- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-508-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00984-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei E. B. dėl buto dalies arba skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės E. B. (toliau – atsakovė) 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba 8 688,60 Eurų skolą ir 2 172,15 Eurų palūkanų už penkerius paskutinius metus iki ieškinio pateikimo už vėlavimą mokėti pagal prievolę; 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu kaip sugyventiniams ieškovas 2009-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovei butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši sutartis sudaryta siekiant tikslo, kad atsakovė ir du jų bendri mažamečiai vaikai D. T. ir V. T. turėtų kur gyventi ir ieškovo kreditoriai nenukreiptų išieškojimo į paskutinį šeimos būstą. Sandoris buvo įformintas kaip pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 30 000 Lt iki sudarant sutartį. Tačiau atsakovė mokėjimui už butą lėšų neturėjo, todėl išdavė ieškovui vekselį tuometinės buto vertės sumai - 30 000 Lt arba 8 688,60 Eur, mokėtinam iki 2010-12-31, bei įsipareigojo per vienerius metus, t.y., iki 2010-12-31 perrašyti butą visiems šeimos nariams po vieną 1/4. Atsakovei neįvykdžius nurodyto įsipareigojimo, ieškovas įgijo teisę į visos nesumokėtos buto kainos sumos išieškojimą iš jos ne teismo tvarka. Tačiau, kadangi jie su atsakove gyveno kartu ir augino du nepilnamečius vaikus, ieškovas dėl išieškojimo pagal vekselį nesikreipė, todėl kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022-05-06 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą priteisti 8 688,60 Eur grindė atsakovės 2009-12-23 pasirašytu vekseliu 30 000 Lt ( 8 688,60 Eur) sumai. Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas advokatas E. L. nurodė, kad reikalavimų dalies pagal 2009-12-23 vekselį nepalaiko, tačiau, nepateikus procesinio dokumento dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, teismas jį nagrinėjo.
5. Bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė bei kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė ieškovo pateikto vekselio nepasirašė, todėl teismas konstatavo, kad 2009-12-23 paprastasis vekselis nepatvirtina atsakovės pareigos sumokėti ieškovui 8 688,60 Eur skolą. 2009-12-23 fiziniam asmeniui priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutarties, 2.1 punktas patvirtina, kad už butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavėjas A. T. gavo iš pirkėjos E. B. 30 000 Lt ( 8 688,60 Eur) prieš šios sutarties pasirašymą, todėl padarė išvadą, kad ir šis įrodymas nepatvirtina atsakovės pareigos sumokėti ieškovui papildomai 8 688,60 Eur skolą.
6. Nurodė, kad nesant prievolės ar teisių pažeidimo nėra momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, todėl klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui priteisti 8 688,60 Eur skolą neturi reikšmės sprendimo priėmimui.
7. Nustatė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš esmės grindžiamas tuo, kad šis butas buvo įgytas šalims nuo 2001 metų birželio 1 dienos gyvenant kartu neįregistravus santuokos kaip sugyventiniai, atsakovei už butą nieko nemokant, o taip pat tuo, kad butas buvo ieškovo lėšomis buvo išlaikomas ir atlyginta dėl buto valdymo padaryta žala kaimynui.
8. A. T. nuo (duomenys neskelbtini)buvo susituokęs su V. T. ir jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal 2002-07-26 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1293-02-2002. A. T. ir V. T. santuokos nutraukimo metu galiojo jau ne 1964 m., o 2000 m. Civilinis kodeksas). Todėl sprendė, kad nėra pagrindo A. T. gyvenimą kartu su E. B. (ieškovo teigimu nuo 2001-06-01) būnant santuokoje su V. T., pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
9. Ieškovas ir atsakovas tarpusavyje turėjo šeimyninio pobūdžio tarpusavio santykius, nes tam tikrą laikotarpį gyveno kartu kaip vyro ir moters pora, neįregistravę santuokos, ir susilaukė dviejų vaikų. Butą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. T. įgijo nuosavybėn 1998-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirmoji rekonstrukcija bute buvo baigta pagal 2001-12-29 Statybos inspekcijos pažymą Nr.216/1-41-08. Antroji rekonstrukcija bute baigta pagal 2007-02-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. 2008-04-07 E. B. užsakė bute interneto paslaugas. Butas E. B. buvo perleistas 2009-12-23, ji deklaravo savo gyvenamąją vietą bute 2011-02-04 .
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. B. ir A. T. gyveno kartu maždaug 2008-2010 metais. Byloje yra duomenys apie tai, kad E. B. turėjo laikiną leidimą gyventi, išduotą 2011-04-13, galiojimo pabaiga 2012-04-13 (tomas II, bylos lapas 94), todėl liudytojo parodymų nepakanka išvadai, kad E. B. gyveno Lietuvoje su A. T. vėliau kaip po 2012-04-13.
11. Šalių sūnus D. T. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), o dukra V. T. gimė (duomenys neskelbtini)Rusijoje, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų - iš laiško, kurio autorystės E. B. neneigė, sprendė, kad jau esant gimusiam D., bet dar nesant V., E. B. ir A. T. gyveno kartu mažiausiai 4 metus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį du kartus nurodė, kad gyveno kartu su ieškovu ir vaikais, todėl sprendė, kad D. T. ir V. T. gimimo liudijimai patvirtina, kad E. B. ir A. T. pradėjo gyventi kartu ne vėliau kaip nuo 2002 m. vasario mėnesio ir nustojo kartu gyventi ne ankščiau kaip iki 2009 metų pradžios.
Šalies argumentai
12. Ieškovo ir atsakovės santykiai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį prasidėjo nuo 2002 metų vasario mėnesio. Ieškovas nepateikė nei rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, nei jokių duomenų apie tokios sutarties sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar jo dalį, teismas nenustatė, kad šalys buvo įsipareigoję kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, veikti bendrai tikslu, kad įsigyti butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Per ieškovo ir atsakovės gyvenimo kartu laikotarpį 2009-12-23 fiziniam asmeniui priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutartimi A. T. pardavė kartu su juo gyvenančiai E. B. butą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt, kuriuos gavo iš E. B. prieš šios sutarties pasirašymą. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų apie sumokėtų pinigų šaltinį, tačiau tai nepaneigia buto pirkimo – pardavimo sutartimi įrodytą pinigų sumokėjimo faktą.
14. Įstatymas nenumato, kad kai turtas parduodamas vieno bendrai gyvenančio asmens kitam bendrai gyvenančiam asmeniui, pardavėjas vis tiek lieka parduoto turto bendrasavininku. Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir nuosavybės teisės įregistravimas byloje neginčijamas. Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės (įgaliojimo išdavimas, E. B. darbo Lietuvoje laikotarpis, mokėjimai už buto komunalines paslaugas, mokėjimai už skolas, ieškovo ir atsakovės tarpusavio bankiniai pavedimai, D. T. bankiniai pavedimai atsakovei, nakvynės suteikimas atsakovės motinai ir t.t.) įstatymų nenumatytos kaip teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindas. Padaręs tokias išvadas teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam dalį ginčo buto nėra.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022?05?06 Utenos rajono apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl ieškovo reikalavimo atsakovei dėl ½ buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priteisimo ir jį tenkinti, perskirstyti šalims tenkančias bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
15.1. pirmosios instancijos teismas šalių bendro gyvenimo pradžią per daug griežtai susiejo su sūnaus gimimo faktu, nes iki sūnaus pradėjimo, kuris sietinas su 2002 m. vasario pabaiga, šalis turėjo sieti pakankamai tamprūs asmeniniai santykiai dėl kurių atsakovė paliko gyvenamąją ir darbo vietą Ukrainoje ir atvyko gyventi pas ieškovą į Lietuvą. Todėl šalių bendro gyvenimo su atsakove pradžią sietina ne su D. pradėjimo momentu, o su atsakovės atvykimu gyventi ir dirbti Lietuvoje momentu, t. y., su 2001?06?01;
15.2. bendro gyvenimo pabaigos data sietina ne su vėlesniu laikotarpiu, nei atsakovės įgaliojimo ieškovui valdyti, naudotis ir parduoti ginčo butą data. Šalių dukra V. gimė prieš pat ginčo buto perleidimo sandorio tarp ieškovo ir atsakovės sudarymą, kai tarp sugyventinių buvo didžiausias tarpusavio pasitikėjimo pikas.Todėl buto perleidimo atsakovei aplinkybės turėtų būti sietinos su ieškovo, o ne atsakovės pozicija;
15.3. ieškovo ir atsakovės santykiai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį prasidėjo nuo 2001?06?01. Šalys nesudarė rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, tačiau pateikti kiti įrodymai - šalys gyvendamos kartu susilaukė vaikų, juos kartu augina, patvirtina, kad buvo kooperuojamasi kuriant ir įsigyjant bendrą turtą;
15.4. ieškovas atsakovei perleido jam asmenine nuosavybe priklausantį butą tikslu apsaugoti bendrus vaikus nuo galimo būsto praradimo, iškilus tėvo finansinėms problemoms. Todėl vertinti buto perleidimo sandorį kaip ieškovo siekį visiškai atsisakyti nuosavybės į butą nėra pagrįsta;
15.5. bendras šalių kaip sutuoktinių gyvenimas, bendrų vaikų gimimas ir jų auginimas, bendri mokėjimai pagal prievoles, kylančias iš buto valdymo, naudojimosi juo, atsakovės 2016 metais ieškovui išduoto įgaliojimo turinys, kuriame numatyta teisė ieškovui savo nuožiūra parduoti butą, sudaro pagrindą teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta bendrosios jungtinės veiklo sutartis, įgalinanti ieškovo atsakovei perleistą butą laikyti ne atsakovės asmenine, bet bendrąja daline nuosavybe.
Atsiliepimas
16. A. E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
16.1. ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes jis neįrodė, kad ginčo butas įsigytas šalims gyvenant kartu;
16.2. atsakovė ginčo butą įsigijo iš atsakovo sudarius pirkimo pardavimo sutartį asmeninėn nuosavybėn ir pagal sutarties sąlygas su atsakovu pilnai atsiskaitė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad butas yra bendra dalinė nuosavybė;
16.3. jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, todėl tokios formos sutarties nesant, todėl negali būti pripažinta buvus sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl ½ buto priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje suformuojamos nuostatos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 ir kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad jis nuo 2001-06-11 pradėjo bendrai gyventi su atsakove, gyvendami nesusituokę kartu, šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, (duomenys neskelbtini) - dukros, todėl prašė pripažinti, kad jis ir atsakovė vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl ginčo butas, kurį atsakovė 2009-12-23 įsigijo iš atsakovo, yra bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį.
22. Pareiškus reikalavimą pripažinti apeliantui nuosavybės teisę į ½ dalį jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto, gyvenant kartu su atsakove, apeliantas turėjo įrodyti, kad tarp jo ir atsakovės buvo bendras susitarimas kartu sukurti bendrą turtą, konkrečiai butą, o turto dalys nustatytinos pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lygių dalių prezumpciją.
23. Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, teigia, kad pagrįstai pripažinęs, jog apeliantas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, teismas neteisingai nustatė to pradžios momentą, teigdamas, kad šalių bendros gyvenimo pradžios momentas yra 2011 m. birželio mėnuo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka.
24. Bylos duomenimis A. T. nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su V. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik nuo 2002 m. pripažino, kad po santuokos nutraukimo šalys pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, tačiau jungtinės veiklos vykdymo fakto nekonstatavo. Galiojant sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, galimo susitarimo vykdyti jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pradžios momentas, net jeigu jungtinė veikla ir būtų nustatyta, šiuo atveju negalėtų būti siejamas su sugyventinių faktinio bendro gyvenimo pradžia, nes 2001 m. dar nebuvo nutraukta pirmoji ieškovo santuoka.
25. Kaip minėta pirmiau, nors nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvusį asmenų susitarimą ir dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau bendro ūkio tvarkymas yra tik vienas iš elementų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant, ar tarp sugyventinių egzistavo jungtinės veiklos vykdymo faktas. Kitaip tariant, vien tik bendro gyvenimo (buvimo sugyventiniais) faktas savaime nereiškia, kad tarp bendrai gyvenusių asmenų buvo sudarytas susitarimas dėl tokios veiklos vykdymo.
26. Ginčo butą atsakovas įsigijo 1998-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, būdamas santuokoje su V. T., nutraukiant santuoką ginčo buto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, šalims nurodžius, kad dėl bendrai įgyto turto padalinimo ginčo nėra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo butas ieškovo vardu įregistruotas pagal Turto padalinimo sutartį 2007-03-09. Taigi tik nuo šio momento ginčo butas tapo asmeninė atsakovo nuosavybė.
27. Ieškovo ir atsakovės gyvenimo kartu laikotarpiu 2009-12-23 A. T. pardavė jam asmenines nuosavybes teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvenančiai E. B. už 30 000 Lt( 8 688,60 Eur), pagal sutarties nuostatas pinigus iš E. B. ieškovas gavo prieš šios sutarties pasirašymą. Šalių sutarties pasirašymas patvirtino apie atsakovės prievolės įvykdymą, t. y. kainos už butą sumokėjimą. Sutartis nėra nuginčyta ar modifikuota, todėl yra galiojanti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Dėl šio pagrįstai buvo teismo spręsta, kad atsakovė už ginčo butą su atsakovu pilnai atsiskaitė ir butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise.
28. Šalys bendro gyvenimo metu neįsigijo bendro nekilnojamojo turto, o atsakovė turtą – ginčo butą, ne dalį jo, įsigijo iš ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad ginčo butą atsakovė iš ieškovo įsigijo esant susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos, t .y., kad šalys buvo susitarusios dėl nuosavybės įsigijimo sąlygų, konkretaus šalių indėlio, ir kad siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
29. Ieškovas susitarimą dėl turto bendrumo iš esmės įrodinėjo tik apelianto ir atsakovės bendro gyvenimo faktu, taip pat aplinkybėmis dėl bendro ūkio vedimo, vaikų auginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, leidžiančių teismui suformuoti pagrįstą vidinį įsitikinimą, kad šalys buvo sudarę susitarimą, kurio tikslas – sukurti ar įgyti bendrą dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad pats apeliantas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad jis neketino su atsakove kurti šeimos, jam reikėjo jaunos moters, kuri pagimdytų vaikus. Tokie bylos įrodymai-šalies paaiškinimai patvirtina ieškovo pozicijos nenuoseklumą ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad tarp šalių buvo susitarimas sukurti ar įgyti bendrą dalinę nuosavybę.
30. Be to, vien bendro gyvenimo ir vaikų auginimo fakto nepakanka, siekiant pripažinti jungtinę veiklą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių apie bet kokį apelianto įnašą bendroje nuosavybėje. Apelianto pateikti įrodymai - komunalinių mokesčių įmokos, žalos atlyginimas kaimynui, atsakovės įgaliojimas ieškovui parduoti butą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Ieškovui perleidus atsakovei nuosavybėn ginčo butą ir neįrodžius, kad jis kažkokiu būdu po perleidimo prisidėjo prie šio turto įsigijimo (žiniomis, piniginėmis lėšomis), nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
31. Ieškovui atlyginus žalą už atsakovę už tai, kad buvo aplietas kaimynų butas, galimai ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami santykių klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, išsamiai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi ir priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (tūkstantis eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.