Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 6 metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje;

2) 2011 m. rugpjūčio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas (2017 m. balandžio 4 d. bausmė atlikta);

3) 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 20 parų areštu, atliekant jį poilsio dienomis;

4) 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 40 parų areštu. 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė (2018 m. spalio 22 d. atliko bausmę);

5) 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

6) 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5-7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8) 2023 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį V. M. pažįsta gal 4 metus, nes anksčiau gyveno kaimynystėje. Dieną prieš įvykį su nukentėjusiuoju netikėtai susitiko Vilniuje, prie Aušros Vartų arba netoli Halės turgaus, Ukrainos skvere. V. minėjo, kad paleistas iš nakvynės namų „Sala“, buvo susipykęs su žmona, išvarytas iš namų. Kartu su V. nuvažiavo į Viršuliškes, prie parduotuvės „Maxima“, iš kur V. pasiėmė savo automobilį „SAAB 93“, juodos spalvos. Automobiliu grįžo prie Aušros Vartų. Visą dieną vartojo alkoholį. Gal apie 15 val., būdami girti, jis (kaltinamasis) vairavo V. automobilį. Važiavo link degalinės „Viada“, esančios Vilniuje, Geležinkelio gatvėje. Pačioje degalinėje juos sustabdė policijos pareigūnai. Jį sulaikė. Automobilis priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Po kelių dienų vėl susitiko su V., laiko neprisimena, netoli minėtos degalinės. V. R automobilį buvo pasiėmęs iš saugojimo aikštelės, palikęs prie Halės turgaus. V. perstatė savo automobilį prie tos pačios degalinės. Galimai už degalinės „Viada“ pakilus į viršų Panerių gatvėje apleistame name. Po to, kartu su V. ir su iš matymo pažįstamu G. gėrė stiprų alkoholį. Vienu metu buvo išėjęs, laiko neprisimena, vėl sugrįžo. V. miegojo ant čiužinio, automobilio raktas buvo iškritęs ant grindų, kurį jis (kaltinamasis) pasiėmė. Niekas nematė. Nuėjo prie degalinės stovinčio V. automobilio, užvedė ir nuvažiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavęs sužinojo, kad jo ieško policija, todėl nuvažiavo į mišką, netoli Rūdnios kaimo, kur naktį pramiegojo. Paryčiais nuvažiavo iki Pagirių, ten paliko V. automobilį. Neprisimena tikslios vietos. Tada autobusu nuvažiavo į Vilnių. Nuėjo prie Halės turgaus, kur sutiko V., kartu gėrė. Jis nesakė, kad neteisėtai paėmė jo automobilį, o jis (V.) nieko neklausė. Kitą dieną susitikus prie Aušros Vartų, V. paklausė, kur jo automobilis. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad paliktas Pagiriuose, prie autoserviso, važiuojant centriniu keliu. Raktą grąžino. Nežino, kodėl taip pasielgė, matomai dėl girtumo. Tą pačią dieną vakarop su iš matymo pažįstamu nuvažiavo į Pagirius, iš kur paėmė V. automobilį, nes nusprendė jį parduoti ir taip užsidirbti. Tas pažįstamas nieko nežinojo. Važiuojant Rodūnės keliu sustojo, pamatė romų tautybes asmenis. Nepažįstamam romo tautybės asmeniui pasiūlė pirkti V. automobilį už 500 Eur. Tas asmuo tiek pinigų neturėjo, todėl pardavė už 200 Eur be jokios pirkimo-pardavimo sutarties ir jokių automobilio dokumentų. Neprisimena, ar automobilio pirkėjas jį fotografavo, galėjo būti. Pinigus išleido gėrimams ir maistui. Tuo metu oficialiai niekur nedirbo, retsykiais uždarbiaudavo, yra priklausomas nuo narkotikų. Tą naktį, kai miegojo miške, įvažiavo su automobiliu atbuline eiga berods į medį, todėl apgadino automobilį, sugadinimų tiksliai dabar negali nurodyti, žibintas buvo sudaužytas.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas patvirtino savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad 2022 m. liepos mėnesio pirmoje pusėje (tarp 10-15 dienos, tiksliai neprisimena) nuvyko apsipirkti „Halės“ turgavietėje, esančioje Vilniuje, netoli stoties. Apsipirkęs apie 13 val. išėjo į lauką ir sutiko iš matymo pažįstamą R. M.. Jis jį pažįsta, nes buvo kaimynai. Jis pasiūlė kartu išgerti alkoholio bei pasakė, kad netoli yra apleistas namas, kur niekas negyvena ir ten galės išgerti. Jis (nukentėjusysis) su juo (kaltinamuoju) savo automobiliu nuvažiavo iki Panerių g. pradžios, netoli „Viada“ degalinės pastatė savo automobilį „Saab 93“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Jie nuėjo į parduotuvę „IKI“, esančią autobusų stoties pastate. Ten nupirko alaus ir nuėjo į apleistą pastatą, esantį Panerių gatvės pradžioje. Ten dar buvo vyriškis vardu G. Jie visą vakarą vartojo alkoholį. Kitą dieną, ryte apie 8 val. atsibudo ir pastebėjo, kad nėra piniginės ir abiejų automobilio raktų. Šie daiktai buvo padėti ant suolo. G. pasakė, kad nematė, kas paėmė jo daiktus. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad nėra jo automobilio. Automobilio daiktadėžėje buvo jo pasas, automobilio registracijos liudijimas ir mobilaus ryšio telefonas. Jis iš karto į policija nesikreipė, nes tikėjosi, kad R. M. jam daiktus grąžins. Po dviejų dienų jis sutiko R. M. prie „Halės“ turgavietės, jis jam grąžino vieną automobilio raktą, piniginę, tačiau joje nebuvo jo vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybės kortelės ir 30 Eur. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad dokumentus ir pinigus jam grąžins, o automobilį paėmė, nes jam reikėjo pavažiuoti, automobilis šiuo metu yra prie autoserviso Pagirių kaime ir davė jam vieną automobilio raktą. Maždaug po 5 dienų jis nuvažiavo į kaltinamojo nurodytą vietą Pagirių kaime, tačiau ten jo automobilio nebuvo. R. M. jis daugiau nematė. Automobilio vertė 1 500 Eur, telefono vertė 100 Eur. Prašo padėti jam grąžinti prarastus daiktus.

Nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti paaiškinimai, kad 2022 m. liepos 17 d. jo prašymu R. M. vairavo jam priklausantį automobilį „SAAB“ (v. n. (duomenys neskelbtini) abu buvo neblaivūs. Prie degalinės „Viada“, esančios Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis buvo sulaikytas dėl vairavimo esant neblaiviam, o jo automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę Savo automobilį iš saugojimo aikštelės pasiėmė tik rugpjūčio mėnesio 10 ar 11 dieną. Pirmoje apklausoje nurodė neteisingą vagystės datą, nes susipainiojo. Jokio susitarimo su R. M. dėl automobilio paėmimo nebuvo. Tiksliau tai buvo ta diena, kai pasiėmė automobilį iš automobilių saugojimo aikštelės. Pavogtą piniginę vertina 50 Eur, automobilio du raktus vertina 200 Eur sumai. Jo automobilis buvo rastas, grąžintas. Automobilį pardavė. Civilinio ieškinio nereikš. Lieka prie savo pirmiau duotų parodymų.

Liudytojo A. K. (A. K.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 13 val. dalyvavo pažįstamo laidotuvėse. Stovint prie namo, esančio Vilniuje, Rodūnės kl., privažiavo du vyrai automobiliu „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipęs vairuotojas pasiūlė pirkti savo automobilį už 300 Eur. Neprisimena, ar klausė, kodėl parduoda automobilį. Su savimi turėjo 200 Eur grynųjų pinigų, vairuotojas sutiko už šią sumą parduoti, sakė, kad automobilis nevogtas, parduoda, nes reikia skubiai pinigų, parodė automobilio dokumentus, dabar neprisimena kokie tiksliai. Jis pasakė, kad reikia pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau vairuotojas neturėjo sutarties blanko, todėl pasiūlė pasirašyti sutartį kito susitikimo metu, kai jis pats paskambins ir susitars dėl susitikimo. Vairuotojo telefono numerį užsirašė ant lapuko, kurį pametė, jam neskambino. Vairuotoją nufotografavo savo mobiliu telefonu „Xiaomi apsidraudžiant“ nuo galimų nemalonumų, nes jis neturėjo savo asmens dokumento. Taip pat nufotografavo keleivio asmens tapatybės kortelę. Abu vyrai su juo kalbėjo rusų kalba. Vairuotojui sumokėjo 200 Eur, jis jam padavė automobilio raktelį ir dokumentus. Tie patys dokumentai buvo automobilio dėtuvėje kai jį sustabdė 2022 m. rugsėjo 25 d. policijos pareigūnai. Tada sužinojo iš pareigūnų, kad šis automobilis yra vogtas ir paieškomas. Patikslina, kad automobilio įsigijimo smulkių aplinkybių neatsimena, kadangi tą naktį nemiegojo dėl laidotuvių ir kitą rytą buvo pavargęs. Nuo įgijimo važinėjo šiuo automobiliu, buvo sustabdytas vairuodamas šį automobilį policijos pareigūnų, tačiau jokių nesusipratimų iki jo sulaikymo nebuvo.

2022 m. rugpjūčio 31 d. V. M. protokolo-pareiškimo duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos mėnesio pirmoje pusėje (tikslios datos neprisimena) Vilniaus m., Panerių g., apleistame name išgertuvių metu iš matymo pažįstamas R. M. savavališkai paėmė automobilio „Saab 93“ (v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius ir juo išvažiavo. Iki šiol automobilio negrąžino. Automobilyje tai pat buvo pareiškėjo pasas ir automobilio registracijos liudijimas.

Įvykio vietos 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vieta nestebima vaizdo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas bendras aikštelės vaizdas iš visų pusių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. G. 2022 m. spalio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl rasto ieškomo automobilio „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.15 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnai informavo, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 00.00 val. sustabdytas ieškomas automobilis „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Olandų g., kurį vairavo A. K.. Automobilio paieška nutraukta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2023 m. vasario 3 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikaltimo aplinkybių, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36639-22 pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kuriame įtariamas A. K.. Apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad automobilį „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nusipirko iš nepažįstamo asmens, kurio nuotrauką pateikė prie apklausos protokolo. Tyrimo metu nustatyta, kad nuotraukoje yra R. M.. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34257-22 R. M. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad minėtą automobilį pardavė romų tautybės vyrui.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą (kai turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL ir nėra kitų vagystę kvalifikuojančių požymių).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo taip pat atsako už svetimo turto pagrobimą, tačiau vienas iš šią vagystę kvalifikuojančių požymių, atskiriančių ją nuo slaptos vagystės, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra svetimas automobilis.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-303/2018, 2K-224-1073/2022).‏‏‎

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą pagrobė V. M. priklausančius du automobilio užvedimo raktelius ir po to automobilį „Saab“, kuriuo disponavo kaip savo (pardavė), taip pat įrodyta, kad pagrobiant du automobilio užvedimo raktelius, kartu pagrobta ir nukentėjusiajam priklausanti piniginė, kurioje buvo 30 Eur, o pagrobiant automobilį taip pat pagrobtas ir automobilio daiktadėžėje buvęs mobiliojo ryšio telefonas.

Ši išvada grindžiama visų pirma, kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, jog nukentėjusįjį pažįsta, įvykio dieną su juo vartojo stiprų alkoholį, kai nukentėjusysis miegojo, jo automobilio raktelis buvo ant grindų, tad jis tą raktelį pasiėmė. Niekas to nematė. Tada jis nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio, jį užvedė ir išvažiavo link namų. Sužinojo, kad jo ieško policija, todėl nuvažiavo į mišką, netoli Rūdnios kaimo, ten buvo naktį, o ryte nuvažiavo iki Pagirių, kur paliko nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Tada susitiko su V. ir jam grąžino vieną automobilio raktą. Tačiau vėliau, su kitu iš matymo pažįstamu vyru, nuvažiavo paimti nukentėjusiojo automobilį, nes nusprendė jį parduoti ir tokiu būdu užsidirbti. Automobilį pardavė už 200 Eur, kuriuos išleido.

Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. K. duoti parodymai, kad jam stovint Vilniuje, Rodūnės kl., prie jo privažiavo du vyrai, o vairuotojas pasiūlė jam pirkti automobilį, su savimi liudytojas turėjo 200 Eur, už kuriuos automobilį įsigijo.

Kaltinimo aplinkybes, kad pagrobiant automobilio raktelius kartu buvo pagrobta ir piniginė su joje buvusiais dokumentais ir pinigais (30 Eur), kad buvo pagrobtas automobilis su daiktadėžėje buvusiais dokumentais bei mobiliojo ryšio telefonu, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad gėrė su kaltinamuoju apleistame name, nueinant miegoti automobilio rakteliai buvo greta piniginės, ryte nei raktelių nei piniginės neberado, taip pat neberado ir automobilio; kad kaltinamasis prisipažino paėmęs automobilį, grąžino jam vieną automobilio raktą ir piniginę, kurioje pinigų jau nebuvo, kaltinamasis nurodė automobilio buvimo vietą ir pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau nuvykęs į nurodytą vietą automobilio nerado, pinigų, automobilio ir mobiliojo ryšio telefono jam kaltinamasis negrąžino. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, todėl jais vadovaujasi. Teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusiojo parodymai teisingi, sustiprina ir kaltinamojo prisipažinimas, kad jis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir jam reikėjo pinigų joms įsigyti.

Kaltinamojo parodymai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad paima svetimą turtą, disponavo šiuo turtu bei automobiliu be savininko žinios kaip savo ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtas svetimas turtas, kurio bendra vertė (1 880 Eur) nelaikoma didele, tačiau automobilio pagrobimas yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis, kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingi kvalifikuoti ne pagal pagrobto turto vertę, o pagal nustatytą kvalifikuojantį požymį – automobilio pagrobimą. Šis požymis šiuo atveju yra pavojingesnis ir todėl lemia veikos kvalifikaciją. Veikos kvalifikacijai šiuo atveju reikšmės neturi, kokios vertės automobilis ar jame buvę daiktai buvo pagrobti, nebent automobilio ir kitų pagrobtų daiktų, pinigų bendra vertė būtų didelė (daugiau nei 250 MGL (1 MGL atitinka 50 Eur)), kas lemtų veikos kvalifikaciją pagal to paties BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau byloje ištirtais įrodymais bendra pagrobto turto vertė nelaikoma didele (bendra pagrobto turto vertė 1 880 Eur, ją sudaro: piniginės vertė – 50 Eur, piniginėje buvę 30 Eur, automobilio užvedimo raktelių vertė – 200 Eur, automobilio vertė 1 500 Eur, daiktadėžėje buvusio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A51“ vertė 100 Eur). Todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusysis V. M. 2023 m. balandžio 5 d. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog civilinio ieškinio neteiks, jam automobilis ir piniginė grąžinti.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. 2023 m. gegužės 3 d. duomenimis per vienus metus iki nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 4 kartus (už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes), duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Praeityje teistas 8 kartus, taip pat teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Praeityje ne kartą atliko su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kaltinamajam taip pat buvo skirtas ir bausmės vykdymo atidėjimai, tačiau jie buvo panaikinti. Visa tai rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o jo teisei priešingo gyvenimo būdo rezultatas. Todėl teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į jos padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 90 parų. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ibus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 60 parų arešto.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pirmesniu nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo/atvykimo bausmei atlikti dienos.

Išaiškinti R. M., kad: 1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme; 2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; 3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; 4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.