Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant vertėjai J. K., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ritai Gečienei,

2023 m. birželio 6 d. nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą bei patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas:

1) panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Pagėgių rinktinės 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 23S28260 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtai į atvykimo – išvykimo kontrolės sistemą įvestus duomenis susijusius su Sprendimu.

Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (toliau – ir Konsulatas) pateikė dokumentus turint tikslą gauti tranzitinę vizą į Baltarusiją per Lietuvos Respublikos teritoriją. Teigė, kad į Baltarusiją vyko norėdamas atlikti kasmetinį medicininį patikrinimą Minsko onkologijos centre. 2021 m. gegužės 5 d. Kaliningrade esančiame Konsulate buvo išduota C kategorijos viza 0043479968 (toliau – ir Viza) galiojanti iki 2026 m. balandžio 8 d.

Paaiškino, kad 2023 m. sausio 3 d. automobiliu įvažiavo į Lietuvos teritoriją per Černyševskojes – Kybartų pasienio kontrolės punktą (toliau – ir Kybartų PKP) su tikslu vykti į Minsko onkologijos centrą. Tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos teritorijos. 2023 m. sausio 6 d. siekdamas grįžti į savo gyvenamąją vietą Kaliningrado srityje per Medininkų pasienio kontrolės punktą bandė patekti į Lietuvos teritoriją, tačiau Tarnyba neleido to padaryti, atsisakymo leisti vykti motyvus išdėstydama 2023 m. sausio 6 d. atsisakyme leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S2109.

Teigia, kad 2023 m. sausio 6 d. atsakovės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). 2023 m. kovo 8 d. buvo leista įvažiuoti į Lietuvos teritoriją per Kybartų PKP, jog turėtų galimybę dalyvauti VAAT vyksiančiame teismo posėdyje. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. kovo 15 d.

2023 m. kovo 14 d. atvykus į pasienio punktą ir pateikus Tarnybos pareigūnams Vizą bei šaukimą atvykti į VAAT vyksiantį posėdį, buvo priimtas Sprendimas, draudžiantis atvykti į Lietuvos teritoriją. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos (toliau – ir ES) išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) ir aplinkybe, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę vienos ar kelių ES narių viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Pažymėjo, kad jis taip pat pase turėjo supaprastino tranzito dokumentą Nr. LT0110518, galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., todėl atsakovės pareigūnui atsisakius jį įleisti į Lietuvos Respubliką, pasiteiravo gal bus leista kirsti sieną remiantis supaprastinto tranzito dokumentu, tačiau pareigūnas paaiškino, jog deklaravus, kad ketinama atvykti Vizos pagrindu, nebėra galimybės keisti deklaracijos turinio.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime cituojamas Vyriausybės nutarimas reglamentuoja Rusijos Federacijos piliečių papildomo patikrinimo tvarką, o ne atsisakymo atvykti į Lietuvos Respubliką tvarką. Taip pat pabrėžia, jog turėjo visus teisės aktuose nurodytus dokumentus, suteikiančius teisę Rusijos piliečiams patekti į Lietuvos teritoriją. 2023 m. kovo 14 d. kirsdamas valstybės sieną jokių tranzitinio elgesio taisyklių nepažeidė, todėl atsakovė savo veiksmais nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę ginti savo poziciją VAAT nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas M. K. nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu teismo posėdyje nedalyvavo, 2023-06-01 pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, teigdamas, kad 2023-06-06 13:15 išvyksta į Sankt Peterburgą dalyvauti numatytame teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija protokoline nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai informuotas apie posėdį, tuo įvykdytos sąlygos, numatytos ABTĮ 77 str. 1 d., teismas privalomo šalių dalyvavimo nėra nustatęs ir pareiškėjo nedalyvavimas nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui iš esmės. Taip pat pripažinta, kad pareiškėjo nurodoma nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nėra pripažįstama svarbia.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigiama, kad 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjas automobiliu atvyko į Kybartų PKP iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities su tikslu atvykti į Lietuvos teritoriją, tam, kad galėtų dalyvauti VAAT administracinėje byloje Nr. eI2-3019-979/2023, kuris numatytas 2023 m. kovo 15 d. 10.30 val. Pagal teismo šaukimą numatytas nuotolinis teismo posėdis bei pateikta prisijungimo prie Zoom platformos nuoroda. Sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respubliką.

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 5 dalies 1 dalies nuostatoms užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvos Respubliką taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatas. Pažymi, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas t. y. atvykstant į Šengeno erdvė asmenims yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Akcentuoja, jog remiantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) nuostatomis vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes. Į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.

Šengeno sienų kodekse nurodytos kitos trečiųjų šalių piliečių būtinos atvykimo į Šengeno erdvę sąlygos – per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės valstybę arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtu įleisti. Taip pat asmenys neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šengeno sienų kodekso nuostatos suteikia Tarnybos pareigūnams teise nuodugniai patikrinti atvykstančius ar išvykstančius trečiųjų šalių piliečius. Pabrėžia, kad Tarnybos pareigūnai yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet ir už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, dėl ko priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, taip pat privalo įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės, neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno erdvėje. Pareigūnas prieš priimdamas sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, vertina nustatytų aplinkybių visumą ir tik tada priima atitinkamą sprendimą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvoje įvedė nepaprastąją padėtį, taip įvedant valstybės sienos apsaugos sustiprinimą, užsieniečių vizų režimo sugriežtinimą. Nepaprastosios padėties galiojimo metu atsižvelgiant į Rusijos Federacijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių saugumui, atsakovė ypatingai atsakingai ir griežtai atlieka visų iš trečiųjų šalių atvykstančių asmenų kontrolę. Per ES išorės sieną į Lietuvos teritoriją įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.

Nurodo, kad visos priemonės, kurių imasi Tarnybos pareigūnai vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams, o būtent – nustatyti ir įvertinti ar vykstantys per sieną asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Pareigūnai su vykstančiais per valstybės sieną asmenims bendrauja betarpiškai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis susijusius klausimus.

Pareiškėjo atveju Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas 2023 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-3506 paaiškino, kad 2023 m. kovo 14 d. apie 15.30 val. į Lietuvos Respubliką neįleistas pareiškėjas, kuris vyko su automobiliu. Neįleidimo priežastis – asmuo neatitinka sąlygų (neturi atvykimo tikslą patvirtinančių dokumentų) numatytų Nutarime. Minėtas pareigūnas 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13R-7163 papildomai paaiškino, kad pareiškėjas pateikė Vizą bei nurodė, jog pagal įteiktą šaukimą, vyksta į VAAT posėdį. Apie asmenį pareigūnas informavo pamainos vyresnįjį, kuris atliko išsamų pareiškėjo patikrinimą. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialistas 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-7149 nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Nutarimo sąlygų – neturi atvykimo tikslą patvirtinančių dokumentų, nes šaukimas atvykti į teismo posėdį nesuteikia prioriteto, kadangi jame nurodyti prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenys. Pareiškėjas nesinaudojo šia galimybe, bet primygtinai stengėsi patekti į Šengeno erdvę. Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir Nutarimo nuostatomis buvo priimtas Sprendimas, nes pareiškėjas su savimi neturėjo atvykimo tikslą patvirtinančių dokumentų ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Atsakovės vertinimu minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo leista atvykti į Lietuvos teritoriją. Pareiškėjas neatitiko trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų, Sprendime yra aiškiai nurodyti jo priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, jo turinys bei formą atitinka tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Rita Gečienė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 23S28260 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ (b. l. 7-8), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis (b. l. 18). Pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. automobiliu per Kybartų PKP siekė patekti iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją (b. l. 19-20). Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota C kategorijos viza 004347968, išduota 2021 m. gegužės 5 d. galiojanti iki 2026 m. balandžio 8 d. (b. l. 21). Taip pat pareiškėjui yra išduotas supaprastinto tranzito dokumentas Nr. LT0110518 (b. l. 22), galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė Sprendimu nusprendė neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sprendime teigiama, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neįleistas, nes neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką – neturi dokumentų pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas pagal Nutarimą ir yra laikomas keliančių grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas 2023 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-3506 „Dėl neįleisto Rusijos piliečio“ (b. l. 86-894) nurodė, kad 2023 m. kovo 14 d. apie 15.30 val. Kybartų PKP į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas pareiškėjas, kuris vyko automobiliu. Neįleidimo priežastis – neatitinka sąlygų (neturi atvykimo tikslą patvirtinančių dokumentų) numatytų Nutarime, todėl buvo surašytas Sprendimas. Minėtas pareigūnas 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-7163 „Dėl neįleisto Rusijos piliečio“ (b. l. 84-85) papildomai paaiškino, jog pareiškėjas būdamas Kybartų PKP pateikė Vizą bei nurodė, jog pagal turimą teismo šaukimą vyksta į VAAT vyksiantį teismo posėdį. Apie asmenį informavo Kybartų PKP vyresnįjį specialistą, kuris atliko išsamų pareiškėjo patikrinimą antrojoje kontrolės linijoje. Pažymėjo, jog nepaprastosios padėties metu Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas nuodugnus atvykimo sąlygų bei tikslo patikrinimas.

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialistas 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-7149 „Dėl neįleisto Rusijos piliečio“ (b. l. 95-97) nurodė, jog 2023 m. kovo 14 d. apie 15.30 val. jaunesnysis specialistas jį informavo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko pareiškėjas. Vykimui pateikė Vizą bei paaiškino, kad pagal įteiktą šaukimą, vykstą į VAAT posėdį. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų numatytų Nutarime, kadangi nepateikė atvykimo tikslą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktame teismo šaukime nurodyti prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenys. Asmuo šia galimybe nesiekė pasinaudoti, bet primygtinai stengėsi patekti į Šengeno erdvę. Remiantis Nutarimo nuostatomis buvo priimtas Sprendimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka atvykimo sąlygų ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pažymėjo, kad surašius Sprendimą pareiškėjas pateikė supaprastinto tranzito dokumentą, nurodydamas, jog vyks į teismo posėdį minėto dokumento pagrindu. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad supaprastintas tranzitas – Rusijos Federacijos piliečio vykstančio iš Rusijos teritorijos į Kaliningrado sritį bei atgal ir privalančio kirsti Lietuvos teritoriją, specialusis ir tiesioginis tranzitas sausuma, todėl pareiškėjui nebuvo leista kirsti sieną.

UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-04-01) 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 5 straipsnio 1 dalimi Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos. UTPĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.

Ginčui aktualaus Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas (t. y. turi galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, nėra asmenys, dėl kurių į SIS (Šengeno informacinę sistemą) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti bei nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių), be kita ko, išsamiai patikrinant, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju). Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą leisti atvykti, trečiosios šalies piliečiui, kuris, be kita ko, neatitinka visų minėtų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (14 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (14 straipsnio 2 dalis). Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą; skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę; skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios (14 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis: 1) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai“. Pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą), bei Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 straipsnio 1 dalies 4 punktą).

Vyriausybė priėmė Nutarimą kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Nutarimo 1 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, jei jie: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas neatitiko Nutarimo 1 punkte pateiktų kriterijų, todėl darytina išvada, kad jam atvykus į Kybartų PKP atsakovės pareigūnai, remiantis Nutarimo 2 punkto nuostatomis, pagrįstai atliko nuodugnų pareiškėjo atvykimo sąlygų bei tikslo patikrinimą ir vertino ar pareiškėjo atvykimas į Šengeno erdvę nesukels grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad jis buvo kviečiamas dalyvauti 2023 m. kovo 15 d. vykusiame VAAT posėdyje bei turėjo galiojančią Vizą yra pakankamas pagrindas jį įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-3019-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00113-2023-5) kurioje pareiškėjas buvo viena iš proceso šalių. Minėtoje administracinėje byloje 2023 m. kovo 15 d. buvo numatytas teismo posėdis.

Bylos rašytiniai dokumentai neginčytinai įrodo, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. būtinybę atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš esmės grindė noru dalyvauti VAAT posėdyje ir Kybartų PKP pateikė VAAT šaukimą administracinėje byloje Nr. eI2-3019-979/2023 (b. l. 9-10). Vertinat šaukimo turinį matyti, jog jame nėra jokių duomenų, kad teismas būtų nustatęs privalomą pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje, šaukime aiškiai nurodyta informacija, kad vyks nuotolinis teismo posėdis, pateikta prisijungimo nuoroda prie vaizdo konferencijos programa vyksiančio teismo posėdžio. Akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti VAAT posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis patvirtina, jog minėtoje byloje pareiškėjo interesus atstovavo advokatas. Teisėjų kolegijos vertinimu Tarnyba Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateiktas šaukimas nepagrindžia jo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tikslo ir sąlygų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas susipažinęs su Sprendimu Kybartų PKP pareigūnui pateikė galiojantį supaprastinto tranzito dokumentą ir pareiškė norą kirsti valstybės sieną remiantis minėto dokumento pagrindu.

Vyriausybės 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 796 „Dėl supaprastinto tranzito dokumento ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento įvedimo ir išdavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Supaprastinto tranzito dokumento ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento įvedimo ir išdavimo tvarkos 2 punkte nurodyta, kad supaprastintas tranzitas – Rusijos Federacijos piliečio, vykstančio iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir privalančio kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją, specialusis ir tiesioginis tranzitas sausuma, o Supaprastinto tranzito dokumentas – specialusis tranzitą supaprastinantis leidimas, išduodamas atvykti daug kartų visomis sausumos transporto priemonėmis. Akivaizdu, jog supaprastinto tranzito dokumentas suteikia teisę Rusijos Federacijos piliečiams per Lietuvos Respublikos teritoriją pateikti iš/į Kaliningrado srities iš/į Rusijos Federacijos teritoriją. Minėtas dokumentas nesuteikia teisės asmeniui likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ši aplinkybė pareiškėjui, kaip Kaliningrado srities gyventojui, turėjo būti žinoma, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas turėdamas tikslą dalyvauti VAAT posėdyje ir pateikdamas Tarnybos pareigūnui supaprastinto tranzito dokumentą siekė jį suklaidinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad buvo atliktas individualus papildomas išsamaus patikrinimas, kurio metu pareigūnai, atsižvelgdami į tai kas išdėstyta anksčiau, priėmė sprendimą, nurodydami, jog pareiškėjas yra laikoma keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnai rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų leidimui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją išnagrinėti ir sprendimui dėl jos priimti, kontekste. Atsakovės atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tarnyba pateikė visus savo sprendimo motyvus dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, prieš priimdama sprendimą dėl sienos kirtimo, ėmėsi protingų priemonių, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą esamą informaciją.

Konstatuojama, kad pareigūnai vykdydami jiems pavestas užduotis yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją yra tuo pačiu metu atsakingi tiek už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, privalo įvertinti visas abejones dėl asmens vykstančio per valstybės sieną numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, informacijos ir jos šaltinių patikimumą, atkreipti dėmesį ar nėra neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje. Priemonės, kurių imasi pareigūnai turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. nustatyti, ar asmenys kertantys sienas nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti neteisėtos migracijos rizikas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai pasienio kontrolės metu su asmenimis, kurie ketina vykti per valstybės sieną bendrauja tiesiogiai, pateikdami jiems klausimus, taip pat asmenys kertantys sieną turi pareigą pateikti pareigūnams visą informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje buvimo tikslus ir aplinkybes bei patvirtinti teisę kirsti valstybės sieną.

Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teisėjų kolegijai suabejoti Tarnybos padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui nesuteikto leidimo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kirti valstybės sienas, nes papildomai pateikti paaiškinimai vertinami kritiškai ir nėra laikytini pagrindu suteikti pareiškėjui teisę kirsti sieną. Pareiškėjas neatitinka UTPĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nenustatyta, kad egzistuoja papildomos individualios aplinkybės ar išimtys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareigūnai surinko išsamią informaciją apie pareiškėją ir tinkamai įvertino jo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus turimos informacijos kontekste.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, sprendimą priėmė atsižvelgusi į specialiose duomenų bazėse ir informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis, nurodydama sprendimo priėmimo priežastis, motyvus (pareiškėjas nepateikė dokumentų pateisinančių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą bei sąlygas ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams) bei laikydamasi tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimų surašė Sprendimą (sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis), todėl darytina išvada, jog pareiškėjui į Lietuvos Respubliką buvo neleista atvykti kertant sieną turint tam teisinį pagrindimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 23S28260 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo M. K. skundas atmestinas kaip nepagristas.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Tarnybos įpareigojimo pašalinti iš atvykimo – išvykimo kontrolės sistemos duomenis susijusius su Sprendimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.