Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. sausio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 117 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. kovo 1 d.) –– 1 500 Lt dydžio bauda;

2) 2007 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –– 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį –– 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu, 284 straipsnio 1 dalį –– 6 mėnesiams laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta –– laisvės atėmimas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pakeistas 2009 m. vasario 4 d. nuosprendis, paliekant galioti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2013 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –– 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. C. paskirta galutinė subendrinta –– 3 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

6) 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 50 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis su įpareigojimais. Bausmę atlikęs.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2024 m. gegužės 1 d. apie 12.15 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo sutuoktinę T. C., o būtent, žodinio konflikto metu suėmė jai ranka už kaklo ir smaugė, po ko ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą jai į sprandą bei ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai T. C. į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais G. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. C. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su sutuoktine (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena žmonos sūnus. Santuokoje gyvena 16 metų. 2024 m. gegužės 1 d. apie 12.15 val. jis grįžo namo iš parduotuves išgėręs. Parduotuvėje nupirko ir pakeliui suvartojo 0,5 l talpos degtinės „Zubrovka“. Jis norėjo išleisti jų šunį, tačiau žmonai tai nepatiko. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona T. išėjo į namo kiemą. Jis norėjo eiti į pirtį, nes apie metus ten gyvena. Jis taip norėjo išvengti konfliktų su žmona. Eidamas į pirtį pamatė kieme prie namo sėdinčią T. Tada jis prie jos priėjo ir pasakė „duok išvesti šunį nors kieme“, T. atsisakė. Jis susinervino, kaire ranka paėmė jai už kaklo ir šiek tiek prismaugė, po ko kairiu delnu vieną kartą sudavė jai į sprandą. T. atsistojus nueiti, jis nesusivaldė emocijų ir kairiu kumščiu trenkė T. į nosį. Jokio kraujo ar kitų sužalojimo žymių ant T. kūno nematė. Po konflikto jis nuėjo į pirtį miegoti. Tada atvyko policijos pareigūnai. Konflikto metu namuose buvo dviese. T. sūnus E. buvo darbe. Jis ir toliau atskirai gyvena pirtyje. Dėl to kas įvyko labai gailisi, atsiprašė T.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

T. C. 2024 m. gegužės 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji pareiškė, jog 2024 m. gegužės 1 d. apie 12.15 val. jos sutuoktinis G. C. grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo žodžiu konfliktuoti, nes ji neleido iš namų išleisti šuns. Tada vyras supykęs paėmė jai už kaklo, pradėjo smaugti, paskui ranka trenkė į sprandą ir galiausiai, kai ji norėjo nuo jo nueiti, jis jai trenkė į nosį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusiosios T. C. 2024 m. gegužės 1 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. gegužės 1 d. jos sutuoktinis G. C. su kuriuo santuokoje gyvena 14 metų grįžo į namus, būdamas visiškai neblaivus. Vyras nuėjo į namus pas šunį, kuris buvo virtuvėje, norėjo jį išleisti. Ji sutuoktiniui pasakė: „nereikia išleisti T.“ ir užrakino namų duris. Tada sutuoktinis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais: „pydaras, eik nahui“. Po tokių jo žodžių ji išėjo į lauką ir atsisėdo ant kėdės prie namų. Jis pradėjo eiti link jos vis arčiau ir viena ranka paėmė jai už kaklo ir apie 12.15 val. jis pradėjo smaugti. Neprisimena, su kuria ranka smaugė. Tada ji atsistojo nuo kėdės, pradėjo žodžiu konfliktuoti, ji sutuoktinį įspėjo, kad jeigu jai dar kartą trenks, ji jam šito neatleis. Tada jis ranka vieną kartą trenkė jai į sprandą. Ji norėjo išeiti iš namo kiemo, bet jis jai kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį 10-balėje sistemoje vertintų 7 balais. Negali pasakyti, kuria ranka ją vyras mušė, nes buvo susijaudinusi. Po sutuoktinio G. C. fizinio smurto ji jam pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus ir išėjo iš jų namų kiemo, o jis nuėjo link pirties. Ne pirmą kartą prieš ją smurtauja G. C., pavartojęs alkoholinių gėrimų.

Nukentėjusiosios T. C. 2024 m. gegužės 15 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G. C. apie 4 metus alkoholį vartoja praktiškai kiekvieną dieną, dėl to planuoja išsiskirti. Grįžęs vyras pradėjo kabinėtis prie jos, norėdamas išprovokuoti konfliktą. Konfliktuoti pradėjo dėl šuns, nes jis norėjo išleisti šunį į lauką. Laukas bendras su kaimynais, ten dažnai laksto vaikai, dėl to ji jam neleido išleisti šuns. Ji išėjo iš namo į kiemą ir užrakino duris, kad G. C. neišleistų šuns. Ji atsisėdo kieme ant kėdės, tada prie jos priėjo ir pasakė: „duok išleisti šunį“, ji atsisakė. Tada G. C. pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, kaltino ją neva ji turi meilužį ir ranka (su kuria nurodyti negali, bet ta ranka buvo subintuota) paėmė jai už kaklo ir šiek tiek prismaugė. Pajuto momentinį, gan stiprų skausmą, kurį vertina nuo 1-10 balų 7 balais. Kai sutuoktinis paleido kaklą, skausmo nejuto, jokių smaugimo žymių nebuvo. Tada ji atsistojo, norėdama išeiti, o jis jai ranka trenkė į sprandą. Pajuto momentinį, gan stiprų skausmą, kurį vertina nuo 1-10 balų 4 balais. G. C. iš karto dar kartą trenkė ranka jai į nosį. Pajuto momentinį, gan stiprų skausmą, kurį vertina nuo 1-10 balų 5 balais. Daugiau G. C. fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Vėliau ji skausmo nejuto, jokių smaugimo žymių nebuvo, tik buvo sukrėstoje būsenoje. Ji iškvietė policiją. Konflikto metu kieme buvo tik dviese, įvykio niekas nematė. Kai atvyko policija, ji policijos pareigūnus palydėjo link pirties kurioje gyvena G. C., kuri įrengta atskiroje patalpoje. G. C. gyvena atskirai pirtyje apie 4 metus. Ji greitosios medicinos pagalbos atsisakė. G. C., išgėręs stiprius alkoholinius gėrimus, tampa agresyvus. Prieš tai dėl G. C. kreipėsi į policiją prieš daug metų dėl to, kad jis jos neįleido namo. Dėl smurto į policiją niekada nesikreipė, nors kelis kartus G. C. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Su jais gyvena jos sūnus. Santuokoje gyvena apie 14 metų. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų į gydimo įstaigas nesikreipė, dėl sužalojimų niekur nesigydė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips, kadangi sužalojimo žymių neliko, nedarbingume nebuvo. Dėl minėto įvykio vyrui G. C. pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė ir jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš. Planuoja su juo išsiskirti, gyventi kartu nenori.

Alkotesterio kvito ir jo patikros sertifikato Nr. 2060856 duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 1 d. 15.12 val. –– 2,56 promilių girtumas.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2024 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92275569929, skambu io prad ia_2024-05-01 12_24_42“. Užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji prašė iškviesti policiją ir nurodė, kad jos vyras atėjo girtas ir smurtavo. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nurodė kaltinamojo vardą ir pavardę. Paaiškino, kad kaltinamasis jai pataikė galvos dalį, sugriebė jau už rankos.

Pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų 2024 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai padaryti pareigūnų „Body“ kameromis:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240501-124929UTC+0300“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji veda pareigūnus i pastatą, kuriame miega kaltinamasis. Ant moters kūno akivaizdžių sužalojimų nesimato. Policijos pareigūnas kaltinamąjį pažadina, uždeda antrankius ir su kitos pareigūnės pagalba vedasi vyrą į policijos automobilį. Kaltinamasis ėjo basas, nusikeikia sako, kad jam skauda, eidamas rėkė ant šuns. Kaltinamasis įsodintas į automobilį, jam buvo pasakyta, kad jis yra sulaikytas ir buvo uždarytos duris;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240501-124631UTC+0300“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas nukentėjusiosios klausia kas nutiko. Nukentėjusioji aiškina, kad jos vyras kėlė ranką prieš ją ir šiuo metu yra užsidaręs pirtyje. Namuose jie laiko šunį. Vyras moteriai stvėrė už rankos, bandė smaugti, sudavė į nosį ir pakaušį. Vaizdo įraše smurto žymių ant moters kūno nesimato. Pareigūnui uždavus klausimą, kaip vertintų fizinį skausmą, nukentėjusioji atsakė „50|50“. Paklausus ar vis dar skauda, nukentėjusioji atsakė, kad kažkiek dar jaučia skausmą, bet greitosios pagalbos jai nereikia. Pasakoja, kad jis prieš ją smurtavo ranka, kad jis vyras nemažas, didelių gabaritų ir rankos pas jį irgi didelės bei stiprios. Nurodo, kad yra pas juos pirtis į kurią jis pabėgo, bet galima pabandyti pas jį nueiti. Pareigūnas paprašė, kad moteris duotu savo asmens dokumentą. Užfiksuota, kaip nukentėjusioji su pareigūnais eina iki pirties, kur randasi kaltinamasis;

3. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240501-134621UTC+0300“ reikšmingos informacijos neužfiksuota;

4. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240501-131621UTC+0300“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja, kad neturi daugiau jėgų, kad išgertuvės prasidėdavo nuo draugų susibūrimų, o po to kiek, kur uždirbdavo viską išleisdavo ant alkoholio. Santakoje su kaltinamuoju gyvena 14 metų. Nurodo, kad grįžęs vyras iš karto nuėjo į namus, kur buvo uždarytas didelis šuo. Vyras norėjo šunį išleisti, bet ji nesutiko ir užrakino namų duris, išėjo į lauką ir atsisėdo ant kėdės. Tada jis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „bydla, pidar, eik iš šitų namų“. Pradėjo artintis vis arčiau jos, ranka pradėjo ją smaugti. Toliau buvo žodinis konfliktas, vyras buvo įspėtas, kad jeigu dar smurtaus, ji jam neatleis. Tada ranka jai trenkė į sprandą, po smūgio ji iš ten norėjo išeiti, bet vyras jai trenkė kumščiu į nosį. Su kokia ranka kaltinamasis smurtavo, ji neatsimena. Po konflikto ji pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Ji išėjo iš namų teritorijos, laukė pareigūnų už tvoros, o vyras tuo metu nuėjo link pirties. Moteris patirtą skausmą vertina 7 balais. Vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, kai būna pavartojęs alkoholio;

5. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 1-3 užfiksuota nukentėjusioji, ant jos smurto žymių nesimato. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas gulinti kaltinamasis. Nuotraukose Nr. 5-6 užfiksuotas kaltinamasis, matyti, kad jo dešinė ranka sugipsuota.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patvirtina kaltinamajam G. C. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su sutuoktine T. C., ranka suėmė jai už kaklo ir smaugė, po to ne mažiau nei vieną kartą ranka jai sudavė į sprandą bei ne mažiau nei vieną kartą kumščiu jai sudavė į nosį. Kaltinime nurodytos aplinkybės bei kaltinamojo kaltė grindžiama ne tik paties G. C. visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais – nukentėjusiosios T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, tačiau ir kitais pirmiau aptartais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Aplinkybę, kad kaltinamasis G. C. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad parduotuvėje nupirko degtinės, kurią pakeliui namo išgėrė. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiosios T. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei alkotesterio kvite užfiksuotas kaltinamojo neblaivumas.

Teismas ištyręs kiekvieną įrodymą atskirai ir įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad jų pakanka pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis, žodinio konflikto metu su savo sutuoktine, veikdamas tiesiogine tyčia, smurtavo prieš nukentėjusiąją T. C. kaltinime nurodytu būdu ir dėl tokių veiksmų T. C. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kartu gyvena, todėl kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. C. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

2024 m. gegužės 29 d. nukentėjusiajai T. C. išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimai nepareikšti. Civilinio ieškinio nereiškė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra darbingo amžiaus, dirba. Nors byloje duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre nėra, tačiau iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo (nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis apie 4 metus alkoholį vartoja praktiškai kasdien). 2024 m. birželio 10 d. duomenimis, per trejus metus G. C. vieną kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. gegužės 31 d. viešoje vietoje būdamas neblaivus matant aplinkiniams praeiviams vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau procesinis sprendimas nėra priimtas. Tai rodo, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis per trejus metus administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas. Praeityje teistas už panašaus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmes atlikęs, laikėsi bausmių vykdymo atidėjimo sąlygų.

Nors yra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – 9 mėnesių viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, jis įpareigojamas neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje buvo teistas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, mano, kad nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo manymu, būtent tokia bausmė su baudžiamojo poveikio priemone bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu, iki 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. C. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 1 d. 13 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 12.06 val. (vieną dieną). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam G. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, G. C. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 1 d. 13 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 12.06 val. (vieną dieną), įskaityti į jam paskirtą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

4. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.