Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. A. atstovo advokato M. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-09-12 nutarimo Nr. 10N-71454475-16, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-09-12 nutarimu Nr. 10N-71454475-16 (toliau – ir Nutarimas) S. A. pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių, dėl to, kad jis 2016-09-07, apie 18.40 val., A. G. g., Vilniuje, vairuodamas automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nedavė kelio, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiam automobilio „Š. O.“ vairuotojui, taip priversdamas jį stabdyti. Toliau važiuodamas ir persirikiuodamas vėl į pirmą juostą, nerodė įspėjamo posūkio signalo, nepaliko saugaus tarpo iš šono iki pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Š. O.“, tuo priversdamas jį staigiai stabdyti, ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, staigiai stabdė užkirsdamas kelią iš galo važiuojančiam automobiliui „Škoda“ ir priversdamas jį vėl stabdyti. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų „SAAB“ automobilio vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą kėlė realų pavojų automobilio „Š. O.“ vairuotojui.

Teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. palaikė skundo reikalavimus bei paaiškino, jog važiavo iš darbo, nuo eismo įvykio vietos iki darbo netoli. Jis važiavo savo eismo juosta, autobusas bandė manevruoti, kitos mašinos bandė persirikiuoti, jis sustojo prie perėjos, reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą. Įvažiavo į antrą juostą, automobilio „Škoda“ vairuotojas apvažiavo jį iš kairės, manevravo labai greitai. Jis važiavo toliau, automobilio „Škoda“ vairuotojas staigiai persirikiavo į pirmą juostą ir bandė jį lenkti iš dešinės. Matė jo gestikuliaciją, pristabdė ir suprato, kad jis nepatenkintas, tuo viskas ir baigėsi. Visada važiavo pirma juosta, iki atsirado kliūtis, tada persirikiavo į antrą eismo juostą. Kai persirikiavo į antrą eismo juosta, planavo šia juosta važiuoti, iki baigsis kliūtis pirmoje. Persirikiuodamas posūkio nerodė. Jis grįžo į savo eismo juostą, posūkio nerodė. Vertina, kad tarpas buvo pakankamas, saugus. Automobilio „Škoda“ vairuotojas jam signalizavo ir signalais, ir gestais. Tas jo sustabdymas buvo vienos sekundės, dar bandė žiūrėti, paskutinis jo ženklas buvo necenzūrinis. Kliūtis priekyje buvo perėja ir šviesoforo signalas. Nepripažįsta, kad vairavo pavojingai, tą pavojingumą sukėlė kito vairuotojo vairavimo būdas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. A. nurodė, kad išklausius liudytojų ir S. A. parodymus, akivaizdu, jog jokio chuliganiško vairavimo nebuvo. Turi būti tyčia, bet to nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad neaišku, kaip atsirado ta filmuota medžiaga. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad S. A. pirmas pradėjo manevrą. M. Č. persiuntė tiesiogiai tyrėjui tą medžiagą. Kaip paaiškino A. T., nėra tokios tvarkos, būtų siunčiama tiesiai tyrėjui. S. A. buvo nubaustas nepagrįstai dėl to, kad du kartus neparodė posūkio signalo. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas M. Č. paaiškino, kad A. G. gatve važiavo antra juosta, iš šalutinio kelio bandė lįsti „Saab“ automobilis. Tada vėl užkirto kelią „Saab“ automobilis. Tik pradėjo judėti, pastarasis vėl užstabdė. Privažiavus iki šviesoforo, automobilio „Saab“ vairuotojas parodė vidurinį pirštą. Jam signalizavo, gal todėl ir sukėlė pyktį. Mano, kad jis chuliganiškai vairavo, nes važiavo be posūkio, stūmė jį į kelkraštį, užstabdė, kai priekyje nebuvo jokių automobilių. Tai, kad priekyje kliūties nebuvo, matėsi ir iš registratoriaus ir šiaip matėsi, kad tuščia pirma juosta. Nutarimą surašiusio A. T. nepažįsta. S. A. nepadorų gestą rodė vieną kartą. Degė raudonas šviesoforas, tačiau tas šviesoforas buvo kliūtis už kokių 400 metrų. Pravažiavus tiltą važiuojant link sankryžos automobilis „Saab“ važiavo antroje juostoje. KPV viršininkas V. Č. yra jo tėvas. Elektroniniu paštu išsiuntė vaizdo įrašą tyrėjui atsitiktinai. Pavardės neprisimena.

Iš S. A. paaiškinimo, pateikto tyrimo metu matyti, kad jis rugsėjo 7 d. vykdamas namo iš darbo vairavo automobilį „SAAB“. Pasiekus sankryžą reikėjo stabtelėti ir dėl kelią kertančio autobuso palaukti priešais pėsčiųjų perėją. Kadangi kelias yra dviejų eismo juostų, o iš dešinės yra kliūtis, vairavo mašiną kaip įprasta. Iš paskos vairavusi Škoda staiga pakeitė važiavimo juostą pačioje sankryžoje ir priartėjusi prie jo signalizavo daug kartų sutrikdė jo vairavimą. Ir atsigręžęs įvažiavo į antrą juostą. Toliau automobilio „Škoda“ vairuotojas signalizavo ir rodė netaktiškus ženklus jo atžvilgiu taip ir toliau trikdęs jo ir kitų dalyvių dėmesį ir taip sukėlė jam stresinę situaciją. Norėjo ramiai sugrįžti į savo eismo juostą, bet „Škoda“ vairuotojas demonstratyviai greitai ir agresyviai be posūkio signalo bandė įlįsti anksčiau. Taip pat naudojo garso signalą (b. l. 11-12)

Byloje pateikta 2016-09-16 S. A. charakteristika, kurioje jis vertinamas teigiamai (b. l. 28).

Kompaktiniame diske pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su įvykiu (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

S. A. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. atstovo advokato M. A. skundas tenkintinas iš dalies, Nutarimas naikintinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir priimtinas naujas nutarimas.

Šioje byloje priimtame nutarime Institucija nustatė, kad S. A. 2016-09-07, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojant automobiliui „Š. O.“ vairuotojui, taip priversdamas stabdyti. Toliau važiuodamas ir persirikiuodamas vėl į pirmą juostą nerodė įspėjamo signalo, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojamoje automobilio „Š. O.“, tuo priversdamas jį staigiai stabdyti, ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, sustabdė užkirsdamas kelią iš galo važiuojančiam automobiliui Škoda ir priversdamas jį vėl stabdyti. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų „SAAB“ automobilio vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą kėlė realų pavojų automobilio „Š. O.“ vairuotojui. Šios S. A. padarytos veikos aplinkybės nustatytos remiantis 2016-09-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu, M. Č. paaiškinimu bei byloje esančiu M. Č. automobilio „Š. O.“ vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu.

Teismas sutinka su nutarime nustatytais faktais, kad S. A. pažeidė KET 9, 82.2, 101, 104, 135.4 punktų reikalavimus, tačiau konstatuoja, kad šiuos pažeidimus kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

Teismas pažymi, kad ATPK 214² straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)648/2011, (duomenys neskelbtini)648/2012).

Institucija, spręsdama S. A. administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį dėl savo išvados dėl subjektyviojo šio administracinio teisės pažeidimo požymio – chuliganiškų paskatų – pasisakė deklaratyviai ir nurodė, kad S. A. demonstravo nepagarbą visuomenei, savo išskirtinumą, tai darė tyčia. Jo veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui. Teismas pažymi, kad apie subjektyviuosius veikos požymius, šios bylos kontekste ir apie chuliganiškas paskatas, sprendžiama pateikus tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų įvykio aplinkybių ir požymių visumos analizę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Institucija iš esmės analizavo tik objektyviuosius S. A. veikos pažymius, t. y. faktą, kad jis, kelis kartus, keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalo, nesant būtinybės staiga pristabdė automobilį, bei šį faktą patvirtinančius įrodymus (protokolą, ir vaizdo registratoriaus įrašą bei M. Č. paaiškinimą). Tačiau tokia analizė iš esmės nepaneigė S. A. pateiktos versijos, kad automobilio „Š. O.“ vairuotojas signalizavo ir rodė netaktiškus ženklus jo atžvilgiu, taip trikdė jo ir kitų dalyvių dėmesį ir taip sukėlė jam stresinę situaciją. S. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pristabdė būtent dėl šios aplinkybės. Kita vertus, pažymėtina, kad S. A., apklausiamas teisme, pripažino, jog nerodė posūkio signalo, persirikiuodamas į kitą eismo juostą. Vis dėlto, teismas pažymi, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl šios aplinkybės konstatuotina, kad nesant neabejotinų įrodymų dėl S. A. tyčios elgtis chuliganiškai staiga stabdant automobilį bei keičiant važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, nerodant posūkio signalo, šis subjektyvusis požymis administracinio teisės pažeidimo protokole, kartu ir Institucijos nutarime, nustatytas remiantis prielaidomis, todėl šalintinas.

Taip pat pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad S. A., nesant būtinybės, staiga stabdė savo automobilį, nerodė posūkio signalo keisdamas važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą ir taip pažeidė KET 9, 82.2, 101, 104, 135.4 punktų reikalavimus. Tai patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojo policijos pareigūno A. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad priekyje S. A. automobilio niekas nevažiuoja ir jam staiga stabdyti nėra būtinybės net ir sutrikus dėl iš paskos važiuojančio ir signalizuojančio automobilio. Be to, nors tuo metu ir degė draudžiamas šviesoforo signalas, tai nesudarė būtinybės staigiai stabdyti neprivažiavus šviesoforo. Šis S. A. padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, privertė iš paskos važiuojantį automobilio vairuotoją staiga stabdyti. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir S. A. surašytame Nutarime, tačiau nepagrįstai nurodant jame subjektyvųjį veikos požymį – chuliganiškas paskatas. Pašalinus iš skundžiamo nutarimo chuliganiškų paskatų požymį S. A. padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į 124² straipsnio 1 dalį.

S. A. 2016-09-07, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nedavė kelio, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiam automobilio „Š. O.“ vairuotojui, taip priversdamas jį stabdyti. Toliau važiuodamas ir persirikiuodamas vėl į pirmą juostą, nerodė įspėjamo posūkio signalo, nepaliko saugaus tarpo iš šono iki pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Š. O.“, tuo priversdamas jį staigiai stabdyti, ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, staigiai stabdė užkirsdamas kelią iš galo važiuojančiam automobiliui „Š. O.“ ir priversdamas jį vėl stabdyti. Taip S. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nutarimu S. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas, skiria jam administracinę nuobaudą pirmiau nurodyto ATPK straipsnio sankcijos ribose.

Skirdamas nuobaudą S. A. teismas atsižvelgia į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas sukėlęs pavojų kitų eismo dalyvių saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – iki šioje byloje nustatytų pažeidimų padarymo S. A. baustas, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad S. A. dirba, charakterizuojamas teigiamai, pagal jo darbines funkcijas jam automobilis, kartu ir teisė vairuoti yra reikalingi, tačiau šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis, leidžiančiomis S. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės tik įpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kelyje elgtis drausmingai, tačiau S. A. to nedarė. S. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, pirmiau išdėstytų, administracinės nuobaudos dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad S. A. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui, o papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobaudos šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 124² straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-09-12 nutarimą, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

S. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), kuris šiuo atveju yra 16061359283, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.