Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-309-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
1A-442-309-2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00107-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
D. J.
Advokatai
Silva Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00107-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2., 1.2.29.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui,gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nuteistajam D. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 20 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 26 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. gruodžio 1 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už sukčiavimą, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už dokumentų suklastojimą, suklastotų dokumentų gabenimą, laikymą, ir subendrinta bausmė D. J. skirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) iš D. J. 255121,11 Lt turtinei žalai atlyginti.

Į atliktos bausmės laiką D. J. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-04-23 iki 2009-12-23.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 20 d., dienos metu (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), prisistatydamas kito asmens - A. R. vardu, pateikdamas šio asmens tapatybės kortelės kopiją ir pasirašydamas A. R. vardu 2008 m. lapkričio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pabaigoje, eilutėje „Pirkėjas A. R.“ suklastojo tikrą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir įgijo turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, sumokėdamas už jas 60 000 litų. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio 20 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašydamas A. R. vardu 2009-11-19 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. S. pranešimo pabaigoje, virš eilutės „Vardas, pavardė, parašas“, 2008-11-20 UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pabaigoje, eilutėje „Akcininkas“, 2008-11-20 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registravimo sąrašo pabaigoje, eilutėje Nr.1 „A. R.“, 2008-11-20 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, 2008-11-20 priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“ suklastojo šiuos tikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, po to 2008 m. lapkričio 20 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), gabeno juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu iš kavinės (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir juos laikė su savimi.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 26 d., vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasirašydamas A. R. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-26 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, taip pat akto pabaigoje, parašydamas tekstą „Su finansinėmis skolomis susipažinau, pretenzijų neturiu“ ir po šio teksto pasirašydamas A. R. vardu, suklastojo šį tikrą dokumentą ir 2008 m. lapkričio 26 d. gabeno jį tuo metu paties nuomojamu automobiliu „Kia Clarus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš namo kiemo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir laikė su savimi.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d., vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasirašydamas A. R. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-01 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, 2008-11-27 eilinio visuotino akcininkų susirinkimo protokolo pabaigoje, eilutėje „Akcininkas“, suklastojo šiuos dokumentus ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-27 eilinio visuotino akcininkų susirinkimo protokolą A. S., o UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-01 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą gabeno tuo metu paties nuomojamu automobiliu „Pontiac Trans Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš namo kiemo, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 metų gruodžio mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta), ne anksčiau kaip 16 dieną ir ne vėliau kaip 29 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tuo metu paties nuomojamame automobilyje „Pontiac Trans Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su A. R. ir veikdamas suklastotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų – 2009-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registracijos sąrašo, pagrindu, apgaule – nurodydamas klaidingą krovininio automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos tikslą, bei pasinaudodamas A. R. teisiniu neišprusimu, įtikino UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. R. pasirašyti automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir laidavimo sutartį. Po ko D. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-12-29 apgaule – veikdamas A. R. vardu ir pasitelkdamas dėl šios nusikalstamos veikos nekaltus asmenis - UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus R. P. ir S. T., kurie jo, veikiančio kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R., nurodymu nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), V. K. perdavė A. R. pasirašytą krovininio automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, laidavimo sutartį, perdavė 5900 Lt nuompinigių ir parvarė šį automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), įgijo teisę laikotarpiui nuo 2008-12-29 iki 2009-01-12 naudotis 152376,35 Lt vertės krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas už šio automobilio nuomą kasdien mokėti 250 litų nuomos mokestį, o 2008-12-29, vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), šalia UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų R. P. ir S. T. paėmė automobilio nuomos sutartį, laidavimo sutartį, įgaliojimą, nuomos mokesčio kvitus, automobilio dokumentus ir užvedimo raktus. Tokiu būdu D. J. apgaule įgijo savo naudai didelės vertės, t. y. 152367,35 litų, svetimą turtą - krovinį automobilį „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nuosavybės teise, o UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pagal finansinio lizingo sutartį, iš anksto žinodamas, kad pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai jo savininkams negrąžins.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo: iškelti baudžiamąją bylą A. R., nes jis yra prisidėjęs prie šios aferos; išaiškinti tikrąjį įmonės savininką ir iškelti baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo; išteisinti jį dėl sukčiavimo; skirti mažesnę bausmę.

Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes jam skirta labai griežta bausmė. Nurodo, jog teismo metu davė išsamius parodymus ir parodė, kad 2009 m. lapkričio pradžioje patalpino skelbimą į laikraštį (duomenys neskelbtini), kad ieško darbo. Į skelbimą atsiliepęs žmogus pasiūlė vadybininko darbą, jį įdarbinęs žmogus vardu A. paaiškino, kad nesenai įsigijo šią įmonę, tačiau negali jai vadovauti, kadangi turi dar vieną įmonę ir neturi jai laiko. Nurodė, kad įmonei vadovaus ne jis, o kitas asmuo. Suvedė su A. R. kaip su įmones direktoriumi. 2008 m. lapkričio viduryje prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje pasirašė darbo sutartį vadybininko pareigoms. Jau kitą dieną A. paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas buvusią įmonės savininkę nuvežti būsimo direktoriaus anketinius duomenis ir sutarti, kada atiduos visus įmonės dokumentus. Nurodo, kad pirmą kartą su A. S. susitiko (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja liepė susitikti A.. Jis nuvežė atšviestą A. R. tapatybės kortelės kopiją, kad ji galėtų tvarkyti įmones dokumentus A. R. vardu, nes, kaip aiškino A., tas A. R. bus įmones direktorius. A. S. padavė kortelės kopiją, A. S. tik paklausė ant ko forminti įmonę, taip pat paklausė A. R. adreso. Kitos dienos ryte atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę (duomenys neskelbtini) susitikti su A. S.. Ši padavė jam dokumentus, ant kurių jis sudėjo savo parašus po A. R. pavarde. Įgaliojimo už A. R. pasirašyti neturėjo. 2008-11-26 vakare vėl atvažiavo pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini), kur ji jam padavė tris kartonines dėžes įvairiausių įmonės dokumentu. Perdavusi dėžes ji jam liepė pasirašyti ant kažkokių jos atspausdintų dokumentų po A. R. pavarde. kokie ten buvo dokumentai jis nežino, nes jam nebuvo duodama susipažinti. Daugiau A. S. nebematė. 2008 m. gruodžio viduryje direktorius A. R. ar įmonės savininkas A. liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) apžiūrėti bei paklausti, ar nuomoja automobili " Mercedes 1843". Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir kartu su juo apžiūrėjo vilkiką Mercedes. Grįžęs i (duomenys neskelbtini) susitiko su įmonės savininku A. ir jam pasakė, kad nuomoja vilkiką. 2008-12-29 ryte, A. jam padavė dokumentus ir liepė nuvežti direktoriui A. R., kad jis juos pasirašytų, o po to, tuos dokumentus nuvežti pas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams R. P. ir S. T., kurie direktoriaus A. R. nurodymu turėjo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), V. K. perduoti A. R. pasirašytą krovininio automobilio "Mercedes Benz" nuomos bei laidavimo sutartį bei perduoti 5900 Lt nuompinigių. Taip pat jie turėjo parvaryti automobilį iš (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini). Vakare jam paskambino S. T. ir pranešė, kad parvarė automobilį. Tą patį vakarą S. T. padavė jam vilkiko raktelius ir jo dokumentus, kur tą patį vakarą jis viską atidavė įmonės savininkui A. 2009-01-08 ryte, jam paskambino savininkas A. ir liepė skubiai surasti vilkiko vairuotoją, kuris turėtų (duomenys neskelbtini) vizą, kadangi jau vakare reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten parvežti šaldytuvą, nes tai buvo skubus užsakymas. Laikraštyje (duomenys neskelbtini) susirado vairuotoją K. R., su kuriuo sutarė, kad jau šį vakarą jis išvyktų į (duomenys neskelbtini) ir ten prikabinus priekabą-šaldytuvą jis partemtų į (duomenys neskelbtini). Su K. R. susitiko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), o vėliau nuvyko prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, kur stovėjo automobilis. K. R. padavė raktelius ir automobilio dokumentus, kuriuos jam prieš tai padavė A.. Nurodė jam vykti per (duomenys neskelbtini) postą ir, kad pravažiavus sieną, jis bus informuotas, kur toliau vykti. Išvažiavus K. R., nuvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kur jo laukė įmonės savininkas A. Šis paprašė duoti mobilųjį telefoną iš kurio skambino K. R., sakė, kad pats nurodys, kur toliau važiuoti pravažiavus sieną. Daugiau K. R. nebematė, o savininką A. dar matė po kelių dienų. Sutikęs jį paprašė, kad atleistų iš darbo. Teigia, kad jis turto savo naudai neįgijo, atliko jam pavestą bendrovės vadovo darbą. Apelianto teigimu, vilkiku nesinaudojo, taip pat nežinojo, kad jis bus negrąžintas. Kada A. R. nebūdavo, prisistatinėdavo jo vardu. Nepameną, ar nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) prisistatė A. R. vardu, bet pamena, kad pateikė A. R. vizitinę kortelę. K. R. ir jo sūnui prisistatė A. R. vardu, nes kaip buvo paprašytas skubiai surasti vairuotoją, tai pagalvojo, kad žmogus vis tiek norės pamatyti direktorių, o ne vadybininką, todėl sugalvojo prisistatyti direktoriaus vardu. Buhalterei prisistatė A. R. vardu lygiai tokiu pat motyvu kaip ir K. R. Įmonės A. R. vardu neregistravo, nevežė A. R. į VĮ (duomenys neskelbtini) ir jis pats pasirašė ant protokolo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jis pasirašė tik ant A. S. duotų dokumentų. Savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad pasirašė ant A. S. duotų dokumentų. Nuteistasis kategoriškai neigia sukčiavimą, nes, apelianto teigimu, jis neužvaldė svetimo turto.

Mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nesistengė surasti, išsiaiškinti tikrojo aferos organizatoriaus, nesidomėjo, kas tas žmogus, kuris su A. S. buvo susitikęs ir viską aptarė dėl įmonės pirkimo ir kurio pavedimu jis atvyko pas A. S.. Taip pat, apeliantas mano, kad prie šios aferos yra prisidėjusi buvusi įmonės savininkė A. S., nes ji stengėsi nuslėpti, kas ir kokiomis aplinkybėmis ir su kuo tarėsi dėl įmonės pirkimo, vengia įvardinti šį žmogų. Taipogi nuteistojo nuomone, A. S. kartu su tuo žmogumi sutarė perrašyti įmonę ant A. R., taip nusirašyti nuo savęs į skolas įklimpusią įmonę. Teigia, kad A. R. pažįsta tą žmogų įmonės pirkėją (jis tik teismo metu pripažino, kad su tuo žmogumi derino automobilių - sunkvežimių nuomą su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriais). Tai, nuteistojo teigimu, įrodo, kad A. R. yra prisidėjęs prie šios aferos. Taip pat nurodo, kad A. R. melavo ir apšnekėjo jį tardymo ir teismo metu, taip norėdamas pademonstruoti savo kvailumą ir naivumą, kad buvo manipuliuojamas kitų asmenų. Taip pat nurodo, kad teismas net nemėgino aiškintis apie įmonės veiklą, kad įmonės vardu nuo 2008-12 iki 2009-02 (duomenys neskelbtini) „Regitroje“ buvo registruoti du sunkvežimiai, nesiaiškino, kur tie sunkvežimiai ir kas juos įmonės vardu registravo. Nurodo, kad viso tyrimo, teismo metu buvo vienas prokuroras, o į baigiamąsias kalbas atvyko naujas prokuroras nesusipažinęs su byla ir nebuvęs teismo procese. Mano, kad nuo pat tardymo pradžios stengtasi sunkinti jo padėtį, nes, nuteistojo teigimu, vieną tęstinį nusikaltimą išskyrė į dvi bylas ir padarė du teismus. Taipogi nurodo, kad ankstesnis teismas už analogišką nusikaltimą jam skyrė mažesnę bausmę – už sukčiavimą 4 metus, už dokumentų klastojimą, gabenimą 1,6 metus, o šis teismas skyrė už sukčiavimą 5,6 metų, o už dokumentų klastojimą, gabenimą 2 metus, taip, pasak nuteistojo, stengtasi kuo daugiau pakenkti jam, kuo daugiau sunkinant jo padėtį, o ne išsiaiškinti tikrus aferos sumanytojus, investuotojus į šią aferą, ir visus kitus, kurie turėjo pelno ir naudos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymo neginčija, o skunde teigia, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl, apelianto nuomone, jis nuteistas neteisėtai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo D. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis D. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius D. J. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė jo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų R. G., V. K., A. R., R. P., M. D., A. S., K. R., V. Š. parodymais, specialistų išvadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, apžiūros protokolais. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijos vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, dėl to visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad D. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas) savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent – R. G., V. K., A. R., R. P., M. D., A. S., K. R., V. Š. parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, apžiūros protokolai patvirtina, kad D. J., apgaule, tikslu pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. teisiniu neišprusimu, įtikino jį pasirašyti automobilio nuomos ir laidavimo sutartis, tokiu būdu apgaule sudarė automobilio nuomos sutartį, kurią, veikdamas A. R. vardu ir pasitelkdamas dėl šios nusikalstamos veikos nekaltus asmenis – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus R. P. ir S. T., perdavė transporto priemonę nuomojusios įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo asmens pasitikėjimu, išsinuomojo automobilį „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), o pagal finansinio lizingo sutartį priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kurį parvarė į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), t. y. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, kurį realizavo. Be to, pastebėtina ir tai, kad visi pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes dėl nuteistojo D. J. aktyvių veiksmų pristatant save kitos akcinės bendrovės vadovu, turint kitos bendrovės atitinkamus dokumentus, blankus, antspaudus, kurių dėka, t. y. jais naudojantis nuteistasis apgaulės būdu ir įgijo svetimą turtą, kurį realizavo.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. J. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo D. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad viso tyrimo, teismo metu buvo vienas prokuroras, o į baigiamąsias kalbas atvyko naujas prokuroras nesusipažinęs su byla ir nebuvęs teismo procese, nuteistojo kaltės nepaneigia, kas, be kita ko, nelaikytina ir BPK normų pažeidimu.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nuo pat tardymo pradžios stengtasi sunkinti jo padėtį, deklaratyvus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šį nuteistojo teiginį. O ta aplinkybė, kad ankstesnis teismas už analogišką nusikaltimą jam skyrė mažesnę bausmę, taip pat neleidžia teigti, kad taip buvo siekiama sunkinti jo teisinę padėtį, kadangi bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

Dėl teismo šališkumo

Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausiai, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).

Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kartu reikia pažymėti, kad objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010).

Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes tiek prokurorui, tiek kaltinamajam D. J. ir jo gynėjai naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus, visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Toliau, iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojais buvo apklausti ir A. R., ir A. S., nuteistasis turėjo teisę užduoti jiems klausimus, pasisakyti dėl jų parodymų, o ieškoti asmens, kurį nuteistasis įvardija A., teismas neturėjo jokių galimybių. Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėja ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo samprotavimai, jog jam paskirta per griežta bausmė, negali būti laikomi teisėjos nešališkumu, nes nuosprendyje išsamiai pasisakyta, kodėl ir kokia bausmė skiriama nuteistajam D. J.. Iš kitų pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš šių aplinkybių kolegija sprendžia, kad visuma aplinkybių apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme rodo, kad ne vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo samprotavimai dėl įrodymų vertinimo, su kuriais jis nesutinka, negali būti traktuojami kaip teismo šališkumas, kadangi įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmes pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad D. J. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos nesunkių, viena – sunkių nusikaltimų kategorijoms, jog anksčiau ne kartą teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl D. J. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. O pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, savo dydžiu yra didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams, savo dydžiu yra nežymiai, tačiau taipogi didesnės negu Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Be kita ko pastebėtina ir tai, kad D. J. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 13 kartų, teistumas neišnykęs, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos per trumpą laiko tarpą, nepraėjus nė mėnesiui, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, po to, darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių D. J. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta D. J. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti ir griežtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistojo D. J. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai ir bausmė nuteistajam skirta įvertinus visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl D. J. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Boleslovas KalainisVidmantas Mylė