Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, iš kurių paskutinius kartus:

1. 2019-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2. 2021-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis su įpareigojimais;

3. 2024-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2025-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, G. C. paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 12 MGL dydžio baudą (įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir atliktos 40 val.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C., privalėdamas vykdyti 2024-06-12 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-2180-1133/2024) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuo 2024-08-26 iki 2025-01-02 tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi 2024-07-31 probacijos tarnybos pasirašytinai supažindintas su 2024-07-16 bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planu ir atsakomybe už jos nevykdymą, privalėjo dalyvauti „Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje“, į kurią buvo nukreiptas 2024-07-31 bei 2024-08-26 pasirašytinai sutiko dalyvauti „Elgesio pataisos programoje“, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė, su probacijos tarnyba nebendradarbiavo, šaukiamas neatvyko, probacijos darbuotojams atvykus į namus jo nerado, o bandant susisiekti telefonu neatsiliepė. Tokiais savo veiksmais G. C. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2024-12-05 pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. C., kuriame nurodyta, kad G. C. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius (toliau – Rytų Lietuvos skyrius) vykdo nuo 2024-07-04. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-12 baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-2180-1133/2024) pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga: 2025-01-02). G. C. supažindintas su minėtu teismo sprendimu, su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei sąlygomis, išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Bylos duomenimis, G. C. nevykdo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. priežiūros laikotarpiu asmuo pradėjo dalyvauti „Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje“, tačiau suderintu laiku programoje dalyvavimo netęsė, su probacijos tarnyba nebendradarbiavo, šaukiamas neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė, todėl dalyvavimas programoje buvo nutrauktas. Atsižvelgdami į tai, kad G. C. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 243 straipsniu, siūlo G. C. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos probacijos skyriuje. Jos pareigos – (duomenys neskelbtini). Viena iš jos darbo funkcijų buvo asmenų, įtrauktų į probuojamų asmenų registrą resocializacija. Asmenims, smurtaujantiems prieš savo partnerį teismas gali skirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (intervencinėje programoje). Asmuo turi duoti savo raštišką sutikimą dėl dalyvavimo programoje. Vienas iš asmenų, su kuriais dirbo ir kuriam buvo skirta programa, buvo G. C.. Asmuo buvo raštiškai supažindintas dėl dalyvavimo šioje programoje, jį su taisyklėmis supažindino jos kolegė G. Š.. G. C. buvo paskirti 2 individualūs užsiėmimai 2024-08-26 ir 2024-08-27, kuriuos pravedė ji ir kolega O. G.. Pažymi, kad pirmo individualaus susitikimo metu asmuo dar kartą supažindinamas su dalyvavimu programoje ir vėl pasirašo. Nurodytomis dienomis G. C. atvyko į skyrių bei pasirašytinai vėl buvo supažindintas su dalyvavimu programoje. Po šių užsiėmimų G. C. berods turėjo sudalyvauti 24 grupiniuose užsiėmimuose, kuriuos turėjo vesti ji kartu su kolega O. G., tačiau nei į vieną iš jų G. C. neatvyko. Šiuo metu nepamena, ar G. C. turėjo dalyvauti visuose 24 užsiėmimuose ar tik tam tikroje dalyje, t. y.: užsiėmimų skaičius priklauso nuo įpareigojimo, kuri paskiria teismas. Viskas atsispindi dokumentacijoje, kadangi jie pildo visus dokumentus. Ji savo ruoštu pildė 2 individualių susitikimų dokumentus, į kuriuos asmuo atvyko. Ji G. C. skambino byloje nurodytu kontaktiniu telefonu, tačiau neprisiskambino. Pranešė apie tai G. Š.. Kiek žino, ji jo ieškojo. Kažkur užrašuose yra pažymėta, kad 2024-09-19 G. C. paskambino ir pranešė, kad neatvyks, nes turi menisko traumą. Pirmas grupinis užsiėmimas į kurį asmuo taip ir neatvyko, buvo numatytas 2024-08-29. Po neatvykimo, kaip jau ir minėjo, jo buvo ieškota, tačiau tik po 20 dienų, t. y.: 2024-09-19 jis pranešė apie traumą. Daugiau apie G. C. nieko girdėti neteko. Ar G. C. pateikė kokius nors medicininius išrašus dėl traumos, nežino. Iš esmės jos tokių dalykų ir neprašo.

Liudytojos I. S. papildomos aklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jei G. būtų atvykęs nors į pirmą užsiėmimą, lentelėje būtų padėtas pliusas ir būtų toliau žymimas jo lankomumas. Tačiau kadangi G. nepasirodė nei pirmą kartą, nei vėliau, prie jo pavardės nebuvo žymimi nei pliusai, nei minusai. Lentelės viršuje matomi skaičiai yra datos. Tai reiškia, kad ši lentelė žymi atvirą grupę, žmogus gali prisijungti nebūtinai nuo pirmo užsiėmimo, jei yra atsiradusių laisvų vietų, tai yra faktinės datos, kada įvyko užsiėmimas. Romėniški skaičiai žymi užsiėmimo skaičių (užsiėmimų programų yra daug). Šis dokumentas nėra oficialus, tai yra jų vidinis dokumentas, kurį žymi savo patogumui, kad galėtų susigaudyti, kokie asmenys kuriuose užsiėmimuose dalyvavo. Dėl šios priežasties šis dokumentas yra be parašų. Taip pat gali paaiškinti, kad prie G. C. vardo ir pavardės nurodyta G. Š., nes ji vykdė šio asmens priežiūrą. Dokumentas, kuriame žymima kontrolė ir jos taikymo intensyvumas, buvo pildomas (tikėtina, kad priežiūrą vykdančio pareigūno, t. y. G. Š.) Ji tiksliai nežino kas jį pildė, bet tai nėra jos pildytas dokumentas. Ji yra socialinė darbuotoja ir su šiuo dokumentu susijusi nėra. Todėl negali paaiškinti nieko apie šio dokumento pildymą.

2025-01-29 Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateikta informacija, kurios duomenimis, 2024-08-26 G. C. atvyko į probacijos tarnybą pirminiam individualiam pokalbiui pas socialinę darbuotoją I. S. dėl intervencinės programos smurtaujantiems šeimoje. G. C. pasirašė sutikimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos efektyvumo vertinime, tačiau po šio vizito minėtas asmuo lankyti programos nepradėjo, telefonas visada buvo išjungtas. Asmuo nekontaktavo nei su savo priežiūros specialistu, nei socialine darbuotoja. Taip pat programos lankomumo planas yra tuščias asmeniui nepradėjus lankyti paskirtos programos.

2025-02-23 Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateikti duomenys, kad G. C. pasirašytinai sutiko dalyvauti intervencinėje programoje (pridėta pasirašyto sutikimo kopija ir lankomumo lentelė).

2025-03-31 vyresn. tyrėjos M. D. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2025-03-28 telefonu buvo bendrauta su G. C. priežiūrą atlikusia pareigūne G. Š., kuri nurodė, kad probacijos pateiktame dokumente (2024-12-04 pareiškime esantys dokumentai), buvo pildomi jos. G. Š. paaiškino, kad III-ajame skyriuje buvo pildoma informacija apie G. C. atliktus viešuosius darbus. Dokumente buvo pildoma informacija, bendraujant su VŠĮ S. socialinės globos namų vadove, kuri informuodavo G. Š. apie G. C. išdirbtas valandas. Pareiškimo priedo 9-ame puslapyje buvo pildoma informacija apie G. C. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdymą. G. Š. nurodė, kad atlikinėdamas viešuosius darbus G. C. turėjo palaikyti ryšį su jo priežiūrą atliekančia pareigūne (G. Š.), tačiau su asmeniu ne visada buvo galimybė susisiekti, jam būdavo siunčiami šaukimai, pagal kuriuos jis neatvykdavo. Lentelėje buvo žymimi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės rezultatai. Lentelėje nurodoma, kad:

2. 2024-08-26 nurodoma, kad G. C. atvyko, nurodė, kad viešuosius darbus dirba. Klausimų neiškilo.

3. 2024-09-19 matoma, kad prie rezultatų stulpelio nebuvo niekas pildoma, nes G. C. pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykti į probacijos tarnybą nurodyta dieną, neatvyko.

4. 2024-10-09 nurodoma, kad asmuo pokalbiui neatvyko, nesusisiekė, bandyta su asmeniu susisiekti turimu kontaktiniu telefonu - telefonas buvo išjungtas, 2024-10-09 parengti šaukimai atvykti į probacijos tarnybą.

5. 2024-10-21 matoma, kad prie rezultatų stulpelio nebuvo niekas pildoma, nes G. C. pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykti į probacijos tarnybą nurodyta dieną, neatvyko.

6. 2024-10-30 nurodoma, kad siekta susisiekti su asmeniu turimu kontaktiniu telefonu - telefonas išjungtas.

7. 2024-11-04 matoma, kad prie rezultatų stulpelio nebuvo niekas pildoma, nes asmuo neatvyko.

8. 2024-11-21 nurodoma, kad siekta susisiekti su asmeniu turimu kontaktiniu telefonu - telefonas išjungtas.

9. 2024-11-28, 2024-11-30, 2024-12-03 matoma, kad prie rezultatų stulpelio nebuvo niekas pildoma, nes asmuo neatvyko.

10. Pareiškimo dokumento priede (nuo 12 lapo) buvo pildoma informacija apie apsilankymus G. C. gyvenamojoje vietoje, siekiant rinkti informaciją apie prižiūrimojo elgesį, įpareigojimo vykdymą. Lentelėje nurodoma, kad:

10.1. 2024-11-26 apsilankymo metu pas G. C., gyvenamojoje vietoje nieko nerasta. Šaukimas paliktas pašto dėžutėje.

10.2. 2024-11-30 apsilankymo gyvenamojoje vietoje metu - namuose nieko nerasta. Bendrauta su kaimynu, kuris nurodė, kad G. C. sutinka bei patvirtino, kad šiuo adresu jis gyvena.

11. Pareiškimo dokumento priede (nuo 14 lapo) buvo pildoma informacija apie G. C. baudžiamojo poveikio priemonės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose kontrolę, renkant informaciją iš programos vedėjo ir individualaus darbo metu iš prižiūrimojo.

11.1. 2024-07-31 nurodoma, kad G. C. nukreiptas dalyvauti į intervencinę programą pas vyr. specialistus O. G. ir I. S..

11.2. 2024-08-26 G. C. dalyvavo intervencinės programos užsiemime. Informacija gauta iš vyr. specialisto O. G..

11.3. 2024-10-09 nurodoma, kad asmuo programoje nedalyvauja.

11.4. 2024-12-03 nurodoma, kad buvo bendrauta su probacijos tarnybos vyr. specialistu O. G., kuris informavo, kad prižiūrimasis G. C. ir interencinės programos "Smurtaujantiems šeimoje" buvo pašalintas dėl nedalyvavimo programoje.

12. Pareiškimo dokumento priede (nuo 16 lapo) buvo pildoma informacija apie G. C. bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygų pažeidimus ir vykdytas poveikio priemones.

13. 2024-12-04 pažymėta, kad G. C. dėl nedalyvavimo intervencinėje programoje buvo pašalintas iš programos.

2025-05-06 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikti duomenys, kad IS „Sveidra“ 2025-05-05 duomenimis, laikotarpiu nuo 2024-08-28 iki 2025-01-30, informacijos apie G. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neturi.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfliktavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Šis baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti.???

Teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus kiekvieną atskyrai bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis žinodamas apie jam priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose), atsakomybę už šios priemonės nevykdymą, kaltinime nurodytu metu tyčia nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. būdamas pasirašytinai supažindintas su 2024-07-16 bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planu ir atsakomybę už jos nevykdymą, privalėdamas dalyvauti „Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje“, į kurią buvo nukreiptas ir pasirašytinai buvo sutikęs dalyvauti „Elgesio pataisos programoje“, be pateisinamų priežasčių to nepadarė.

Ši išvada grindžiama ne vien tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, tačiau ir kitais pirmiau išvardintais ir teismo ištirtais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti aptartų įrodymų objektyvumu.

Kaltinamojo veiksmai ir jo parodymai leidžia spręsti, kad jis veikė tyčia.

Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės ir kaltinamojo parodymai, sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis G. C. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. C. sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, be kita ko, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. C. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis susiduria su alkoholio vartojimo sunkumais. Kaltinamasis praeityje teistas, paskutinius tris kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir teismo įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. 2025-03-31 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 3 kartus, už tai, kad viešoje vietoje būdamas neblaivus, matant aplinkiniams vartojo alkoholinius gėrimus, už tai, kad melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje ir iškvietė policiją žinodamas, kad pagalba nereikalinga, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Taigi įvertinus išdėstytą, taip pat ir pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis linkęs pažeisti įstatymus.

Nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad šiuo atveju kaltinamajam nėra tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytų švelniausių bausmių, nes teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta švelnesnė - viešųjų darbų bausmė buvo pakeista griežtesne baudos bausme, kaltinamasis jam skirtų baudų neapmoka, o tai, kad kaltinamasis vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tik patvirtina teismo abejones, kad kaltinamasis galėtų tinkamai atlikti laisvės apribojimo bausmę. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, numatytam už baudžiamųjų nusižengimų padarymą –– 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto). Teismas mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams pasiekti bei kaltinamojo asmenybei.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 20 parų arešto.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes byloje esantys duomenys (anksčiau buvo paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis vėl nusikalto, taip pat jis netinkamai vykdo švelnesnes bausmes ir pan.) neleidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nenusikals.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 (dvidešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. C. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

G. C. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, tel. +370 663 60132) atlikti arešto bausmės.

3. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.