Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. A. atstovo advokato M. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 150 Eur dydžio bauda, panaikinimo, nustatė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-09-12 nutarimu Nr. 10N-71454475-16 (toliau – ir Nutarimas) S. A. pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių, dėl to, kad jis 2016-09-07, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nedavė kelio, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiam automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui, taip priversdamas jį stabdyti. Toliau važiuodamas ir persirikiuodamas vėl į pirmą juostą, nerodė įspėjamo posūkio signalo, nepaliko saugaus tarpo iš šono iki pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Škoda Octavia“, tuo priversdamas jį staigiai stabdyti, ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, staigiai stabdė užkirsdamas kelią iš galo važiuojančiam automobiliui „Škoda“ ir priversdamas jį vėl stabdyti. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų „SAAB“ automobilio vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą kėlė realų pavojų automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui.

2016-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-09-12 nutarimą ir S. A. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Teismas nurodė, kad apie subjektyviuosius veikos požymius, šios bylos kontekste ir apie chuliganiškas paskatas, sprendžiama pateikus tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų įvykio aplinkybių ir požymių visumos analizę. Apylinkės teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Institucija iš esmės analizavo tik objektyviuosius S. A. veikos pažymius, t. y. faktą, kad jis, kelis kartus, keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalo, nesant būtinybės staiga pristabdė automobilį, bei šį faktą patvirtinančius įrodymus (protokolą, ir vaizdo registratoriaus įrašą bei M. Č. paaiškinimą). Tačiau tokia analizė iš esmės nepaneigė S. A. pateiktos versijos, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas signalizavo ir rodė netaktiškus ženklus jo atžvilgiu, taip trikdė jo ir kitų dalyvių dėmesį ir taip sukėlė jam stresinę situaciją. S. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pristabdė būtent dėl šios aplinkybės.

Apylinkės teismas vertino, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad S. A., nesant būtinybės, staiga stabdė savo automobilį, nerodė posūkio signalo keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą ir taip pažeidė KET 9, 82.2, 101, 104, 135.4 punktų reikalavimus. Tai patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojo policijos pareigūno A. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad priekyje S. A. automobilio niekas nevažiuoja ir jam staiga stabdyti nėra būtinybės net ir sutrikus dėl iš paskos važiuojančio ir signalizuojančio automobilio. Be to, nors tuo metu ir degė draudžiamas šviesoforo signalas, tai nesudarė būtinybės staigiai stabdyti neprivažiavus šviesoforo. Šis S. A. padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, privertė iš paskos važiuojantį automobilio vairuotoją staiga stabdyti. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir S. A. surašytame Nutarime, tačiau nepagrįstai nurodant jame subjektyvųjį veikos požymį – chuliganiškas paskatas. Pašalinus iš skundžiamo nutarimo chuliganiškų paskatų požymį S. A. padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į 124² straipsnio 1 dalį.

Skundu S. A. atstovas advokatas M. A. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad iš pateiktos video medžiagos akivaizdžiai matyti, jog automobilio "Škoda Octavia" vairuotojas, matydamas, kad eismas yra labai intensyvus, be jokio reikalo persirikiuoja iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą viduryje sankryžos, nors tai galima buvo daryti tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti- KET 110 p. Iš to seka išvada, jog S. A. negalėjo chuliganiškų paskatų vedamas demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir tyčia sukelti avarinę situaciją, kadangi aptariamu momentu būtent automobilio "Škoda Octavia" vairuotojo veiksmai lėmė susidariusią situacija pirmam video epizode- po tiltu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teigia, kad apylinkės teismas vertino tik S. A. veiksmus, nors KET 101 ir 104 punktuose aiškiai nurodyta, jog prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia kryptimi. Šiuo konkrečiu atveju KET taisyklių pažeidimai buvo pritaikyti tik S. A.. Be to, S. A., važiuojant priekyje, ta pačia antra eismo juosta kaip ir "Škoda Octavia", pastarojo automobilio vairuotojas aiškiai matydamas, kad S. A. pradėjo persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, "Škoda Octavia" automobilio vairuotojas tyčia ižuliai padidina savo automobilio greiti bei vartodamas necenzūrinę leksiką, bando užkirsti kelia S. A. transporto priemonei, tokių būdu sukeliant realų pavojų ne tik sau bei S. A., bet ir visiem eismo dalyviams. Nesuprantama, kodėl teismas konstatuodamas įvykio aplinkybes, turėdamas filmuotą medžiaga, konstatuoja, jog S. A. persirikiuodamas į antrąją eismo juosta nedavė kelio, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiam automobilio "Škoda Octavia" vairuotojui, kai filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, jog "Škoda Ocatvia" vairuotojas važiuoja ne pirma, o antra eismo juosta, aiškiai filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad S. A. pirmas pradeda persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į pirmą, tačiau beveik tuo pat metu automobilio "Škoda Octavia" vairuotojas stipriai padidina greitį ir signalizuodamas bei vartodamas necenzūrinę leksiką tyčia įžūliai užkerta kelia S. A. automobiliui. Akivaizdu, kad šiame epizode būtent "Škoda Octavia" vairuotojo veiksmai turėjo būti prilyginami chuliganiškam vairavimui, kadangi atitinka visas chuliganiško vairavimo apibrėžimo būtinąsias sąlygas.

Skunde pažymi, kad automobilio "Škoda Octavia" vairuotojas yra Kelių policijos valdybos viršininko V. Č. sūnus, kas perša nuomonę, jog S. A. surašytas administracinis nutarimas buvo galimai įtakojant "Škoda Octavia" vairuotojo giminystės ryšio su tiesioginiu administracinį nutarimą surašiusio asmens viršininku.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. To paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Sistemiškai aiškinant pateikiamas teisės normas bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. pavadinimą – pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. išskiria dviejų rūšių administracinius teisės pažeidimus – pavojingą vairavimą bei chuliganišką vairavimą.

S. A. apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl S. A. nubaudimo pagal šią teisės normą. Apeliaciniame skunde advokatas akcentuoja, kad tai automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas elgėsi chuliganiškai, pažeidinėjo kelių eismo taisykles, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama kaltę dėl pažeidimo padarymo perkelti kitam asmeniui.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. A., vairuodamas SAAB automobilį, kelis kartus sistemingai pažeidė Kelių eismo taisykles. Vaizdo įraše nuo 1 min. 27 sek. matyti, kad S. A. persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nerodo posūkio signalo, vėliau, atsidūręs priekyje „Škoda Octavia“ automobilio staiga stabdė, nors nuo jo vairuojamo automobilio iki priekyje esančios transporto priemonės nebuvo toks atstumas, kuris reikalautų greitai stabdyti (1 min. 30). Vėliau (vaizdo įrašas nuo 1 min. 37 sek.) persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą vėl nerodė posūkio signalo ir pavojingai užkirto kelią automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui, šis buvo priverstas staigiai stabdyti. Vėliau (vaizdo įrašas nuo 1 min. 43 sek.) pakartotinai staigiai stabdė, nors prieš jį nebuvo jokių transporto priemonių ir to nereikalavo eismo sąlygos, taip dar kartą sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, vaizdo įraše (apie 1 min. 31 sek.) yra matoma, kad S. A. automobilį vairuoja jo vairą laikydamas viena ranka, jis gestais parodo nepasitenkinimą automobilio „Škoda Octavia“ reiškiamomis pretenzijomis (garso signalui), vėlesni jo veiksmai yra sąmoningi ir neišprovokuoti kitų eismo dalyvių, todėl atmestini argumentai, kad taip pažeidėjas elgėsi nes buvo sutrikdytas automobilio „Škoda Octavia“ veiksmų. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje pateiktoje S. A., kaip darbuotojo, charakteristikoje pažymėta, kad atliekant savo darbines funkcijas jam yra nuolat reikalingas automobilis, dažnai tenka vykti į kitus Lietuvos miestus (b. l. 28). Taigi, S. A. dažnai vairuoja automobilį, yra pripratęs prie automobilių eismo, todėl apygardos teismo neįtikina apeliacinio skundo argumentai, kad S. A. galėjo sutrikti ir pasimesti išgirdęs garsinį kito automobilio signalą. Kartu pažymėtina, kad užsiimdamas veikla, kurioje jis nuolat turi vairuoti automobilį, S. A. turi būti atidus ir pareigingas eismo dalyvis, savo elgesiu bei vairavimo kultūra prisidėti prie automobilių eismo aplinkos ir sąlygų gerinimo.

Byloje esantys duomenys iš administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 35-36) taip pat patvirtina, kad S. A. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles – jis yra baustas už kelio ženklų nesilaikymą, leistino greičio viršijimą, dėl savo kaltės buvo susidūręs su kita transporto priemone. Sistemiškai vertinant šias aplinkybes matyti, kad S. A. jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už panašaus pobūdžio pažeidimus, kas taip pat neigiamai apibūdina jo asmenybę.

Apklausiamas apylinkės teisme S. A. savo kaltės nepripažino, dėl susidariusios situacijos kaltę bandė suversti automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui, apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami pastarojo tariamai neteisėti ir provokuojantys veiksmai. Taigi, S. A. ne tik, kad nepripažįsta savo kaltės, tačiau ir savo veiksmų nevertina kaip netinkamų ir pavojingų kitiems eismo dalyviams. Tokios aplinkybės patvirtina, kad S. A. savo veiksmais gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, pats jų kritiškai nevertina, nesureikšmina, todėl sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nėra objektyvaus pagrindo S. A. skirti švelnesnę, nei Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą pagrindinę ir papildomąją administracines nuobaudas.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde siekiama akcentuoti, kad tai automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas daug kartų pažeidė Kelių eismo taisykles. Vertinant šiuos skundo argumentus remiamasi byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame nėra matomi jokie provokuojantys tyčiniai pastarojo automobilio vairuotojo veiksmai. Priešingai, automobilis „Škoda Octavia“ staiga stabdo bent kelis kartus, kad išvengtų eismo įvykio dėl to, kad S. A. elgiasi neprognozuojamai, staigiai stabdo bei rikiuojasi į kitą eismo juostą nerodydamas posūkio signalo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas staiga padidina greitį ir užkerta kelią bandančiam persirikiuoti S. A. yra subjektyvaus pobūdžio ir neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliantas turi teisę vertinti faktines aplinkybes ir pateikti šį vertinimą teismui, tačiau subjektyvi apelianto nuomonė ar pozicija apeliacinės instancijos teismui nėra privaloma. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir pakartotinai neanalizuoja visų apelianto argumentų, dėl kurių pasisakyta skundžiamame nutarime.

Apeliaciniame skunde reiškiami argumentai, dėl automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo giminystės ryšių ir galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi yra atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju pažymėtina, kad S. A. kaltė yra įrodyta objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumo neginčija ir apeliantas. Be to, vien tai, kad tam tikras asmuo yra susijęs giminystės ryšiais su vienu iš teisėsaugos įstaigos darbuotojų, nesudaro kliūčių jam pranešti apie užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus. Siunčiant filmuotą medžiagą elektroniniu paštu tiesiai policijos tyrėjui, o ne elektroniniu būdu per „Epolicija“ portalą ar fiziškai nunešant įrašą, nėra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos. Kaip minėta, pats S. A. neginčija įvykusios situacijos fakto, todėl skundo argumentai dėl neva netinkamos pranešimo apie įvykį tvarkos vertintini kaip siekis formaliais būdais išvengti gresiančios atsakomybės.

Remiantis aukščiau išdėstytais darytina išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skundė nurodytais motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutaria :

atmesti S. A. atstovo advokato M. A. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.