sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą dukrai, būtų pažeistas abiejų ieškovo vaikų interesų pusiausvyros principas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 str. 1 d., nes kiekvienam vaikui turi būti priteistas toks išlaikymas, kuris užtikrintų bent minimalių visų vaikų poreikių patenkinimą. Kolegija sutinka su tokia išvada, todėl konstatuoja, kad byloje nėra nustatytų sąlygų, numatytų LR CK 3.201 str. išlaikymo dydžiui keisti. Apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų jo turtinės padėties pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą išlaikymo dydžiui keisti, t.y. mažinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.