Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl prašomos priteisti 500,00 Eur tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Dėl turtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Visgi šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį turtinė žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pats pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir pačius neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti bei įrodyta ir tik tuomet gali būti kiekybiškai įvertinta. Šiuo atveju teismas, įvertinęs rašytinius byloje esančius įrodymus, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas savo patirtos realios turtinės žalos neįrodė, t. y. pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dėl Lukiškių TI-K konkrečių veiksmų turėjo išlaidų ir tai yra turtinė žala. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir nustačius, kad neįrodytos visos kumuliatyvios atsakovės Lietuvos valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą netenkintina.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytos visos trys civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. tik nustačius neteisėtus institucijos, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog nurodytų valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tik tokiu atveju, kai pareiškėjas aiškiai nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, institucijai, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 12 d. 60 parų, t. y. iki 2018 m. kovo 12 d., iš į bylą pateiktų Lukiškių TI-K duomenų apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2018 m. vasario 21 d. kuomet buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 21 d. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad nėra kilusių abejonių dėl jų teisingumo bei pareiškėjui neišreiškus nesutikimo su šiais duomenimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent laikotarpis nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 21 d. bus vertinamas pareiškėjo skundo argumentų pagrindu CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimo užtikrinimo

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 43) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,70 kv. m. Pagal Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis (b. l. 38–39), pareiškėjas Lukiškių TI-K viso buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 28 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 7 d. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. vasario 21 d., kai jo atžvilgiu nebuvo pažeistas vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimas. Visgi, vertinant Lukiškių TI-K veiksmus pagal Konvenciją, 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje, iš kurios ploto atėmus sanitarinio mazgo patalpą jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau, kaip yra išaiškinęs pats EŽTT, mažesnis ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui tą dieną teko 2,95 kv. m, o visas paras, kurias buvo laikomas Lukiškių TI-K, jam gyvenamojo ploto tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 24,38 kv. m, darytina išvada, kad nustatytas pažeidimas nelaikytinas pakankamu vertinti Lukiškių TI-K veiksmus neatitinkančiais Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Atitinkamai, pareiškėjo argumentas, kad dėl mažo ploto jam trūko oro, teisėjų kolegijos vertinamas kritiškai. Nustačius, kad viso laikotarpio, per kurį pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, jo atžvilgiu nebuvo pažeistas vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimas, taip pat iš tų pačių duomenų matyti, kad jis dažniausiai kamerose buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu (išskyrus kamerą Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, ir kurioje jis 4 paras buvo laikomas kartu su dar 5 asmenimis), darytina išvada, kad pareiškėjo argumentas dėl oro trūkumo yra abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Lukiškių TI-K byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 6 d., sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis (b. l. 70). Kitose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 69–70). Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose (žr. LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų TIĮET 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų taip pat. Teismo vertinimu, šios išvados nenuneigiamos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės. Kalinimo sąlygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, net ir nesant asmens teisės į tam tikrą laisvės atėmimo vietos, kurioje jis laikomas, plotą pažeidimo, vis tiek lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70065/13)). Todėl pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kada jis buvo laikomas kameroje Nr. 255, t. y. 33 paras konstatuotina, kad buvo pažeista. Nors šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai konstatuotini, tačiau pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį bus atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 8 d. buvo laikomas vienas.

Dėl išlūžusių langų, šalčio ir varveklių

Visų pirma, pareiškėjo argumentas dėl varveklių vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu neteisėtų veiksmų konstatavimas negrindžiamas. Pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo, kaip varveklių susidarymas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, neindividualizavo, kaip pasireiškė jo neva patirta neturtinė žala dėl šios aplinkybės. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad kamerose buvo išlūžę langai, darytina išvada, kad jis yra deklaruojamojo pobūdžio, kadangi pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose buvo išlūžę langai, neindividualizavo ir nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių langai buvo išlūžę (dėl konkrečių Lukiškių T-K veiksmų ar ne). Lukiškių TI-K pateikė duomenis (b. l. 48), iš kurių matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė. Todėl, nors Lukiškių TI-K nepateikė detalesnių duomenų apie ginčo kamerų langus ginčo laikotarpiu, teismas šiuo atveju laiko, kad pareiškėjo argumentas dėl išlūžusių langų yra abstraktaus pobūdžio, todėl jo pagrindu Lukiškių TI-K veiksmai neteisėtumo aspektu negali būti vertinami. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad buvo šalta, pažymėtina, jog iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento: 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 (b. l. 49–53) matyti, kad kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 14 d. bei 2018 m. sausio 31 d., atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Vadinasi, šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas nėra nustatytas. Pareiškėjo nusiskundimų dėl temperatūros jam būnant kitose kamerose, t. y. kamerose Nr. 364, 350, 255, 360 ir 361 Lukiškių TI-K nepaneigė, kadangi teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento pateiktuose patikrinimo aktuose apie Lukiškių TI-K kamerose atliktų patikrinimų rezultatus pateikti duomenys yra neaktualūs ginčo situacijai – neatitinka kameros arba tiriami pažeidimai. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos galėjo neatitikti jiems keliamų higienos reikalavimų. Šioje vietoje pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, nežymus kalinimo sąlygų pažeidimas (šaltis) sąlyginai neilgą laiko tarpą (35 paras) ir iš pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų nematant, kad jam kilo realūs sveikatos sutrikimai dėl netinkamos temperatūros (b. l. 30–37), nelaikytinas intensyvus, galėjęs sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl nurodyto pažeidimo patyrė žalą.

Dėl elektros jungiklių

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.9 papunktyje nustatyta, kad kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Vadinasi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas elektros jungiklius įrengti koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių ir nenustatyta, kad jie turi būti įrengti kamerose. Todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad kamerose nebuvo įrengti elektros jungikliai, yra nepagrįstas. Šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.

Dėl stebėjimo ir laikymo izoliuotai nuo visų

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad jis buvo nepagrįstai stebimas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo laikymo sąlygų (b. l. 48). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 69–70) nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus, gyvenamųjų kamerų duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Pagal Apsaugos ir priežiūros instrukciją, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų saugumą. Pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo, kaip ir kada buvo nepagrįstai stebimas. Vien tai, kad pareiškėjas jautėsi stebimas nėra pakankamas pagrindas kvestionuoti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skirta nuobauda, dėl kurios jis būtų laikomas izoliuotai nuo visų, todėl pareiškėjo argumentas dėl jo laikymo izoliuotai nuo visų laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios pagrindu vertinti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą nėra pagrindo. Todėl neteisėtų veiksmų faktas pareiškėjo argumentų pagrindu nenustatytas.

Dėl elektrinio virdulio

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 9.11 papunktyje nustatyta, kad kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti elektrinis virdulys. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo aprūpintas elektriniu virduliu. Nors Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 69–70) nurodyta, kad nebuvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti jam elektrinį virdulį, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti, kad nurodytose kamerose būtų elektrinis virdulys. Vadinasi, aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl elektrinio virdulio išdavimo, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veikimo taip, kaip numatyta teisės aktuose. Todėl, nenuneigus pareiškėjo teiginio, darytina išvada, kad šiuo aspektu konstatuotini Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Visgi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų (b. l. 48), darytina išvada, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl elektrinio virdulio neišdavimo nelaikytini intensyviais, galėję sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl nurodyto pažeidimo patyrė žalą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. konstatuotas privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimas, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Todėl konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjau atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų pablogėjusi sveikata (b. l. 30–37) bei į tai, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio kamerose, kuriose konstatuoti minėti pažeidimai, buvo laikomas vienas. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir administracinių teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai alyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.