Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1318-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
e2S-1318-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01466-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1318-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01466-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467, suinteresuotieji asmenys antstolis Saulius Virbickas, A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Virbicko vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Prašyme nurodoma, kad antstoliui buvo pateiktas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto arešto ir 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Pareiškėjos nuomone, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus yra būtina, kadangi pateikti įrodymai patvirtina, kad antstolis skundžiamais veiksmais areštavo turto daugiau, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir kyla grėsmė, jog išieškojimas bus nukreiptas į ženkliai didesnės vertės turtą, kurį pardavus iš esmės nukentės pareiškėjos turtiniai interesai. Patenkinus skundą ir pripažinus, kad skundžiami antstolio veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus priverstinį išieškojimą, paskelbus varžytynes ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamas skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumas, bei kartu su skundu pateiktus dokumentus, pažymėjo, kad antstolis turto arešto akte areštuojamo turto vertės nenurodė, o skolininkės pateikti turto vertinimo duomenys yra 2010 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pareiškėja neteikia įrodymų, patvirtinančių, kad 30 000 Eur skola jai nėra didelė. Teismas akcentavo ir tai, kad neįmanomas išieškojimo nukreipimas į turtą, kurio vertė nenustatyta, todėl sprendė, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdymo proceso stadijoje nėra.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Virbicko vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai įvertino sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko nepagrįstai atmetė prašymą. Teismas netinkamai atliko preliminarų skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo vertinimą. Tai, kad antstolio areštuoto pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertė 2010 m. pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis viršijo turto arešto mastą, sudarė pagrindą preliminariai išvadai, jog antstolis pažeidė imperatyvą, draudžiantį areštuoti turto daugiau, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo teiginys, kad skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skolos suma jai nėra didelė, nėra visiškai pagrįstas ir teisingas, nes jau vien tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 3 nekilnojamojo turto objektai, sudaro pagrindą bent preliminariai išvadai, jog skolos suma nėra tokia didelė pareiškėjai. Be to, pareiškėjos skundas buvo grindžiamas ne tik areštuoto turto vertės neatitikimu turto mastui, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 658 straipsnio 2 dalies nuostatų netinkamu taikymu ir aiškinimu, tačiau teismas šio aspekto iš viso nenagrinėjo, jo preliminaraus pagrįstumo nevertino.

1.2. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų teismas galėjo padaryti išvadą, kad kyla grėsmė, jog išieškojimas bus nukreiptas į didesnės vertės turtą, kurį pardavus iš esmės nukentės skolininkės turtiniai interesai. Patenkinus skundą ir pripažinus, kad turto arešto aktas ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus priverstinį išieškojimą, paskelbus varžytynes ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

8. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, pagal kurią skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

9. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis S. Virbickas vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467 vykdo Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-329-470/2019 dėl 30 000 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) išieškotojui A. S. (2020 m. birželio 12 d. antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-127-4417). Antstolis 2020 m. birželio 12 d. išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-2020-3525, kuriuo, vadovaudamasis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, nutarė areštuoti skolininkei priklausantį turtą. 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktu antstolis areštavo tris skolininkei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, turto arešto mastas – 30 713 Eur. Areštuojamas turtas turto arešto akte neįkainotas, nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas.

11. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-2020-3525 ir 2020 m. birželio 12 d. turto arešto akto, kartu prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

12. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko nepagrįstai atmetė prašymą. Išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.

13. Kaip minėta, teismas spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

14. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

15. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4532-979/2020, kuria skundas atmestas. Nors minėta nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo dieną nėra įsiteisėjusi, dėl jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka yra paduotas atskirasis skundas, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nustatyta faktinė aplinkybė suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl skundo, kurio reikalavimų užtikrinimui ir yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, prima facie nepagrįstumo. Nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas ar būtų pažeisti pareiškėjos interesai. Vien deklaratyvūs pareiškėjos nuogąstavimai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ginčijamu turto arešto aktu areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti parduotas iš varžytynių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti išimtinį vykdymo veiksmų stabdymo būtinumą. Kaip jau minėta, 2020 m. birželio 12 d. turto arešto akte areštuojamas nebuvo įkainotas, nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Nenustačius areštuoto turto vertės, tokio turto realizavimas vykdymo procese yra neįmanomas, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja reali tikimybė, jog šioje vykdymo proceso stadijoje pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo gali būti realizuotas priverstine tvarka. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja nenurodė.

17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėja Alytaus apylinkės teismui yra pateikusi prašymą išdėstyti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu priteistos 30 000 Eur skolos, kurios išieškojimas vykdomas antstolio S. Virbicko vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467, mokėjimą dalimis arba atidėti jos mokėjimą. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę ir vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467 sustabdė išieškojimo veiksmus iš pareiškėjai priklausančio turto (civilinė byla Nr. e2VP-5133-470/2020). Taigi pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė jau yra pritaikyta kitoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo dar kartą taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas