Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Agnei Juškevičiūtei-Vilienei, atsakovo atstovui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. Sp.-145 „Dėl neregistravimo kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veiklos“ (toliau – ir Sprendimas) ir jo priedo dalį dėl V. P. neregistravimo kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius; 2) įpareigoti VRK sudaryti galimybę pareiškėjui patikslinti V. P. Kandidato į Seimo narius anketos 9.2.4. punktą; 3) pareiškėjui iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Pareiškėjas pildydamas kompiuteriu 2020 m. Anketą sąžiningai atskleidė ir paviešino teistumo faktą, aiškiai nurodė, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veiklos, nurodė tikslią nuosprendžio priėmimo datą, nuosprendžio priėmimo valstybę ir nuosprendį priėmusios institucijos pavadinimą. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, tiksliai neprisiminė, vadovaujantis kuriais BK straipsniais buvo nuteistas, kadangi nuosprendis buvo paskelbtas beveik prieš aštuonis metus, o šalia neturėjo teismo sprendimo. Kadangi pareiškėjas ne pirmą kartą dalyvauja rinkimuose trūkstamus duomenis apie nusikalstamos veikos pavadinimą paėmė iš savo 2015 m. pateiktos Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos (toliau ir – 2015 m. Anketa). Radęs šią informaciją pareiškėjas 2020 m. Anketos 9.2.4 langelyje įrašė BK 231 straipsnį, o kitus straipsnius sistema leido įrašyti tik ranka, t. y. BK 300 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, tačiau išsaugojus duomenis likdavo tik vieno BK straipsnio – 231 straipsnio 1 dalies – įrašas. V. P., abejodamas savo technologinėmis žiniomis, kreipėsi pagalbos į savo kolegą. Pareiškėjas kartu su pagalba dar kartą ranka įvedė visus BK straipsnius ir juos išsaugojo Anketoje. Pareiškėjas taip pat susipažino su Edepas naudotojo instrukcija, kurioje nurodyta 2020 m. Anketai pildyti reikalinga informacija. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad sistemoje ranka papildytas įrašas lieka, o tik išsaugotame dokumente – 2020 m. Anketoje spausdina vieną eilutę – vieną BK straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pilnai ir teisingai užpildė 2020 m. Anketos 9.2. visus punktus ir visi BK straipsniai sistemoje bus matomi. Tokiu būdu, V. P. sąžiningai galvojo, kad tinkamai užpildė informaciją apie savo teistumą.

II.

13. VRK nusprendė nepriimti sprendimo dėl 3 kandidatų, kurie pateikė teisingą, tačiau nepilną informaciją (pavyzdžiui, nenurodė visų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo pripažinti kaltais tuo pačiu teismo nuosprendžiu) apie padarytas nusikalstamas veikas, neregistravimo kandidatais į Seimą. Šiuo atveju šių kandidatų ir pareiškėjo pateikta informacija iš esmės skiriasi, kadangi pareiškėjas teisingai nenurodė nei vienos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo pripažintas kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. Sp-145 „Dėl neregistravimo kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veiklos“ dalies, kuria pareiškėjas V. P. neregistruotas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK sudaryti galimybę pareiškėjui patikslinti V. P. Kandidato į Seimo narius anketos 9.2.4. punktą pagrįstumo.

15. Skundžiamą Sprendimą VRK priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas pažymas, dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. Anketoje nenurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Pareiškėjas kaip neregistruotinas kandidatas įvardytas Sprendimo priedo „Asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, sąrašas“ (duomenys neskelbtini) eilutėje.

16. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu VRK Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo teigimu, susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjas, vadovaudamasis 2015 m. Anketa, klaidingai nurodė 2020 m. Anketoje pirmą BK straipsnį t. y. 231 straipsnio 1 dalį (vietoje 235 str. 1 d.), o visus kitus BK straipsnius nurodė teisingai, t. y. BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau šie straipsniai nebuvo tinkamai išsaugoti 2020 m. Anketoje. Pareiškėjas jokio sąmoningo, tyčinio ketinimo nuslėpti duomenis neturėjo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad VRK, priimdama Sprendimą, pažeidžia lygią visų asmenų pasyviąją rinkimų teisę, skaidrumo, konstitucinio teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principus, Sprendimas diskriminuoja ir riboja pareiškėjo galimybę dalyvauti rinkimuose.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymas, kurio 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Seimo narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti pažymėta, jei kandidatas į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

18. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis – užtikrinti, kad rinkėjai, spręsdami dėl asmens tinkamumo būti Seimo nariu, gautų galinčią būti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatus į Seimo narius. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Asmuo, kandidato į Seimo narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją. Taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti Seimo nariu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R756-13/2012).

19. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalį, jeigu kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kad asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į Seimo narius, o jei buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius. Jei kandidatas to nenurodė ir po Seimo rinkimų nustatoma, kad yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kad asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos Respublikos Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios.

20. Konstitucinis teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia (be kita ko) savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas V. P. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

22. Pareiškėjas 2020 m. anketoje nurodė, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs (Anketos 9 p.), įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio data (Anketos 9.2.1 p.) – 2012 m. lapkričio 16 d., priėmimo valstybė (vieta) (Anketos 9.2.2 p.) – Lietuva, nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas (Anketos 9.2.3 p.) – Trakų apylinkės teismas. Tačiau 2020 m. Anketoje pareiškėjas, atsakydamas į Anketos 9.2.4 punkto klausimą dėl nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas (pavadinimas), nurodė neteisingą informaciją, t. y. nurodė šiuo atveju neaktualų BK 231 straipsnį (vietoje BK 235 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 223 str. 1 d.).

23. Vertindama pareiškėjo 2020 m. Anketoje nurodytos informacijos atitiktį Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 3 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teikdami pareiškinius dokumentus kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-11-520/2015).

24. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. Anketoje nenurodė jokio jo konkrečiu atveju aktualaus BK straipsnio, t. y. nei vieno straipsnio, pagal kurį jis buvo pripažintas kaltu Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu. Pareiškėjo pateiktoje 2020 m. Anketoje nurodyti neteisingi ir netikslūs duomenys, ir ypač vertinant jų visumą, kai nurodytas tik pareiškėjo situacijai neaktualus BK straipsnis, o iš aktualių straipsnių nenurodytas nei vienas, gali tapti objektyvia kliūtimi gauti reikiamą informaciją, vadovaujantis protingumo principu, tai negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, apsirikimu, netikslumu, kuriuos VRK turėjo pasiūlyti ištaisyti. Vertinant šią pareiškėjo padarytą klaidą pildant 2020 m. Anketą šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą dalyvauja rinkimuose ir yra pildęs kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą. Taigi jam turėjo būti žinoma, kokie tikslūs duomenys apie jį (jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį) yra reikalingi, ir pasirūpinti aktualia informacija. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad neteisingi duomenys 2020 m. Anketoje buvo įrašyti dėl informacinių technologijų žinių stokos, kad dalis jo įrašytų duomenų Anketoje neišsisaugojo, pažymėtina, kad, kaip nurodė VRK atsiliepime į skundą, ši anketa galėjo būti pildoma ir ranka. Taigi šie teiginiai taip pat nepateisina neteisingų duomenų pateikimo kandidato į Seimo narius anketoje.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos nurodyti nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Todėl buvo pagrindas taikyti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalį ir neregistruoti pareiškėjo kandidatu į Seimo narius.

26. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad VRK pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi kitą asmenį, padariusį tokią pat klaidą, registravo kandidatu į Seimo narius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktą VRK posėdžio dalies įrašą, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde minimo J. V. anketos pildymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo atveju buvusių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios situacijos, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis būtų labai panašios į pareiškėjo, tačiau atsakovo priimti sprendimai būtų skirtingi.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog pareiškėjas 2020 m. Anketoje nepateikė Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomai teiktinos informacijos, VRK skundžiama Sprendimo dalimi pagrįstai neregistravo pareiškėjo kandidatu į Seimo narius. Naikinti skundžiamos VRK Sprendimo dalies bei įpareigoti VRK sudaryti galimybę pareiškėjui patikslinti 2020 m. Anketos 9.2.4. punktą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo V. P. skundas atmetamas.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.