Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-10-28 nuosprendžio, kuriuo O. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuspręsta sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Į paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022-06-26 iki 2022-06-27 įskaitytinai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-10-28.

Nuspręsta priteisti iš O. T. 45,01 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 01 ct) gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nuspręsta iš O. T. valstybei priteisti 191,66 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 33 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. T. nuteistas už tai, kad 2022–06-26 tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia peiliu vieną kartą dūrė V. V. į kairės rankos petį, taip nukentėjusiajam V. V. padarė žaizdą ant kairio peties – žasto – nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu, būtent dėl paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, tikslai šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomas aplinkybes, nesutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę ir rodomas pastangas pasikeisti teigiama linkme bei, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visus BK numatytus bausmės skyrimui aktualius kriterijus, t. y. į O. T. asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir skyrė O. T. pagrįstą ir teisingą bausmę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

8. O. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

9. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti švelnesnę negu terminuotas laisvės atėmimas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį nėra pagrindo.

10. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

11. Apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Nusikaltimą jis padarė būdamas net 14 kartų teistas, neatlikęs bausmės pagal 2022-07-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, turi tris galiojančias administracines nuobaudas, dirbantis. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, jog nustatyta viena O. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,96 promilės girtumas (t. 1, b. l. 37–39)), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str.).

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad O. T. teistumų skaičius rodo, jog nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bei apeliantui priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu O. T. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar neproporcinga jo paties asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl manytina, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sušvelninus nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nebus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

13. Nors apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtos bausmės rūšimi, apeliuoja į tai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi darbą, šeimą, siekia savo gyvenimą keisti teigiama linkme, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį ir skiriant jam bausmę, o jo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo manymu, apelianto argumentas, kad būdamas laisvėje nori mokėti ankstesniu teistumu jam paskirtą baudą, yra nuteistojo siekis, kad jo atžvilgiu būtų sušvelninta paskirta bausmė, nes paskirtą baudą apeliantas galėjo pradėti mokėti nelaukdamas galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje. Apygardos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad jo nurodytos aplinkybės apie turimą darbą, šeimą, gyvenamąją vietą jam buvo žinomos dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo ir jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė.

14. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad O. T. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2022-07-08 iki 2022-08-23.

15. Vadovaudamasi BPK 140 straipsnio 9 dalimi, numatančia, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, BK 66 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 66 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas), t. y. neįskaitė į O. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę kardomojo kalinimo laiką nuo 2022-07-08 iki 2022-08-23, todėl nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). O. T. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2022-07-08 iki 2022-08-23.

16. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nuteistojo O. T. apeliacinį skundą tenkina iš dalies (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-10-28 nuosprendį pakeisti.

Į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-10-28 nuosprendžiu O. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2022-07-08 iki 2022-08-23 įskaitytinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.