Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei D. A. dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. sausio 6 d. sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. A. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-474-2017 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu – vaiko tėvu P. A., paskiriant jį nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės D. A. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teismo išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. sausio 6 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, jų sūnaus A. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Atsakovė iš karto po teismo sprendimo išvyko gyventi į Norvegiją, o sūnų paliko jo motinai S. J., ieškovo apie tai neinformavo. Be jų bendro sūnaus A. A., atsakovė Lietuvoje paliko dar du savo vaikus. Buvimo Norvegijoje laikotarpiu atsakovei gimė dar vienas vaikas. Būdamas išvykęs darbo reikalais į Švediją, iš brolio sužinojo, kad sūnus A. A. yra pas S. J., su kuria jis nebendrauja ir nuolatinio ryšio nepalaiko. Birželio mėnesį grįžęs į Lietuvą, sūnų pasiėmė gyventi pas save. Jis gyvena kartu su J. Š., kuri neprieštarauja, jog jo sūnus gyventų kartu, padeda vaiku rūpintis, sūnus turi atskirą kambarį ir geras gyvenimo sąlygas. Jis dirba, gauna pajamas, yra finansiškai pajėgus išlaikyti sūnų, kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, be sūnaus A. A., turi dar 3 nepilnamečius vaikus, išlaikymo sūnui iš atsakovės nereikalauja, jo gaunamos pajamos užtikrins vaiko poreikius, nes be atsakovės pagalbos vaiku rūpinasi nuo 2017 metų vasaros. Atsakovei pageidaujant, jos bendravimas su sūnumi nebus ribojamas. Atsakovė D. A. atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog nutraukiant jos ir ieškovo santuoką buvo susitarta, kad sūnus A. A. ir toliau lieka gyventi kartu su ja. Po santuokos nutraukimo išvykusi dirbti į Norvegiją, sūnų A. A. paliko ieškovo motinai S. J., kadangi tuo metu ieškovas taip pat dirbo užsienyje. Ji nuolat su sūnumi bendravo programa „Skype“, skambindavo, vaiko išlaikymui siuntė pinigų. 2017 m. kovo 22 d. Norvegijoje jai gimė dukra I., todėl į Lietuvą grįžo tik 2017 m. liepos 10 d. Grįžusi nuvažiavo pas ieškovą ir sūnų parsivežė pas save, rugpjūčio mėn. leido ieškovui sūnų išsivežti paatostogauti ir vaiko jis nebeparvežė. Kai spalio mėn. ji parsivežė sūnų, jis nebenorėjo grįžti pas tėvą. Mano, jog sūnui geriausia gyventi su ja.