Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 12 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. skundu prašo teismo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas). Netenkinus šio prašymo, prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą arba mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

V. S. skunde nurodė bei teisme paaiškino, kad jis įmonei vadovauja nuo 2019 m. gruodžio 24 d. ir per tokį trumpą laiką neturėjo objektyvios galimybės organizuoti įmonės veiklą taip, kad būtų įvykdyti nutarime nurodyti reikalavimai. Dumblas laiku nebuvo atiduotas atliekų tvarkytojui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriais įmonė yra sudariusi sutartis, jo nepriėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės tvarkyti nuotekų dumblą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais jo nepriėmė, nurodydami, kad trūksta pajėgumų, o 2021 m. liepos 21 d., priėmė tik 2,6 t nuotekų dumblo. Įmonė ieškojo kitų dumblo tvarkytojų (duomenys neskelbtini), tačiau teigiamo atsakymo negavo. Aplinkos ministerija iš šiol nėra išsprendusi Lietuvoje besikaupiančio nuotekų dumblo problemos, o vandentvarkos įmonėms nuolat grieštinami reikalavimai, kurie šiuo metu yra sunkiai įgyvendinami. Siekdama išspręsti problemą įmonė 2020 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ mokslininkus. Įmonė planuoja įdiegti šiuolaikines nuotekų dumblo tvarkymo technologijas panaudojant probiotikus, kas sudarytų sąlygas pagaminti tręšiamą produktą. 2021 metais įmonė užsakė nuotekų dumblo tyrimus, atlieka kitus darbus. Tai, kad įmonė sukauptą dumblą laikė ilgiau negu vienerius metus lėmė būtinasis reikalingumas, nes neturi kur jį panaudoti. (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje 2020 metais buvo priimta ir sutvarkyta 19954 m³ nuotekų ir viršijo TIPK leidime nurodytą leidžiamo išleisti nuotekų kiekį per metus 1704 m³, nes leidime nurodytas leistinas 18250 m3 kiekis. Tokį nuotekų kiekį lėmė krituliai, nes nuotekų valykla yra atvira bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų. Visos nuotekos buvo išvalytos kokybiškai. Dar 2021 m. vasario mėnesį įmonė pateikė paraišką TIPK leidimo Nr. (11.2)-39-30/2005 pakeitimui į taršos leidimą ir šiuo metu jis yra gautas, kuriame nėra reglamentuotas nuotekų kiekis. Mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų. Prašo priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Institucija prašo atmesti V. S. skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2021 m. spalio 12 d. nutarimą. Atsiliepime nurodė ir Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. S. padarė administracinius nusižengimus. Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra atsakingas įmonės direktorius V. S., kuris pareigas pradėjo eiti 2019 m. gruodžio 24 d., iki to laiko dirbo įmonėje direktoriaus pavaduotoju, o patikrinimas pradėtas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vieneri metai ir septyni mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas imtis veiksmų siekiant išvengti pažeidimų, kurie buvo padaryti 2020 metais. V. S. laiku nesiėmė veiksmų dėl nuotekų dumblo laikymo ir pavėluotai ėmėsi dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių TIPK leidimo pakeitimo. V. S. veiksmai nebuvo savalaikiai, pakankami ir kryptingi siekiant išvengti pažeidimų. Planinis patikrinimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi TIPK leidimo sąlygų, taip pat galiojančių aplinkos apsaugos norminių dokumentų reikalavimų. Nustatė, kad įmonė per 2020 metus papildomai sukaupė ir nepridavė atliekų tvarkytojui 7,47 t buitinių nuotekų dumblo, kas sudaro 5,229 m³. Įmonė neturėjo leidimo laikyti šias nepavojingas atliekas, todėl jas galėjo laikyti tik laikinai, ne ilgiau kaip vienus metus. Įmonė su šia problema susiduria ne pirmus metus, dumblas kaupiasi nuo 2018 metų. Nors įmonė turi sutartis su atliekų tvarkytojais, tačiau nepateikė įrodymų, kad jos nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl dumblo priėmimo. Įmonė, pageidaujanti apdoroti nuotekų dumblą, turi gauti taršos leidimą. Taip pat patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiuose 2020 metais buvo viršytas didžiausias leidžiamas išleisti nuotekų kiekis. Įmonės direktorius galėjo ir turėjo numatyti išleidžiamų nuotekų kiekių padidėjimą ir kuo anksčiau imtis priemonių, siekiant išvengti TIPK leidime nustatyto kiekio viršijimo. Paraiška dėl įmonės TIPK leidimo pakeitimo buvo pateikta tik 2021 m. rugsėjo 27 d. Teigia, kad Institucija 2021 m. spalio 12 d. priėmė pagrįstą ir teisingą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė R. T. 2021 m. spalio 12 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 25 dalį, 235 straipsnio 4 dalį ir paskyrė jam galutinę 1400 Eur baudą.

V. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. atlikus planinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių patikrinimą (TIPK leidimas Nr. (11.2)-39-30/2005) nustatyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valymo įrenginiuose sukauptą buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblą (atliekos kodas: 19 08 05) ilgiau nei metus nebuvo pridavę atliekų tvarkytojui. Pagal GPAIS sistemoje pateiktus duomenis 2020 m. I ketvirčio pradžioje buvo sukaupta 7,35 t. buitinių nuotekų dumblo, 2020 m. IV ketvirčio pabaigoje sukaupto dumblo likutis buvo 14,82 t. Viso per 2020 m. papildomai buvo sukaupta ir nepriduota atliekų tvarkytojui 7,47 t nuotekų dumblo, kas sudaro 5,229 m³. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pagal TIPK leidimą Nr. (11.2)-39-30/2005 (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių didžiausias leidžiamas išleisti nuotekų kiekis per metus yra 18250 m³. Pateiktoje nuotekų tvarkymo metinėje ataskaitoje deklaruotas išvalytas iki nustatytų normų išleidžiamų nuotekų kiekis yra 19954 m³, metiniai įrenginio pajėgumai buvo viršyti 1704 m³. Tuo buvo pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 punktas, kuris nurodo, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Už nustatytus pažeidimus atsakingas įmonės direktorius V. S.. Nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti: Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „D. A. tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija pažeidimo padarymo dieną) 18 punktas; Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (galiojanti redakcija pažeidimo padarymo dieną) 19 straipsnio 2 punktas; Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D-528 „D. T. integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo (galiojanti redakcija pažeidimo padarymo dieną) 99 punktas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant leidime nustatytų sąlygų. Taip pat nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį, už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Ši normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „D. A. tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 18 punkte numatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

Rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 98, 102) bei teisme duodamas paaiškinimus V. S. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valymo įrenginiuose laikinai laikė didesnį negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų - buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblą (atliekos kodas: 19 08 05). Neginčijo, kad per 2020 metus įmonėje buvo sukaupta ir nepriduota atliekų tvarkytojui 7,47 t nuotekų dumblo, kas sudaro 5,229 m³. Taip pat pripažino, kad įmonė 2020 metais viršijo TIPK leidime Nr. (11.2)-39-30/2005 nustatytą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių didžiausią leidžiamą išleisti nuotekų kiekį 1704 m³. Neginčijo, kad TIPK leidime Nr. (11.2)-39-30/2005 nustatytas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių didžiausias leidžiamas išleisti nuotekų kiekis per metus yra 18250 m³, o įmonė nuotekų tvarkymo metinėje ataskaitoje deklaravo nuotekų kiekį - 19954 m³. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma, tai 2021 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktai Nr. (13.3)-PA-4670, Nr. (13.3)-PA-4671, (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valyklos atliekų susidarymo apskaita už 2020 metus, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-39-30/2005, Nuotekų tvarkymo apskaitos metinė ataskaita už 2020 metus (1 t., b. l. 89-97, 99-101, 103-107).

Iš skundo turinio matyti, kad ginčijama V. S. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti ne tik ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet, ar asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Asmuo atsako pagal administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl V. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 25 dalyje. Institucija nepateikė teismui įrodymų, kad būtent V. S. neteisėti veiksmai ar neveikimas sąlygojo anksčiau aptartų pažeidimų atsiradimą, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2019 m. gruodžio 24 d. (1 t., b. l. 75-83). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidimai įmonėje buvo padaryti 2020 metais. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiuose 2020 metais buvo priimta ir sutvarkyta 19954 m3 nuotekų, ir jis 1704 m³ viršijo TIPK leidime Nr. (11.2)-39-30/2005 nustatytą didžiausią leidžiamą išleisti nuotekų kiekį per metus, kuris yra 18250 m³, įmonės direktoriui V. S. tapo žinoma 2021 m. sausio 15 d., kai buvo pateikta nuotekų tvarkymo apskaitos metinė ataskaita už 2020 metus.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „D. T. integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo (2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-75 redakcija) 99 punkte numatyta, kad veiklos vykdytojas privalo raštu pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai. Pranešime veiklos vykdytojas pateikia informaciją remdamasis atliktų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų dokumentais, jei tokios procedūros atliktos, arba išsamią informaciją apie planuojamus pakeitimus, pagal kurią Aplinkos apsaugos agentūra atlieka įvertinimą pagal Taisyklių 100 punktą.

Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla – vandens surinkimas, valymas, tiekimas, nuotekų valymas. Todėl Į. S. gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiuose negalėjo nepriimti nuotekų ir jas išvalytas neišleisti. Taigi, nustačius, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiuose 2020 metais buvo išleistas didesnis nuotekų kiekis negu nustatytas TIPK leidime Nr. (11.2)-39-30/2005, teismo vertinimu, vienintelis veiksmas, kurį esant tokiai susiklosčiusiai situacijai galėjo atlikti įmonės vadovas buvo kreipimasis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo sąlygų patikslinimo arba jo pakeitimo. Nustatyta, kad A. S. šiuos veiksmus atliko. Jis nedelsiant, tai yra 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimo Nr. (11.2)-39-30/2005 pakeitimo į taršos leidimą (2 t., b. l. 41-43). Nors sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimo į (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių taršos leidimą buvo priimtas tik 2021 m. lapkričio 10 d., tai yra jau po atlikto patikrinimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo, tačiau leidimo pakeitimo procedūra buvo pradėta dar 2021 m. vasario mėnesį. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovė. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento raštai patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. spalio mėnesio vyko susirašinėjimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reikalingų duomenų pateikimo, leidimo projekto derinimai (1 t., b. l. 15-42, 2 t., b. l. 41-55). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. veiksmai dėl leidimo pakeitimo buvo nesavalaikiai ir pavėluoti. Todėl teismo vertinimu, V. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje sudėties, tai yra jo kaltės.

Vertinant V. S. veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valymo įrenginiuose didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų - buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblo laikymo, pažymėtina, jog Institucija nepagrįstai tapatina juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veiklos vykdytojo) dar nuo 2018 metų daromus veiksmus dėl dumblo kaupimo su V. S., kaip įmonės vadovo veiksmais. Institucija atsiliepime nurodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” dumblas kaupiamas nuo 2018 metų. N. Į. dar nuo 2018 m. buvo žinoma, kad ji ilgiau kaip vienerius metus laiko didesnį negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų – buitinių nuotekų dumblo, tačiau tai savaime nereiškia, jog V. S., kuris direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019 m. gruodžio 24 d., gali būti atsakingas už dar iki šios datos įmonės darytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir galėjo šiuos tęstinio pobūdžio pažeidimus objektyviai pašalinti. N. I. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad iki paskyrimo laikinai eiti Įmonės direktoriaus pareigas, V. S. buvo gerai susipažinęs su Įmonės veikla. Pateikta darbo sutartis patvirtina, kad Įmonėje direktoriaus pavaduotoju jis dirbo iki 2018 m. rugsėjo 7 d. ( t., b. l. 142-144). Po to dirbo kitose įmonėse. V. S. nurodė, kad jam dirbant direktoriaus pavaduotoju, jis įmonėje buvo atsakingas už šilumos ūkio priežiūrą ir neturėjo įgaliojimų spręsti klausimus, susijusius su dumblo laikymu ar nuotekų valymu ir išleidimu. Institucija nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių šiuos V. S. parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Kaip jau buvo nurodyta, V. S. skundžiamu nutarimu yra nubaustas už tai, kad Įmonėje sukauptą dumblą nepridavė atliekų tvarkytojui. Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl V. S. objektyvios galimybės per jo vadovavimo laikotarpį priduoti atliekų tvarkytojui (duomenys neskelbtini) miesto valymo įrenginiuose sukauptą dumblą. Nustatyta, kad dar 2016 m. gruodžio 1 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” sudarė atvežtinio dumblo priėmimo sutartį, pagal kurią UAB „Tauragės vandenys“ įsipareigojo iš Įmonės priimti dumblą Tauragės miesto nuotekų valykloje pagal suderintą grafiką. V. S. skunde ir duodamas paaiškinumus teisme tvirtino, kad pagal šią sutartį neturėjo galimybės priduoti dumblo atliekų tvarkytojui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais atsisakė jį priimti, o 2021 m. priėmė tik nedidelę dalį dumblo. Perduodamų atliekų lydraštis patvirtina, kad 2021 m. liepos 21 d., dar iki Institucijos patikrinimo, Įmonė perdavė atliekų tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, tai yra 2,6 t nuotekų valymo dumblo (1 t., b. l. 61). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas patvirtina, kad 2020 metais įmonė nesutiko priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų dumblo dėl nepakankamų įmonės eksploatuojamų (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valymo įrenginių pajėgumų (2 t., b. l. 62). Šie įrodymai paneigia Institucijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad V. S. turėjo galimybę priduoti susikaupusį dumblą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį. 2020 m. liepos 2 d. V. S. sudarė atliekų šalinimo (duomenys neskelbtini) regiono nepavojingų atliekų sąvartyne sutartį Nr. S/20-25 (T), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) regiono nepavojingų atliekų sąvartyną priimti nepavojingas atliekas, nurodytas sąraše (1 t., b. l. 43-50). Tačiau pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės į sąvartyną priduoti valymo įrenginiuose sukaupto dumblo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių atliekų (pagal kodą 19 08 05) nepriima ir netvarko.

Byloje taip pat nebuvo paneigta V. S. nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo galimybės atiduoti sukauptą nuotekų dumblą ir kitų miestų bei rajonų atliekų tvarkytojams, nes nerado, kas sutiktų jį priimti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jo parodymais, nes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija) patvirtinusi valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą, pažymėjo, kad plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tik daugėja (64 punktas). Plane konstatuota, kad komunalinių nuotekų tvarkymo sistemų valdytojai turi taip organizuoti nuotekų užterštumo kontrolę ir nuotekų dumblo apdorojimą, kad apdorotas dumblas būtų tinkamas kuo įvairiau ir saugiau naudoti, atsižvelgiant į nuotekų dumblo kokybę. Pasirenkant komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tvarkymo būdą, turi būti siekiama efektyviai išnaudoti Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis sukurtus dumblo tvarkymo pajėgumus, maksimaliai panaudojant dumblo energinį potencialą ir jame esančias maistines medžiagas (267 punktas). Nurodė, kad komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas įdiegus atitinkamus regioninius dumblo tvarkymo pajėgumus, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad turi būti ieškoma galimybių nuotekų dumblą naudoti miškininkystėje, tęsti nuotekų dumblo naudojimą tręšimui.

Teismas sutinka, kad nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tinkamą tvarkymą turi užtikrinti šio dumblo turėtojai, šiuo atveju UAB “(duomenys neskelbtini)”. V. S. pradėjus dirbti direktoriaus pareigose, įmonėje jau buvo sukaupta buitinių nuotekų dumblo. Iš skundžiamo nutarimo bei patikrinimo akto matyti, kad dar 2020 m. I ketvirčio pradžioje buvo sukaupta 7,35 t dumblo. Šiuo atveju nustatyta, kad V. S. neturėdamas galimybės sukauptą nuotekų dumblą 2020 metais priduoti atliekų tvarkytojams, ėmėsi veiksmų, kad galėtų jį perdirbti vietoje ir panaudoti kaip tręšimo produktą. Tai patvirtina pateikti susirašinėjimai su Kauno technologijos universitetu, Aplinkos apsaugos departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra, dumblo tyrimų protokolai, ūkininkų sutikimai, kad jų žemės sklypuose būtų tręšiama apdorotu nuotekų dumblu, sutartys su (duomenys neskelbtini) dėl žemės tyrimo ir tręšimo planų sudarymo (1 t., b. l. 52-58, 62-74, 2 t. b. l. 19-40 ). Atlikusi būtinus darbus, įmonė planuoja kreiptis dėl taršos leidimo gavimo, dėl įregistravimo Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Ir nors iki patikrinimo reikalingi leidimai nebuvo gauti, bet atsižvelgiant į V. S. vadovavimo Įmonei laikotarpį, bei darbų mastą, nėra pagrindo sutikti su Institucija, kad V. S. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant išvengti pažeidimo. Darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog V. S. 2020 metais, kai jis tik nuo 2019 m. gruodžio 24 d., pradėjo eiti UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas, nesiėmė veiksmų tinkamam nepavojingų atliekų laikymui.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nesurinko pakankamai įrodymų, pagindžiančių V. S. kaltę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir ANK 247 straipsnio 25 dalį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Šiuo atveju Institucija įrodymų, pagrindžiančių ne įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent V. S. kaltę, nesurinko. Vien aplinkybė, kad pažeidimo nustatymo metu, įmonės direktoriaus pareigas ėjo V. S., neduoda pagrindo jį patraukti administracinėn atsakomybėn, nes nenustatyta jo kaltė. Įvertinus, tai kas aptarta anksčiau, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, V. S. veiksmuose (neveikime) nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimas, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatytus nusižengimus ir nubaustas subendrinta 1400 Eur dydžio bauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo byla V. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Kadangi administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, teismas nepasisako dėl V. S. paskirtos nuobaudos teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

V. S. prašo priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įmonei UAB “ (duomenys neskelbtini)” 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad darbdavys gali pasamdyti advokatą darbuotojui besiginančiam nuo administracinės atsakomybės, kildinamos iš jo darbinių funkcijų. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2021 m. gruodžio 7 d. sumokėjo advokatei B. V. 400 Eur pagal sąskaitą už teisines paslaugas – skundo parengimą (300 Eur) bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (100 Eur) (1 t., b. l. 148-154).

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma - BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019). Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.

Šioje byloje svarbu tai, kad V. S. nepatyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip buvo nurodyta anksčiau, 400 Eur sąskaitą už advokatės B. V. teisines paslaugas apmokėjo UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kuris šioje byloje nėra proceso dalyvis, nes administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas V. S. kaip fizinis asmuo. V. S. prašymas priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur išlaidas advokato pagalbai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, yra nepagrįstas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos ne iš institucijos, priėmusios nutarimą, o iš valstybės lėšų. Šioje byloje nėra jokio pagrindo pripažinti proceso išlaidomis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ir buvo nustatyti pažeidimai, 400 Eur išlaidas ir jas priteisti iš valstybės, todėl prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. V. S. skundą.

P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės R. T. 2021 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 25 dalį nutraukti.

Atmesti prašymą priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ proceso išlaidas.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.